mokesčiai

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Automobilių iš JAV rinka Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Nors pardavėjai trina rankomis dėl įvykdytų sėkmingų sandorių su pirkėjais, panašu, kad kai kuriems džiaugtis ilgai neteks – Valstybinė mokesčių inspekcija jau skaičiuoja, kiek milijonų eurų transporto priemonių prekyba užsiimantys asmenys spėjo nuslėpti.  Palyginus su 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, per 11 mėnesių į Lietuvą automobilių iš JAV importas išaugo daugiau kaip 3 tūkst.

Nuo samdomų darbuotojų ar valstybės tarnautojų iki vykdančių individualią veiklą – daugeliui gyventojų 2020 m. keičiasi įvairūs mokesčiai ir kiti dydžiai. Neapmokestinamas pajamų dydis nuo metų pradžios didėja 50 eurų iki 350 eurų. Tokiai sumai nebus taikomas gyventojų pajamų mokestis. Be to, pusšimčiu eurų didėja ir minimali mėnesinė alga iki 607 eurų. Dėl šių pakeitimų darbuotojams, kurie uždirbs iki 2 vidutinių darbo užmokesčių, alga į rankas turėtų padidėti apie 10 eurų.

Nuo sausio didėja lošimų įmonėms taikomi mokesčiai. Tai aktualu dešimčiai bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus.  Bingo, totalizatorių ir lažybų organizatoriai nuo sausio mokės 18 proc. (iki šiol 15 proc.), nuotolinių lošimų – 13 proc. (10 proc.) sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų, atėmus jiems išmokėtus laimėjimus.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.

Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams. O įvairių būrelių rengėjai sunerimo – esą tokios krepšelių dalybos išvis atims iš vaikų galimybę lankyti trokštamus būrelius.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Per pastarąjį mėnesį Seimas ne tik įvedė naują automobilių registracijos mokestį, nustatė papildomą mokestį bankų pelnui. Kai kurie mažiau aptarti parlamento ir ministrų kabineto sprendimai turės ne ką mažiau įtakos gyventojų ir verslo pajamoms ir iš išlaidoms. Naujienų portalas primena, kokie svarbiausi mokestiniai pakeitimai buvo priimti ir įsigalios kitais metais, jeigu tik juos visus pasirašys prezidentas.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Valdantieji džiaugiasi, kad Seimas pagaliau priėmė kitų metų biudžetą. Tačiau ekonomistai jį vertina ne taip džiugiai, esą valdžios gerumas didinant vaiko pinigus ar pensijas – fiktyvus. Plačiau apie ateinančiais metais laukiančias mokesčių naujoves kalbame su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu Lietuvoje paskelbtas didelis pluoštas mokesčių: automobilių, nekilnojamojo turto mokesčiai, taip pat priimtas didesnis banko pelno mokestis, kuris, kalbama, guls ant banko klientų pečių.

Kauno savivaldybė – su naujomis gudrybėmis, tačiau savo užmojo branginti miesto darželių rajono gyventojų atžaloms neatsisako. Taigi, jau nuo sausio ne Kaune gyvenamąją vietą deklaravusių tėvų vaikams ugdymas miesto darželiuose brangs net keliolika kartų. Tiesa, išimtys numatytos emigravusių kauniečių atžaloms arba turintiems negalią. Vyriausybės atstovų raginimai atsisakyti diskriminacinio sprendimo Kauno valdantiesiems nė motais.

Tik štai ar didėsiančios pensijos yra valdžios nuopelnas? Biudžetą įvertinę ekonomistai tikina, kad anaiptol ne. O ir pats biudžeto tvirtinimas Seime kaip niekad apipintas protestų gausos ir spėlionių, ar išvis nesubyrės valdančioji koalicija.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Nemoki alimentų – netenki vairuotojo teisių. Tai vienas iš seimūnų sugalvotų būdų, kaip padėti sudrausminti finansinės atsakomybės už vaikus vengiančius tėvus. Mat situacija rimta – skola jau išsipūtė iki 160 milijonų eurų, o skolininkų – net 37 tūkstančiai. Be to, griebtis veiksmų skatina ir tai, kad šios skolos administravimo išlaidos – 1 milijonas eurų per metus krinta ant mokesčių mokėtojų pečių. „Tas nėštumas buvo nelauktas ir netikėtas. Tiek jam, tiek man.

Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse klesti neteisėtos priemokos. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina, kad pacientams reikia papildomai mokėti už tyrimus, už vaistus ar kitas procedūras, nors už šias paslaugas pinigus skiria ligonių kasos. Pasirodo, kai kurios gydymo įstaigos dvigubai uždirba gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.

Valdantieji Seime toliau sėkmingai stumia naująjį automobilių taršos mokestį, kuris realybėje greičiau yra papildomas mašinos registravimo mokestis. Jis sieks nuo 14 iki 540 eurų ir labiausiai skriaus dyzelinių mašinų savininkus. Opozicija ragina mokesčio neįvesti ir priekaištauja, kad ūkininkai su savo galinga technika – traktoriais ir kombainais ir vėl pamaloninti – šio mokesčio nemokės.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos. Jomis mažinama riba, kada šį mokestį reikėtų mokėti. Tai reiškia, kad mokestį mokės daugiau gyventojų. Už NT mokesčio įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo narių, 1 balsavo prieš, o 2 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 50 eurų. 80 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Seimas ketvirtadienį palaimino, kad nuo kitų metų iki 32 proc. kiltų GPM tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.  32 proc.

Kol Seime kunkuliuoja aistros dėl premjero Sauliaus Skvernelio kelio, o žiniasklaida skaičiuoja kas sumokėjo už kokią vakarienę ar išnuomojo tarnybinį butą, valstybinės institucijos ir valdininkai patyliukais skirsto šimtus milijonų eurų įvairiausiems investiciniams projektams. Dėl šimtamilijoninių užsakymų  statybininkams, kelių ir geležinkelių, dujotiekių tiesėjams skaidriais ir korupciniais metodais kaunasi verslininkai.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kiek gyventojams už elektrą reikės mokėti nuo ateinančių metų sausio 1 d.  Vidutinės elektros energijos kainos augs 14,6 proc., tačiau kai kam brangimas dar didesnis. Vis dėlto yra būdų bent šiek tiek sutaupyti.

Lietuvoje nenutyla kalbos apie planuojamą mokestį, nutaikytą į prekybininkus. Valdantieji siūlo, kad apmokestinti reikia tuos prekybos centrus, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, todėl nuo kitų metų verslininkai atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis interviu tv3.lt tikino, kad žadamas 1 proc. apyvartos mokestis pirmiausia atsilieps pirkėjams.

Chaosas Seime priimant šių metų biudžetą nesutrukdė valdantiesiems žengti dar vieną žingsnį link jo priėmimo – Seimas pritarė finansų ministro pateiktam projektui po svarstymo. Naujų automobilių taršos ir prekybos centrų mokesčių likimas neaiškus, tad neaišku ir kam kitais metais teks susimažinti apetitą. Pirmieji eilėje vaiko pinigai – išmokos tėvams kitais metais bus kiek mažesnės nei buvo žadama.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama papildomu 5 proc. dydžio tarifu apmokestinti bankų ir kitų kredito įstaigų pelną. Pelnu laikoma suma pinigų, kuri gaunama iš pajamų atėmus išlaidas. Standartinis pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc. 2018 m. Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo beveik 360 mln. eurų grynojo pelno. 15 proc. nuo šios sumos būtų 54 mln. eurų.

Valstiečiai vėl keičia nuomonę dėl savo siūloma taršos mokesčio.  Iki planuojamo įstatymo įsigaliojimo likus tik kiek daugiau nei trims savaitėms jis vėl grąžinamas į pradinę padėtį. Valstiečiai atsisakė idėjos, kad susimokėti tektų tik už pirmą kartą Lietuvoje registruojamą mašiną – kelis šimtus eurų siekiantį mokestį siūloma imti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Seimas, iš naujo priimdamas jo narių ar Vyriausybės inicijuotus, bet Seimo jau atmestus mokesčių įstatymų pakeitimus, pažeidžia Konstituciją, sako parlamentinės opozicijos lyderis.  Socialdemokratas Julius Sabatauskas įsitikinęs, kad išimtinę kompetenciją Seimui teikti ir biudžeto projektą, ir mokesčių, kurių pajamos jau įskaičiuotos į biudžeto projektą, įstatymų projektus turi tik Vyriausybė.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Jau mėnesį valdžios mokamos tūkstančio eurų kompensacijos už mažiau taršų automobilį lietuvių nevilioja. Su šia išmoka Aplinkos ministerija vylėsi bent kiek apvalyti šalies gatves nuo senų mašinų, tačiau per keturias savaites 1 tūkst. eurų kompensacija už atiduodamą automobilį susiviliojo vos pusantro šimto vairuotojų.

Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Piktuolio niurzgos Grinčo istorijoje – nemažai paralelių su mūsų valdžios vykdoma mokesčių politika, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime žiniasklaidai.

Seimo užsakymu ekspertų atliktas kitąmet siūlomų įvesti didelės prekybos ir komercinių bankų aktyvų mokesčių vertinimas rodo, kad nauji mokesčiai pirmiausia užguls vartotojų ir klientų pečius, tai skaudžiai atsilieps jaunoms šeimoms, turinčioms paskolas, rašo su ekspertų išvadomis susipažinęs portalas 15min.lt.

Valdančiųjų siūlomas mokestis prekybininkams nuguls ant eilinių gyventojų pečių – skelbia prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai. Esą įvedus mokestį, brangs maisto produktai, o dėl to nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams. Jais žadama iš esmės pakeisti prekybos automobiliais tvarką Lietuvoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą dėl vadinamojo automobilių mokesčio įstatymo pakeitimo. Jeigu jam pritars Seimas, mokestis bus taikomas registruojant ne tik naujai į Lietuvą atvežamus, bet ir čia jau eksploatuojamus automobilius. Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.

Antradienį Seime galutinai priimamos Akcizų įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, didės daugelis akcizų ir dėl to pabrangs benzinas, dyzelinas, taip pat alkoholiniai gėrimai. Tiesa, parlamentarai neišdrįso mažinti lengvatas žymėtam kurui, kuris naudojamas žemės ūkyje ir šildymui. Už akcizų didinimą balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 6 susilaikė.

Jau nuo kitų metų pradžios universali vaiko pinigų išmoka, kuri kas mėnesį mokama už visus vaikus, veikiausia nedidės taip, kaip planuota anksčiau. Pirminiame Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad vaiko pinigai jau nuo 2020 m. sausio 1 d. didėtų nuo dabartinių 50 eurų iki 60 eurų. Kai kurie Seimo nariai šią išmoką reikalavo didinti iki 70 eurų.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

Aiškėja, kokio algų padidėjimo nuo sausio gali tikėtis pareigūnai ir valstybės tarnautojai. Ir kitąmet uždarbį lemiantis bazinis dydis prieškrizinio lygio dar nepasieks – jis didės vos trimis eurais. Tad vidutinius atlyginimus gaunantieji gaus keliolika eurų daugiau. Tai net dvigubai mažiau nei kitąmet bus pridėta tiems, kurie uždirba minimalią algą. Na, o daugiausiai algos didės politikams ir teisėjams.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Pripažinkime, dažnas iš mūsų pasvajoja apie nuosavo verslo galimybę. Juk tuomet darbų apimtis ir grafikus kontroliuojame patys ir vadovaujame patys sau. Tam ryžtasi vis daugiau žmonių, dirbdami laisvai samdomais darbuotojais, liaudyje įprastai vadinami tiesiog „frylanceriais“. Tačiau baimė dėl finansinio nestabilumo, socialinių garantijų stabdo ne vieną savo srities specialistą pradėti individualią veiklą pagal pažymą.