mokesčiai

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį mokesčio patyrus išlaidų už profesinį mokymą ar už aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama. Už įstatymo pataisas balsavo 129 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Būsima Vyriausybė pristatė savo programos projektą. Be kita ko, jame žadama atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų, svarstoma galimybė daugiau apmokestinti turtą ir aplinkos teršimą. Kaip numatomi pakeitimai gali pakeisti gyventojų išlaidas? Už ką turėsime mokėti daugiau, kokia veikla verčiantis bus taikomi didesni mokesčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų vadovė Guoda Azguridienė.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.    „Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ susitarė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl 940 tūkst. eurų mokesčių atidėjimo. Mokesčiai atidėti iki kitų metų rugpjūčio pabaigos. Be to, susitarta dėl tokios pat vertės mokestinės paskolos grąžinimo iki 2022-ųjų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pavasarį paskelbus karantiną ir nutraukus skrydžius bei keliones, labiausiai nukentėjo aviacijos bei turizmo sektoriai.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jau daugelį metų surenkama gerokai mažiau mokesčių. Tai neleidžia geriau finansuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Ką daryti, kad mokesčių pajamų būtų surinkta daugiau? Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Vis griežtėjantys tabako gaminių reikalavimai ir draudimai rūkantiems, panašu, veikia kiek kitaip, nei planuota. Daugiau lietuvių pradeda rūkyti kitokius tabako gaminius, o ne rūkyti meta. Valstybinė mokesčių inspekcija ir prekybos centrai pastebi mažėjančius cigarečių pardavimus, tačiau specialistai džiaugtis neskuba. Auga kitokių tabako produktų pardavimai, taip pat sulaikoma vis daugiau cigarečių kontrabandos.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos. „Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daugiau kaip 335 tūkst. gyventojų ir įmonių jau sumokėjo 17,6 mln. eurų žemės mokesčio, kurio terminas lapkričio 16 d.  2020 m. mokestis apskaičiuotas 704,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės 39,4 mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų įmonės.  „Šiais metais aktyviausiai žemės mokestis mokamas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose bei Kauno rajone.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pakeistos Kainodaros taisyklių nuostatos, kurios leis mokesčių mokėtojams paprasčiau pagrįsti mažos pridėtinės vertės paslaugų kainas ir nebedokumentuoti kontroliuojamųjų vidinių sandorių. Tarp kitų esminių pakeitimų – patikslinta pelno padalijimo metodo taikymo tvarka, įtvirtintos sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto kainos koregavimo aplinkybės, kai toks turtas perleidžiamas ar įsigyjamas.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Kėdainiuose veikiančių laidojimo namų direktorius kaltinamas nuslėpęs beveik 38 tūkst. eurų pajamų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, šiuo metu jau baigto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės direktorius laidojimo paslaugas užsisakiusiems klientams išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodyta mažesnė, nei iš tikrųjų mokama, suma arba jų išvis neišrašydavo ir grynaisiais pinigais gauto apmokėjimo visai neįtraukdavo į buhal...

Įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės yra atidėtas mokesčių mokėjimas, „Sodrai“ juos pradės grąžinti 2022 metais.   „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pranešė, kad jau yra sudaryta 130 mln. eurų atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių, jas pasirašė 13 tūkst. įmonių.   „Dažniausiai sutartis yra tokia, kad kitais metais, 2021-aisiais, draudėjai gali nemokėti nieko, o lygiomis dalimis pradės mokėti nuo 2022 metų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė „Sodros“ vadovė.

Išrinkus naują Seimą būsima valdančioji koalicija iš konservatorių ir liberalų artimiausiu metu mokesčių keisti nežada. Tačiau net be naujų permainų, dabartiniai įstatymai numato kai kuriuos mokestinius pakeitimus. Dėl jų dalis gyventojų į rankas gaus daugiau pinigų, tačiau daugiau jų išleis ir kai kurioms prekėms. Svarbiausius mokesčių pakeitimus nuo 2021 m. portalui tv3.lt paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Mokesčių didinimas nėra panacėja siekiant didesnio valstybės biudžeto perskirstymo – daugiau lėšų galima surinkti naikinant mokesčių lengvatas, tarifų skirtumus ar kovojant su šešėliu, sako šalies prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Alytaus rajono verslininkams, valdantiems pramogų parką „Tarzanija“, pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu, trečiadienį pranešė Alytaus apskrities policija. Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti. Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.

20 tūkst. įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, šiandien turėjo sulaukti aktualios informacijos apie mokestinės pagalbos priemonių taikymą ir mokestinės paskolos sutarties be palūkanų sudarymo galimybes bei sąlygas, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Neigiamą COVID-19 poveikį patyrusioms įmonėms, mokestinės pagalbos priemonės taikomos iki š. m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, jog iki šio termino ir dar du mėnesius po jo, pastarosios yra atleistos nuo delspinigių, jo...

Teismui perduota byla, kurioje tėvas ir du sūnūs kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono eurų mokesčių ir pasisavinę dar per 1,1 mln. eurų, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės direktorius ir du toje pačioje įmonėje dirbę jo sūnūs, bylos duomenimis, imitavo bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, klastojo s...

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Seimas nepradės svarstyti penkių valstiečių siūlymo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuo kitų metų nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.   Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Prieš ketverius metus klientams atverta išmanioji mokesčių administravimo sistema (toliau – i.MAS) startavo su dviem posistemiais, skirtais sąskaitų faktūrų bei krovinių važtaraščių teikimui. Šiuo metu sistema vystoma toliau – perkėlus daugiau nei 5 mlrd. įrašų iš kitų posistemių, jau testuojamas ir išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis - i.KON.  Atrankos kontrolei procesai – automatizuojami  i.KON posistemis iš esmės skirtas automatizuoti kontrolės procesų valdymą.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Donaldas Trumpas sekmadienį sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų mokėjo labai mažai federalinių pajamų mokesčių arba jų nemokėjo išvis. Laikraščio „The New York Times“ straipsnyje remiantis daugiau kaip 20 metų mokesčių deklaracijomis teigiama, kad prezidentas milijardierius 2016-aisiais, kai laimėjo prezidento rinkimus, sumokėjo tik 750 dolerių (645 eurų) federalinių pajamų mokesčių.

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

2020 m. rugsėjo 24 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad LR Vyriausybės sprendimu pakeistas mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminas – mokesčių mokėtojams, nukentėjusiems nuo COVID-19. Mokesčius, neigiamą COVID-19 poveikį patyrusios įmonės ir gyventojai, galės atidėti iki š. m. gruodžio 31 d. Per du mėnesius po šio termino, jie galės kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.