miestai

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bebrų daromą žalą jaučia ne tik ūkininkai, bet ir kelininkai – vis daugiau bebrų įsitaiso kelio pralaidose, taip užtvenkdami melioracijos griovius ir sukeldami pavojų pravažiuojančiam transportui. Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad bebrų populiaciją įmanoma sureguliuoti. Vienoje kelio pralaidoje netoli Biržų bebrai jau pradėjo statyti namus.

Ar kada susimąstėte, kuri Lietuvos vieta rizikingiausia ir pavojingiausia gyventi? Informatikos ir ryšių departamento duomenimis nusikalstamų veikų pagal LR Baudžiamojo kodekso straipsnius, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gegužės 14 d., daugiausia įvykdyta Vilniuje, o mažiausiai - Tauragėje. 1. Vilnius. Nusikalstamų veikų skaičius - 5915 2. Kaunas. Nusikalstamų veikų skaičius - 3526   3. Klaipėda. Nusikalstamų veikų skaičius – 2185   4. Šiauliai.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos duomenimis visame pasaulyje gyvena apie 100 milijonų benamių. Šie 25 miestai – tai tik trumpas žvilgsnis į šią socialinę problemą. Tęsinys, pirmąją dalį skaitykite čia. 12. Sietlas, Vašingtonas, JAV Metinės 2013-ųjų benamių vertinimo ataskaitos Kongresui duomenimis Sietlo gatvėse gyveno 9106 benamiai. 11. San Franciskas, JAV San Franciske gyvena nuo 7 iki 10 tūkst. benamių, iš jų net 3-5 tūkst. atsisako valstybės siūlomo gyvenimo prieglaudose.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos duomenimis visame pasaulyje gyvena apie 100 milijonų benamių. Šie 25 miestai – tai tik trumpas žvilgsnis į šią socialinę problemą. 25. Lisabona, Portugalija Dauguma Portugalijos benamių glaudžiasi dviejuose miestuose – Lisabonoje ir Porte. Manoma, kad kiekvieną naktį Lisabonos gatvėse nakvoja apie 300 benamių. Stengiamasi sumažinti šį skaičių, namų neturintiems skirtos specialios reabilitacijos programos, bandoma kiek įmanoma pagerinti jų buitį.

Tarptautinėje statybų parodoje RESTA 2014 buvo įvertinti ir apdovanoti konkurso „Žaliasis miestas - geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai. Jiems įteiktos ,, Ateities miestai’’, skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtos „Gyvybės medžio“ iž atsakomybę gamtai, statulėlės.

Kelionių puslapio „Trip Advisor“ kūrėjai paskelbė 24 pasaulio miestus, kuriuos keliautojai išrinko geriausiais. Jūsų dėmesiui pristatome 24 geriausius pasaulio miestus keliautojų akimis.

Gatvės dailininkų komanda susibūrė į meninį judėjimą, kurį jie pavadino „brandalizmu“ (liet. prekės ženklas + vandalizmas). Niokoja jie įkyrias lauko reklamas Londone ir kituose Anglijos miestuose.

  Travel.amerikanki.com paskelbė 10 mažiausiai homofobiškų miestų pasaulyje.   10. Punta del Este, Urugvajus 9. Tasmanija, Australija   8. San Franciskas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)   7. Nešvilis, JAV   6. Meksika   5. Šanchajus, Kinija   4. Lisabona, Portugalija   3. Halifaksas, Kanada   2. Indianapolis, JAV   1. Vankuveris, Kanada  ...

Indrė Urbaitė, LRT radijas, LRT.lt Uždraudus rūkymą viešose vietose, mažėja astmos susirgimų ir kitų su rūkymų susijusių ligų skaičius, rašo BBC. Lietuvoje tokio tipo įstatymai taikomi kelerius metus. Miestų vadovai mano, kad ateityje vietų, kuriose draudžiamų rūkyti, daugės. Tarptautinė tyrėjų grupė apžvelgė 11 Europoje ir Šiaurės Amerikoje atliktų tyrimų ir nustatė, kad uždraudus rūkyti viešose vietose, per metus su tabaku susijusių ligų skaičius sumažėjo 10 procentų.

  Artėjant didžiausiems išpardavimams visame pasaulyje, Cnn.com pristato 12 šalių ir miestų, kur galite visko: nuo prabangių prekių iki sendaikčių. 12. Seulas, Pietų Korėja Čia rasite visko: nuo prabangių prekių iki įvairiausių sendaikčių krautuvėlių.  11. Milanas, Italija Madų sostinėje Milane rasite tokias parduotuves kaip "Prada", "Dolce&Gabanna" ir kitas garsiausias dizainerių parduotuves.

Atėjus pavasariui „Huffington Post“ siūlo pasižvalgyti po gražiausius Europos miestus pavasarį ir nors kartą gyvenime juose apsilankyti. Pateikiame antrąją dalį. Pirmąją dalį skaitykite čia.

  Portalas travel.amerikanki.com pristato 10 nesaugiausių miestų pasaulyje. Jie nesaugūs ne tik turistams, bet ir ten gyvenantiems žmonėms. O žmogžudysčių skaičiai – milžiniški. Pirmąją dalį skaitykite čia. 5. Distrito Central, Hondūras Distrito Central regiono žmogžudysčių rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje. Pavojus kyla dėl ten gyvenančių žmonių skurdo, valdžios korupcijos ir mafijos buvimo. Turistams čia apsilankyti nesiūloma.

 Atėjus pavasariui „Huffington Post“ siūlo pasižvalgyti po gražiausius Europos miestus pavasarį ir nors kartą gyvenime juose apsilankyti. Pateikiame pirmąją dalį.

Vilniaus Pašilaičių, Žirmūnų, Karoliniškių ir Kauno Dainavos rajono gyventojai vakar žiemą iš kiemo vijo kartu su kaimynais. Į siautulingas Užgavėnių šventes šalia namų juos vėl pakvietė daugiabučius namus prižiūrinti įmonė „Mano būstas“. Užgavėnių šventėse, kurios vyko daugiabučių kiemuose, šiemet dalyvavo apie du tūkstančius gyventojų. Daugiausiai persirengėlių sutraukė Kauno Dainavos ir Vilniaus Karoliniškių rajonuose vykusios šventės.

Lietuvos miestų istorija kupina paslapčių. Nemažai jų sėkmingai įminė Lietuvos mokslų premijos laureatas, istorikas prof. Zigmantas Kiaupa, jau daugelį metų tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų praeitį. Ilgi ir kruopštūs tyrinėjimai atskleidžia įdomių faktų. Pavyzdžiui, pasirodo, kad viduramžiais Kaunas buvo itin lietuviškas miestas. Tai patvirtina lietuviški miestelėnų vardai ir pavardės. Prof.

Sausio pradžioje Lietuvoje startavo didžiausias Lietuvos istorijoje mobiliųjų telefonų programėlių projektas „City Info“. Šio projekto pradinėje versijoje buvo sukurtos 105-ios 35 didžiausių Lietuvos miestų programėlės „Android“, „Windows Phone“ ir „iPhone“ telefonams. Naujos aplikacijos padės miestų gyventojams ir svečiams patogiau rasti svarbiausią informaciją apie miestą, jo naujienas, išsikviesti pagalbą, rasti orų prognozę ir kitus aktualius dalykus, rašoma pranešime spaudai.

Skandinavijos skrydžių bendrovė SAS 2014 m. keleiviams pasiūlys 41 naują skrydžių maršrutą iš pagrindinių savo oro uostų Skandinavijos šalyse. Didžioji dalis naujųjų maršrutų bus skirti vasaros sezonui – tai bus naujos laisvalaikio kryptys, patrauklios atostogų vykstantiems keleiviams, pagrinde - į Viduržemio jūros regioną.

Šeši miestai, įskaitant buvusias vasaros olimpinių žaidynių sostines Pekiną (Kinija) ir Stokholmą (Švedija), pareiškė pageidavimą surengti 2022 metų žiemos olimpiadą, penktadienį oficialiai informavo Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Norvegijos sostinė Oslas, kurioje žiemos olimpiada vyko 1952 metais, taip pat siūlo savo kandidatūrą.

Bendrovė IBM pristatė naujas priemones, leidžiančias analizuoti miesto infrastruktūros generuojamus duomenis ir geriau tenkinti gyventojų poreikius. Visame pasaulyje didmiesčiai sprendžia augančio gyventojų skaičiaus, senstančios infrastruktūros ir mažinamo biudžeto iššūkius. Kartu su „Išmaniųjų miestų“ programoje dalyvaujančiomis savivaldybėmis IBM parengė universalius nestruktūruotų duomenų (angl.

Kasia Tarejlis visą savo gyvenimą dievino keliones, tačiau niekada nepagalvojo, kad dar būdama studentė su draugėmis galės nuvažiuoti į Ameriką. Tačiau šiemet 21 metų vadybos ir ekonomikos trečio kurso studentės svajonė išsipildė, rašo kelioniumanija.lt. Kasia pasakojo apie gyvenimą ir darbą Amerikoje bei aplankytas vietas.

Rugsėjui perkopus per vidurį, akivaizdžiai sutrumpėjus dienai, ne vienam į darbą tenka keliauti ir iš jo grįžti prietemoje. Kelmėje gatvių lauko šviestuvai su fotoelementais įsijungia automatiškai, kai pradeda temti, šviesos išjungiamos 15 minučių po dešimtos vakaro. Tytuvėnuose gatvės apšviečiamos tik vakare, dvi valandas – nuo 20 valandos 30 minučių iki 22 valandos 30 minučių, nors saulė jau būna nusileidusi.

Ar kada nors susimastėte kaip pasikeis gyvenimas mieste 2050 metais? Manoma, kad iki to laiko miestuose gyvens trys ketvirtadaliai viso pasaulio gyventojų. BBC pabandė nuspėti galimus pokyčius. Apšvietimas Gali būti, kad po 40 metų gatvių apšvietimas miestuose bus patikėtas medžiams ir krūmams. Cambridge'o universiteto mokslininkai atliko pirmuosius bandymus, kuriant šviečiančius medžius. Ištobulinus šią technologiją miestai sutaupytų ddidžiulius energijos kiekius.

Rusijos sostinė pateko į pačių nedraugiškiausių pasaulio miestų sąrašą. Miestus reitingavo JAV žurnalas Condé Nast Traveler, remdamasis skaitytojų apklausa. Maskvai atiteko 16 vieta, rašo „gazeta.ru“. Vienų respondentų nuomone šis miestas yra „gąsdinantis ir priešiškas“, kiti vadino jį „gana nuobodžiu“, dar kiti teigė, kad mažai miestiečių kalba kokia nors kita kalba, išskyrus rusų.

JAV Miškų tarnybos (Forest Service) ir Davey instituto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miestuose augantys medžiai kasmet vidutiniškai išgelbsti bent vieno žmogaus gyvybę šalindami iš oro mažos dispersijos teršalų daleles. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Environmental Pollution“. Pasak tyrimo autorių, tokio dydžio mieste kaip Niujorkas medžiai kiekvienais metais išgelbsti bent 8 žmonių gyvybę.

Tikėjimas dolerio ar euro galia blėsta, tad žmonės nuo krizių ir globalizacijos ginasi kurdami alternatyvias valiutas. Ant JAV dolerio užrašyta: „Tai legali atsiskaitymo priemonė už visas viešas ar privačias skolas.“ Šis užrašas parodo, kad pinigai tėra skolos rašteliai – ir žmonės mano, kad pateikus juos skola bus grąžinta. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl veikia šiandieniniai pinigai.

 Kai prieš keletą metų Vakaruose išsikerojo ilgai brendusi ekonominė krizė, visų viltingi žvilgsniai krypo į Rytus, tiksliau, į Kiniją, kurios ekonomika ir tuomet, ir šiandien yra viena didžiausių ir pirmaujančių pasaulyje. 2010-aisiais Kinijos BVP išaugo 10,3 proc., pernai šis skaičius sumažėjo iki 9,2 proc., tačiau vis tiek liko labai didelis.

Rašytojai visada mėgo kurti savo miestus. Tą darė Platonas, Jonathanas Swiftas, Italo Calvino, Angela Carter. Stevenas Kingas plečia tylaus miestelio Kasl Roko paveldą. Šis miestas atsidūrė jo siaubo pasaulio centre. Kai kurie miestai, pavyzdžiui, Gotamas tapo kūrybinės nuotaikos šedevrais. Kiti – pavyzdžiui, George’o Orwello Londonas kūrinyje „1984“ suteikia galimybę iš šalies pažvelgti į mūsų pačių iškreiptą pasaulį.

Turbūt niekas nepapasakos daugiau apie tai, kaip gyveno ankstesnės civilizacijos, nei tiesioginis žvilgsnis į buvusius jų miestus ir gyvenvietes, kurios šiuo metu jau yra apleistos.

Uteniškiui ar šiauliečiui reikėtų parduoti tris, o Kėdainių gyventojui keturis butus, kad už surinktą sumą galėtų nusipirkti vidutinės kainos butą sostinėje. Kauno ar Druskininkų gyventojas, norėdamas persikraustyti į Vilnių, turėtų parduoti du butus, rodo lankomiausio nekilnojamojo turto portalo domoplius.lt duomenys. „Iš pirmo žvilgsnio kitų miestų gyventojams nusipirkti butą sostinėje atrodo neįmanoma.

Žmonijos istorijoje tai yra didžiausia masinė migracija: Kinijos populiacija persikelia į miestus tokiais tempais, kad iki 2030 metų maždaug kas aštuntas planetos gyventojas gyvens Kinijos mieste, rašoma „The Atlantic“. Dėl tokio stulbinamo naujų gyventojų srauto miestuose formuojasi didžiausia pasaulyje lūšnynų gyventojų kolonija. Jau dabar Kinijoje galima suskaičiuoti 220 milijonų darbininkų-migrantų.

Šiluma, kylanti į dangų virš tokių megapolių, kaip Niujorkas, Paryžius ar Tokijas, gali šildyti žiemos orus labai dideliais atstumais, pavyzdžiui, kai kuriose Aliaskos srityse, Kanadoje ar Sibire. Tokią išvadą paskelbė Scrippso okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai. Pasak jų, toks tolimų miestų šilumos poveikis, nors ir labai nedidelis, vis dėlto yra realus ir prisideda prie vidutinės temperatūros žiemos metu padidėjimo. Tačiau šiluminė didžiųjų miestų įtaka gali veikti ir priešingai.

Pavadinimų keitimo istorija sovietinėje ir posovietinėje Rusijoje yra sena. Pirmoji banga nusirito 1924-1929 metais (kaip tik 1925 metais Caricynas tapo Stalingradu). Antroji - 1956–1962 metais, kai buvo kovojama su Stalino asmenybės kultu.

2013 m. Europos kultūros sostinės – Marselis (Prancūzija) ir Košicė (Slovakija). Oficiali kultūrinė programa Marselyje prasidės sausio 12 d., Košicėje – sausio 19 d.   Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou pasakė: „Šios akimirkos Marselis ir Košicė laukė ir jai ruošėsi nuo tos dienos, kai buvo išrinkti 2013 m. Europos kultūros sostinėmis. Neabejoju, kad abu miestai pasiūlys žiūrovams nepamirštamas atidarymo šventes.

Tinklalapis dailymeal.com sudarė geriausių 2012-ųjų metų Europos restoranų sąrašą, kuriame net 101 pozicija. Pirmąją sąrašo vietą užėmė Osteria Francescana – restoranas, esantis Modenos mieste Italijoje.

Miestai visada buvo ekonomikos klestėjimo centrai, bėgant metams vieni miestai nurungia kitus ir tampa naujais progreso lyderiais. Šį kartą Vakarų miestai perduoda estafetę Rytams. „Brookings“ jau trečią kartą atliko pagrindinių pasaulio urbanistinių centrų tyrimą. Šių metų duomenimis 300 svarbiausių pasaulio miestų sukuria 48 proc. pasaulio ekonominių gėrybių. Nepaisant to, juose gyvena vos 19 proc. visų Žemės gyventojų.

Lietuvoje mažojo miesto statusą turinčių miestų dabar yra beveik perpus mažiau nei prieš porą dešimtmečių. Tai lėmė ne tik išnykusi pramonė, bet ir mažėjantis gyventojų skaičius. Kadaise šiaurės Lietuvoje esantį Šeduvos miestą garsino ne tik malūnas, bet ir siuvimo fabrikas, gamybos įmonių kombinatas, prie geležinkelio prekiauta grūdais, gyvuliais. „Žmonės sustodavo, apsipirkdavo, pailsėdavo, buvo toks didelis judėjimas, o dabar, kada aplinkkelis viską nutraukė, jau šito pas mus nebėra.

Septyni Lietuvos miestai netrukus triukšmingai skelbs šventinio periodo pradžią. Didieji miestai Vilnius, Kaunas, Alytus, turistų pamėgti Druskininkai, Birštonas, Palanga bei Trakai ne tik puošia viešąsias erdves, bet ir paruošė įspūdingas programas didžiausioms metų šventėms pasitikti, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pirmoji Kalėdų eglė įsižiebs paskutinę rudens dieną – lapkričio 30 d. Palangoje.

Prisipažinkite, kartais ir jums kyla minčių mesti viską ir iškeliauti į negyvenamąją salą. Nors, gerai pasvarsčius, iš tikrųjų kur kas maloniau būtų atsidurti saloje, kur galima pasigrožėti ne tik architektūra, gamtos vaizdais, bet dar ir prisėdus jaukioje kavinėje išgerti puodelį kavos. Ką gi, vadinasi, jums reikia ne negyvenamosios salos, o salos miesto! Lindau, Vokietija Lindau miestas įsikūręs ties Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos sienomis, rytinėje Badeno ežero dalyje.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė naują miestų klestėjimo reitingą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 19 iš 25 labiausiai klestinčių pasaulio miestų yra Europoje. Net 9 iš jų yra euro zonos valstybėse. Kodėl Europos miestai tebėra įvardijami klestėjimo pavyzdžiais, nors aplinkui nuolat girdime, kad senąjį žemyną kamuoja gili finansų ir ekonominė krizė? Pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Viena. Pokario metais šis miestas priminė vieną didelę karo pabėgėlių stovyklą.

Jei manote, kad mūsų didžiuosiuose miestuose eismo spūstys yra labai didelės, apsilankykite Stambule, Varšuvoje arba Marselyje. Naujas tyrimas rodo, kad būtent šių miestų gatvės yra labiausiai „užkimštos“ transporto. Navigacijos prietaisų gamintojas „Tom Tom“ renka informaciją apie milijonus automobilių kelionių, lygindamas atskirų gatvių pralaidumą tam tikru paros metu.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Taline šimtą metų uždara uosto teritorija atveriama visuomenei – pradedamas įgyvendinti ambicingas projektas paversti ją kultūros centru, patraukliu ir gyventi. Tuo metu Klaipėdoje panašus, „Memelio miestu“ vadintas projektas žlugo, praneša LRT Televizijos laida „Šiandien“. Klaipėdos centre, šalia Danės upės esančioje uosto teritorijoje daugiau nei pusšimtį metų remontuoti laivai.

Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, šių metų spalį gyventojams šildymas brangsta vidutiniškai 8,5 proc. Tačiau ne visuose Lietuvos miestuose šildymas kainuos vienodai – kai kur kainos skiriasi net du kartus. Atpigus gamtinėms dujoms ir biokurui, vidutinė mėnesinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 2,73 proc. Centralizuotai tiekiama šiluma spalį, palyginti su rugsėjo mėnesiu, pigo beveik visoje Lietuvoje (2–4 proc.

Klaipėdos simboliu vadinamą burlaivį „Meridianas“ savininkai siūlo nuskandinti Baltijos jūroje. Esą išbraukus laivą iš kultūros vertybių sąrašo, savivaldybei delsiant prisidėti prie jo išsaugojimo, tai vienintelis būdas išgelbėti laivą. Miesto vadovai tokius pareiškimus vadina šantažu, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Prie Danės krantinės burlaivis „Meridianas“ plūduriuoja daugiau nei 40 metų. Daugeliui klaipėdiečių jis seniai tapęs neatskiriama miesto dalimi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus dėl miestui daromos žalos. Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą,  atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus, bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc.

Kasdien pasaulio žiniasklaida praneša apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, euro zonos skolų krizę ar JAV prezidento rinkimų kampaniją. Išvardinti reiškiniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kone kiekvienas turi susiformavęs savo nuomonę šiais klausimais. Tačiau retas pastebi, kad tuo pat metu patyliukais vyksta kur kas mažiau matoma socialinė revoliucija – žmonės visame pasaulyje plūsta į miestus, keičia civilizacijos gyvenimo būdą ir transformuoja planetos veidą.

Tiems, kas neturi finansinių galimybių įsigyti nuosavą automobilį, visuomeninis transportas yra geriausia priemonė nukeliauti iš vienos vietos į kitą. Vis dėlto kartais net ir paprasta kelionė miesto autobusu tampa tikra finansine našta. Šį mėnesį Šveicarijos banko UBS pateiktoje ataskaitoje „Kainos ir uždarbiai“ išskiriami pasaulio miestai, kuriuose kelionės viešuoju transportu yra brangiausios.

Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi.

Rusijos viešosios nuomonės apklausos tarnybos „VTsIOM“ atlikta apklausa rodo, kad beveik 70 proc. rusų pripažįsta įtampą tarp maskviečių ir kitų šalies regionų gyventojų, skelbia „RIA Novosti“. „Du trečdaliai (68 proc.) rusų tiki, kad įtampa tarp maskviečių ir kitų regionų gyventojų egzistuoja. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nesutinka su šiuo teiginiu“, – teigiama apklausos išvadose. Iš viso 82 proc. rusų mano, kad sostinė klesti kitų Rusijos regionų kaina.