Rugsėjui perkopus per vidurį, akivaizdžiai sutrumpėjus dienai, ne vienam į darbą tenka keliauti ir iš jo grįžti prietemoje. Kelmėje gatvių lauko šviestuvai su fotoelementais įsijungia automatiškai, kai pradeda temti, šviesos išjungiamos 15 minučių po dešimtos vakaro. Tytuvėnuose gatvės apšviečiamos tik vakare, dvi valandas – nuo 20 valandos 30 minučių iki 22 valandos 30 minučių, nors saulė jau būna nusileidusi.
Prasčiausia situacija gyvenvietėse, kurios kol kas apšviečiamos tik ypatingomis progomis.
„Centras galėtų būti ir labiau apšviestas“
„Kelmė apšviečiama pagal galimybes, nuo pat miesto pakraščių, Vytauto Didžiojo gatvės pradžios. Centras galėtų būti ir labiau apšviestas, tačiau įdiegti atskirą valdymą liniją nėra finansinių galimybių. Kol kas gyventojų skundų dėl gatvių apšvietimo nesulaukėme. Būta tik pora pranešimų apie sugedusią ir dienos metu kažkodėl degančią lempą“, – sakė Kelmės miesto seniūno pavaduotoja Irina Petkevičienė.
Kelmėje jau keletas metų įrengti lauko šviestuvai su fotoelementais įsijungia pradėjus temti, jie atskirai nereguliuojami. Šviesos mieste užgęsta praėjus 15 minučių po 22 valandos.
Ilgiausiais, tamsiausiais gruodžio ir sausio mėnesiais miesto apšvietimui išleidžiama nuo 15 iki 20 tūkstančių litų.
„Nemaži pinigai, tenka taupyti, kai kuriose vietose paliekamas šviesti kas antras šviestuvas“, – aiškino I. Petkevičienė.
Tamsiausi mėnesiai „suryja“ tūkstančius litų
Tytuvėnų miesto seniūnas Romas Čerkauskas sakė, jog gatvių apšvietimas seniūnijai kainuoja kas mėnesį po kelis tūkstančius litų.
„Rugsėjį turėtume išleisti iki 4 tūkstančių litų, o tamsiausi mėnesiai „suryja“ kur kas daugiau – iki 7 tūkstančių litų. Miesto gatvių apšvietimui, teisybę pasakius, lėšų teturime vienam mėnesiui. Žadėjo pagelbėti rajono vadovai, ieškoti išteklių, patys neturėtume pinigų“, – tvirtino R. Čerkauskas.
Nuo rugsėjo vidurio Tytuvėnuose gatvių apšvietimas įjungiamas tik vakarais – nuo 20 valandos 30 minučių iki 22 valandos 30 minučių. Atsižvelgta pagal galimybes pirmiausia į žmonių pageidavimus. Mieste įsikūrusi „Maxima“ dirba iki 22 valandos. Todėl, pasak seniūno, būtų nei šis, nei tas, jei pirkėjams tamsoje tektų į parduotuvę eiti.
Miesto statusą turinčiame Užventyje, pasak seniūnijos vyresniosios specialistės Birutės Kirkutienės, šviesos įžiebiamos tuoj po 20 valandos ir šviečia iki 22 valandos. Per mėnesį Užvenčio ir seniūnijų gyvenviečių apšvietimas kainuoja apie 4 tūkstančius litų.
Prasčiausia situacija – gyvenvietėse
Bene prasčiausia situacija dėl gatvių apšvietimo – gyvenvietėse. Praėjusioje seniūnų sueigoje seniūnai išreiškė pageidavimą, kad Savivaldybės administracijos direktorė atskiru įsakymu nustatytų seniūnijų gyvenviečių švietimo pradžią.
Kol kas įsakymo nėra, todėl gyvenvietės niekur ir neapšviečiamos.
Liolių seniūnas Vytautas Mikalauskas tvirtino suprantantis, jog taip yra dėl pinigų trūkumo.
„Visose seniūnijose tas pats. Būdavo metų, kai šviestuvus įjungdavome spalio viduryje, kartais – tik lapkričio pradžiai. Galimybės apšviesti ir nedideles gyvenvietes yra, nėra tik iš ko“, – apgailestavo seniūnas.
Praėjusiais metais Liolių seniūnas, norėdamas įsitikinti, ar tikrai gatvių švietimas reikalingas vos po 5-7 namus turinčias vietoves lankėsi vakarais ne vienoje tokioje gyvenvietėje. Paaiškėjo, pasak V. Mikalausko, kad po devintos vakaro retas koją iš namų iškelia kokioje Elenavoje ar Vaišviliškėje, tik mašinos retsykiais važiuoja.
Šviestuvus, seniūno manymu, bet kada galima įjungti, kai tikrai reikia. Pavyzdžiui, kai atsitinka nelaimė, vyksta laidotuvės, arba šventė rengiama vėlyvu metu. „Taip ir elgiamės“, – sakė.
Tariasi ir su seniūnaičiais, ir su bendruomenėmis
Kukečių seniūnija – ne išimtis šioje situacijoje – laukia Administracijos direktorės įsakymo.
Paprastai tam tikromis valandomis nuo spalio vidurio apšviečiamos būdavo Kukečių, Lupikų, Paverpenio ir kitos gyvenvietės.
„Dėl laiko tardavomės su seniūnaičiais, bendruomenėmis, esame išgirdę pageidavimų, kad vakarais šviestuvai bent valandą ilgiau šviestų. Pagal galimybes atsižvelgdavome. Įjungdavome šviesas ir ankstyvais rytais, kai vaikai vežami į mokyklas ir iš gyventojų surenkamas pienas“, – sakė M. Masalskienė.
