Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Bebrų daromą žalą jaučia ne tik ūkininkai, bet ir kelininkai – vis daugiau bebrų įsitaiso kelio pralaidose, taip užtvenkdami melioracijos griovius ir sukeldami pavojų pravažiuojančiam transportui. Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad bebrų populiaciją įmanoma sureguliuoti.
Vienoje kelio pralaidoje netoli Biržų bebrai jau pradėjo statyti namus. Pasak kelininkų, gyvūnai pastaruoju metu taip įsidrąsino, kad nevengia nei žmonių, nei automobilių.
„Pakelėse, vykstant eismui, drąsiai stato užtvankas. Išvalius griovį, kitą dieną randi vamzdyje prinešta šakų ir ten sėdi nieko nebijantis gyvūnas. Tai yra labai jau drąsu“, – tvirtina Biržų rajono kelių tarnybos viršininkas Povilas Mikalajūnas.
Aplinkosaugininkai sako, kad dėl bebrų siautėjimo kalti du dešimtmečius nevalomi melioracijos grioviai. Ūkininkai gali bebravietes ardyti, tačiau tuomet gyvūnai įsikuria kitur.
„Ūkininkai pradeda pykti ant jų, kai pamato, kad užliejami laukai ir miškai. Tačiau ne kiekvienais metais, kaip to reikalaujama, melioracijos grioviai prižiūrimi, kertami krūmai, pjaunama žolė. Nereikia laukti, kol užaugs didžiuliai medžiai, kuriuos bebrai panaudoja užtvankos statybai“, – teigia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje bebrų yra beveik 50 tūkstančių. Lyginant su 2012 metais, jų padaugėjo aštuoniais šimtais. Bebrus galima medžioti nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15-osios ir, nors skaičius nelimituojamas, medžiotojai to daryti neskuba.
„Neatsiperkančios išlaidos, mėsos mėgėjų mažai, kailių niekas nesuperka ir kuras kainuoja. Paprastai būna sunkiai prieinamos vietos, reikia daug darbo įdėti“, – aiškina P. Mikalajūnas.
Pasak Aplinkos ministerijos, bebravietės inventorizuotos ir nustatyta, kuriose jie gali gyventi, o kurias reikia naikinti. Jei bebravietė yra medžiotojų klubo plotuose, pasak specialistų, jie turi atsakyti už bebrų padarytą žalą.
„Be to, savivaldybės turi teisę iš Aplinkos rėmimo programos skirti pinigų būtent tų bebraviečių mechaniniam ar rankiniam ardymui. Jokiu būdu, kaip čia praeityje yra buvę, nesprogdinti ar dar naudoti kokias kitas neekologiškas priemones“, – teigia Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas.
Europos Sąjungoje bebras yra saugomas gyvūnas, tačiau Lietuvai leista jų skaičių reguliuoti.
