Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės argumentus ir patenkino Vilniaus miesto savivaldybės pateiktus dėl miestui daromos žalos. Nepaisant Vyriausybės teismui pateiktų argumentų, jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės nurodytus argumentus, bylą nagrinėjantis teismas nutarė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tik 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies konstitucingumo ištyrimo.
„Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis siekiant apginti vilniečių interesus. Kokia bebūtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti į tai, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams. Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes Vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Teismas neskundžiamoje nutartyje pažymėjo kad, teisėkūros subjektams yra kilusi pareiga (kuri nevykdoma) neatidėliotinai spręsti Vilniaus miesto finansinės padėties stabilizavimo problemas, kartu atsisakant konstituciškai nepagrįsto Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pajamų patekimo ribojimo į savivaldybės biudžetą. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės, kaip sostinės itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų.
Teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė, kurios paskirtis yra reprezentuoti valstybę, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas (kai Vilniaus miesto savivaldybei skiriama tik 40 proc. GPM) daro žalą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei bei savivaldybės bendruomenei, bet ir visam valstybės įvaizdžiui.
Neskundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių pajamų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės „donorės“ finansinę padėtį.
Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM dalį. Tokių priemonių taikymo reikalauja proporcingumo, teisingumo ir atsakingo valdymo principai. Teismas taip pat nutartyje nurodė, jog valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis ir atlygintas 939 milijonų litų nuostolis.
Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.
Lyginant Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.
„Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo patyrė 257 mln. Lt nuostolių. Iki 2006 m. negaunamas pajamas padengdavo centrinė valdžia, tačiau dabar savivaldybės šias negautas pajamas turi padengti pačios. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei tai kainuoja 100 mln. litų per metus.
Europos vietos ir regionų valdžių kongresas 2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje „Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje“ pasisakė, jog:
„Dar vienas aspektas, kuriuo Vilniaus traktavimas pagal tą patį įstatymą kaip ir kitas savivaldybes yra neteisingas, yra tai, kad netgi pagal formaliai mažesnį koeficientą, kuris yra nustatytas Vilniui, jis turėtų gauti 40% jo surinktų mokesčių. Tačiau 2010 m. Vilnius gavo tik 21%, kadangi gyventojų pajamų mokesčių paskirstymas atliekamas pagal gyventojo deklaruotą adresą.“
„Vilniaus miestui tenka išskirtinė padėtis dėl gyventojų skaičiaus ir struktūros, istorinės ir turistinės svarbos, biudžetinės sistemos ir finansinės situacijos. Dėl šios priežasties miestui turėtų būti suteiktas atitinkamas statusas įstatymu (ir galimai Konstitucija), kuris atitiktų jo specifinę padėtį.“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO - OECD) leidinyje biudžeto planavimo klausimais, tomas Nr. 2010/3 publikuota ataskaita „Biudžeto formavimas ir vykdymas Lietuvoje“: „Per pastaruosius metus valstybės pajamų trūkumas buvo priskiriamas savivaldybėms, visų pirma biudžeto dokumentuose nepagrįstai vertinant GPM pajamas. Šio trūkumo išdavoje savivaldybėse atsiranda augantys ir žymūs biudžetiniai įsiskolinimai.“
Savivaldybių biudžetams skiriama GPM dalis (nuotr. Organizatorių)
GPM pasiskirstymas tarp miestų (nuotr. Organizatorių)
2012 m. biudžeto lėšos (nuotr. Organizatorių)
