medikai

Kauno rajono skubiosios pagalbos medikai pasidalijo kvapą gniaužiančia istorija. Prieš keletą dienų paramedikams Redai ir Juozui teko gelbėti springstančio vaiko gyvybę. Istorija apie tai „Facebook“ pasidalijo Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis.

Prieš kelis metus apie priekabiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) prabilusi ir pastaruoju metu užsienyje dirbusi 35-erių neurochirurgė Julija Kozlova prieš porą savaičių buvo rasta negyva savo namuose Jungtinėje Karalystėje. Užsienio žiniasklaida skelbia apie moters savižudybę. Nurodoma, kad liepos 12 dieną namuose rasta gydytoja dar buvo paguldyta į Salfordo karališkąją ligoninę.

Sveikatos apsaugos ministerija leido gydytojams rezidentams bei slaugos ir kitų medicininių profesijų studentams sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis, kad šios finansuotų studijas mainais į įsipareigojimą vėliau tam tikrą laikotarpį dirbti įstaigoje.

Keturias paras uostamiesčio medikai dieną ir naktį kovojo dėl namuose nesėkmingai griuvusios jaunos moters gyvybės. Tačiau galiausiai jiems teko nuleisti rankas. Šeštadienio vakarą Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai sulaukė liūdnos žinos iš vienos uostamiesčio ligoninės. Medikai pranešė, kad apie 16 val. pastarojoje mirė jauna moteris. Greitosios medicininės pagalbos (GMP) brigada 42 metų klaipėdietę į gydymo įstaigą pristatė antradienio (liepos 19 d.) pavakare, apie 16.12 val.

Akreditavimo tarnyba pripažino maždaug 150 medikų iš Ukrainos profesines kvalifikacijas.  Apie tai pirmadienį pranešė LRT. Nacionalinio transliuotojo duomenimis, didžioji dalis specialistų jau dirba gydymo įstaigose. Vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo šalies puolimą, kuris jau tęsiasi kiek daugiau nei penkis mėnesius. Dėl to Ukrainą paliko beveik 9,6 mln. žmonių. Daugiau nei pusė šalį palikusių ukrainiečių atvyko į kaimyninę Lenkiją, maždaug 60 tūkst. – į Lietuvą.

Klaipėdoje, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, mirė vyras. 41 metų vyro kūnas rastas ketvirtadienio vakarą, apie 17.21 val., Šilutės plente. Ant žemės gulintį vyrą pastebėję žmonės iškvietė policiją ir medikus. Klaipėdos apskrities policijos atstovė Asta Kažukauskienė BNS sakė, kad 1981 metais gimusio vyro kūnas buvo be akivaizdžių smurto žymių, asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Galimybė dirbti pagal profesiją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) trims gydytojoms iš Ukrainos – neonatologei Olgai Trostenko, ginekologei Irinai Zylinai ir medicinos biologei Julijai Chez – labai svarbi ne tik profesine prasme. Anot jų, šis darbas padeda atitraukti mintis nuo gimtoje šalyje vykstančio karo baisumų ir nepalūžti.

Kėdainių greitosios medikai, prieš ketverius metus prie namų su neštuvais ant grindinio numetę senolį, išgirdo teismo verdiktą. Abu jie kalti – pražudė vyrą, tačiau į kalėjimą nesės. Nukentėjusiems – mirusiojo našlei ir sūnui – priteisti ir ieškiniai, tiesa, sumos gerokai mažesnės nei šie prašė. Teismo nuosprendį svarsto skųsti ir nukentėjusieji, ir nutiestieji. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Prieš ketverius metus Kėdainiuose greitosios kvietimas pasibaigė tragedija.

Ketvirtadienio vakarą Šiauliuose elektrinis paspirtukas partrenkė penkerių metų vaiką. Kaip šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, nelaimė įvyko Gardino gatvėje, kai 1969 metų paspirtuku važiavęs vyras partrenkė 2017 metais gimusį mažametį, išbėgusį į dviračių taką. Vaikas dėl sužalojimų gydomas Šiaulių ligoninėje, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kauno rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai pasidalino gelbėjimo istorija, kur tenka panaudoti ne tik visas savo žinias, įgūdžius, bet kartais staiga priimti netikėčiausius sprendimus, kurie nesurašyti į jokias pareigybes ar darbo sutartis. Tai būna sprendimai, padiktuoti nuojautos, širdies.  Toks buvo ir šis karštas liepos rytas Kauno rajono GMPS komandos nariams Tadui ir Karoliui. „Gavome kvietimą prie tvenkinio, kur galimai nuskendo žmogus.

Gydytojai rezidentai, panašu, gali labiau atsipūsti – pagaliau kūnu pradeda virsti ministerijos pažadai dėl algų kilimo. Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios užtikrintų nuoseklų rezidentų atlyginimų didėjimą. Pataisoms po pateikimo pritarta 116 parlamentarų balsavus „už“ ir vienam susilaikius.

Šeimos gydytojai į šuns dienas deda Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamą sveikatos reformą. Medikai sako nuogąstaujantys, kad po pokyčių ilgės jau ir taip netrumpos pacientų eilės, o ir pati medicinos sistema gali griūti.

Ketvirtadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, šeimos gydytojai organizuoja akciją „Balti herojai surištomis rankomis“. Šeimos gydytojai piktinasi vykdoma sveikatos sistemos reforma ir baiminasi, kad jų darbas iš esmės taps administracinis.

Keturmečio berniuko, kuriam operacijos metu netyčia buvo atlikta „nenumatyta vazektomija“, šeima padavė į teismą Teksaso vaikų ligoninę. Vaikui buvo atlikta išvaržos operacija, kai chirurgas per klaidą nupjovė sėklinį lataką. Dabar baiminamasi, kad norint susilaukti vaikų jam prireiks papildomos operacijos arba jis gali visam gyvenimui likti nevaisingas, rašo mirror.co.uk.

Utenos rajone dėl elektros iškrovos žuvo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) darbuotojas. Jis žuvo šalindamas elektros gedimą, BNS pranešė ESO atstovas Paulius Kalmantas. „Tai ilgametis bendrovės darbuotojas, dirbęs du dešimtmečius, apgailestaujame dėl netekties ir siunčiame nuoširdžią užuojautą darbuotojo šeimai, artimiesiems ir jo kolegomis“, – rašoma P. Kalmanto atsakyme BNS. Nelaimė įvyko sekmadienio rytą, apie 8 val. 51 min., Mockėnų kaime, pranešė Policijos departamentas.

Kai kuriuose Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriuose pacientai jau galėjo susipažinti su ligoninėje dirbančiomis, nuoširdumu spinduliuojančiomis ukrainietėmis. Į ligoninės kolektyvą įsiliejo ir pagalbinės darbuotojos, ir savanoriai. Balandžio mėnesio pradžioje darbą čia pradėjo Kateryna Berestova ir Natalija Pavlenko. Kateryna įsiliejo į Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus veiklą, o Natalija savo žiniomis ir gebėjimais pastiprina Ortopedijos-traumatologijos centro darbą.

Susidūrimas tiesiogiai su karu bei bendravimas su jo paliestais žmonėmis – iš esmės pakeičia laisvų žmonių gyvenimą. Taip nutiko ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų slaugytojams bei gydytojams, kurie visai neseniai į Lietuvą sugrįžo po trijų savaičių praleistų Ukrainoje, kur slaugė ir gydė sužeistus karius bei niekuo dėtus nuo kulkų ar raketų sužeistus civilius. „Šiandien jaučiuosi kitaip nei būdama Ukrainoje“, – sako slaugytoja Ina.

Penktadienį į Kėdainių „Ryto“ progimnaziją skubėjo medikai – gautas pranešimas apie galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį paauglį. Pranešimo sulaukta iš ryto, apie 9 valandą, rašo muge.eu. Kaip „Kėdainių mugę“ informavo VšĮ „Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro“ atstovai, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrius gavo iškvietimą vykti į Kėdainių Pavasario g. 6 esančią ,,Ryto“ progimnaziją.

Kovo 12-oji Lietuvoje bus minima kaip Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena. Šią naują minėjimo progą Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą. Viena iš projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad tokios dienos norėjo medikų bendruomenė.

„Gyvai pamatyti, kokia tai griaunanti jėga ir kaip nuo jos nukentėjo ukrainiečiai – sukrečianti patirtis. Tai palieka žymiai slogesnį įspūdį nei ekrane matomi vaizdai“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Slaugos katedros dėstytoja Violeta Nomeikienė. Ji, minėtos katedros dėstytoja Veronika Šilinskaitė-Legenzova ir slaugos papildomų studijų programos studentė Ingrida Mereškevičiūtė pasidalino įspūdžiais iš kelionės į Ukrainą.

Šeštadienį Panevėžyje sumuštas vokiečių karys, pranešė Policijos departamentas. Vokietijos ginkluotų pajėgų karys, gimęs 1997 metais, apie 7 val. 50 min. kreipėsi į Panevėžio ligoninės medikus. Jo teigimu, naktį iš penktadienio į šeštadienį Panevėžyje jį sumušė nepažįstami asmenys. Suteikus medicinos pagalbą, karys gydomas ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Iš karo krečiamos Ukrainos šeštadienį sugrįžo paskutinieji ten dirbę medikai. Kaip BNS šeštadienį sakė iniciatyvos „Lietuvos medikai Ukrainoje“ kuratorius, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis, dvylika sugrįžusių medikų Ukrainoje dirbo Čerkasų mieste.

Vilniaus rotušėje už nuopelnus Lietuvos sveikatos sistemai, taip pat sėkmingą kovą su COVID-19 pandemija trečiadienį apdovanoti 79 medikai.  „Labai džiaugiuosi šiuo renginiu – jau vien galimybė čia būti gyvai yra dar vienas patvirtinimas, kad visos negandos įveikiamos, suvienijus drąsą, valią, pašaukimą ir profesionalumą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pandemijai nuslūgus ypač pacientai viliasi, kad pagaliau grįš įprasta patekimo pas gydytojus tvarka. Visgi patys medikai pažymi, kad ilgos eilės, neprieinamos ar atrodančios per mažai kokybiškos paslaugos – daug sudėtingesnių procesų pasekmė. Apie tai, kokios šiandien didžiausios sveikatos sistemos bėdos ir kodėl tiek metų vis nesiliauja skundai dėl medikų darbo ir prieinamumo pas juos, su Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil. dr.

Sekmadienio vakarą į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo medikų komanda – 12 gydytojų ir slaugytojų. Po 20-ties valandų kelionės autobusu Kaune sutikti medikai sakė, kad prie karo vaizdo ir garso priprasti sunku, taip pat džiaugėsi, kad karo niokojama šalis jau ir atsistato – grįždami pro Kijevą matė taisomas gatves, tiltus. „Mūsų pagalba tikrai buvo reikalinga, ir ne tik karo sužeistiems kareiviams, bet nukentėjo ir daugybė civilių.

Sekmadienį į Lietuvą grįžta dalis medikų misijos Ukrainoje – 12 gydytojų ir slaugytojų – dalyvių. Medikų komandos pasitikimas planuojamas ketvirtadienio popietę Kaune, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM patarėjas Marius Čiurlionis anksčiau BNS sakė, kad pusė Lietuvos medikų misijos dar savaitei lieka Ukrainoje. Į Ukraina 24 medikų misija išvyko prieš dvi savaites.

Pusė Lietuvos medikų misijos dar savaitei lieka Ukrainoje, likusieji – grįžta atgal, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viena medikų komanda dar lieka – ta, kuri arčiau fronto linijos. Ir ji lieka dar maždaug savaitei“, – penktadienį BNS sakė ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis. Pasak jo, šiuo metu Ukrainoje situacija išlieka intensyvi. „Patys medikai labai noriai sutiko, tai mes labai džiaugiamės“, – kalbėjo SAM atstovas.

Tęsiantis Lietuvos medikų misijai Ukrainoje ministerija dalinasi vaizdais, su kokia realybe tenka susidurti čia dirbantiems specialistams. Neslepiama, kad sužeistųjų istorijos sukrečia. Plačiau apie lietuvių darbą papasakojęs į Ukrainą juos lydėjęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Marius Čiurlionis konstatavo, kad gali parodyti tik labai mažą dalį tikrovę atspindinčių nuotraukų. „Mūsų medikai ir toliau tęsia kilnius darbus Ukrainoje. Jiems stiprybės tikrai netrūksta.

Lietuvos medikų misijai Ukrainoje gerokai įpusėjus ten dirbantys specialistai vieningai kartoja – jų nenustoja stebinti karo purtomos šalies gyventojų vidinė stiprybė. „Šitie žmonės patyrė tiek sunkumų, jie yra visiems pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti“, – sakė slaugytojas Vytautas Plučas. Medikai tikina, kad, jei tik galėtų, nė akimirkos nesuabejotų ir liktų padėti ukrainiečiams dar ilgesnį laiką. Manau, kad iš jų paėmiau didžiulę patirtį.

Šiandien į Kijevo regioną išvyko 24 Lietuvos medikai. Misijos tikslas – padėti karo Ukrainoje išvargintiems medikams pasirūpinti nuo Rusijos agresijos nukentėjusiais civiliais gyventojais. Planuojama, kad Lietuvos medikai Ukrainoje bus dvi savaites. Išlydėdamas Lietuvos medikų komandą, ministras Arūnas Dulkys pabrėžė, kad yra labai laukiami kolegų ukrainiečių ir, svarbiausia, pacientų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kitų Lietuvos medikų vykimas į Ukrainą priklausys nuo dabartinių misijų rezultato, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Čia tokia kaip starto misija, kuri vėliau parodys, kiek tos tikrosios pagalbos reikės“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė jis.  Dvi medikų grupės po 12 žmonių penktadienį išvyksta gydyti per Rusijos sukeltą karą sužeistų žmonių Kyjive ir jo apskrityje. Viena grupė yra anesteziologinio, kita – traumatologinio profilio.

Į Ukrainą šią savaitę išvykstantys Lietuvos medikai trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS teigė, kad trečiadienį vyks medikų palydėtuvės, o į Ukrainą jie išvyks penktadienį. Anksčiau ministras sakė, kad dvi gydytojų grupės vyks į Kyjivo mieste ir apskrityje esančias ligonines. Jis taip pat teigė, kad ateityje misijų gali būti ir daugiau. Kiekvieną iš išvykstančių medikų komandų sudaro po 12 žmonių.

Kiekvienas kyšį iš paciento paėmęs medikas turi žinoti, kad rizikuoja ir baudžiamąja atsakomybe, ir licencijos praradimu, sako sveikatos apsaugos ministras. „(...) kiekvienas gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, priėmęs ar reikalavęs kyšio iš paciento, turi žinoti, kad rizikuoja ne tik užsitraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau rizikuoja ir netekti savo veiklos licencijos“, – antradienį Seime sakė Arūnas Dulkys.

Dvi Lietuvos medikų grupės į karo niokojamą Ukrainą turėtų išvykti balandžio viduryje, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Lietuvos medikų misijas Ukrainos kolegos kviečia į Kyjivo mieste ir Kyjivo apskrityje esančias ligonines. Preliminariai išvykimas planuojamas balandžio viduryje“, – BNS informavo ministras. Jis šią savaitę lankėsi Kyjive, kur su Ukrainos kolega Viktoru Liaško aptarė Lietuvos medikų atvykimo galimybes į Rusijos užpultą šalį.

Vilniuje vairuotojai gelbėjo prie gatvės parkritusį ir smarkiai galvą prasikirtusį vyriškį. Šeimyniškių gatvėje, prie perėjos suklupęs vyras ėmė smarkiai kraujuoti, jam prireikė skubios medikų pagalbos. Nelaimė perėjoje prie žiedo įvyko antradienį apie 20 val. Daug kas pravažiuojančiųjų veikiausiai pagalvojo, kad perėjoje partrenktas pėsčiasis. Paaiškėjo, kad gatvės viduryje esančioje salelėje, eidamas dviračių taku pėsčiasis parkrito pats ir prasikirto smilkinį.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – vėl neramios dienos. Išvarginti pandemijos metu išaugusių darbo krūvių bei neapsikentę neišsprendžiamų problemų, sujudo krašto medikai. Šeimos gydytojai, slaugytojos bei registratūros darbuotojos garsiai kalba apie nežmoniškas darbo sąlygas, skurdų darbo apmokėjimą bei itin prastą atmosferą. Pastarąją sunkina ne tik pandemijos sukelti ribojimai, bet ir itin stipri įtampa tarp medikų ir PSPC vadovybės. Prabilta ir apie galimą mobingą.

Seimo opozicijai vėl blokavus įstatymo, kuriuo būtų ribojamos ligoninių vadovų ir jų padalinių kadencijos, priėmimą, pasipylė aštrios valdančiųjų replikos. Šie įspėjo įstatymo nepalaikančius parlamentarus, kad ateityje nutikus kokiai tragedijai jie turėtų jaustis tam neužkirtę kelio. Po ketvirtadienį vėl nepavykusio balsavimo TS-LKD narys Justas Džiugelis apgailestavo, kad opozicija užsispyrusiai vilkina įstatymo priėmimą.

Įvykiai Ukrainoje emociškai paveikė visus. Daugelis jaučia pyktį, slogią nuotaiką, baimę, beviltiškumą. Ne išimtis – ir medikai. Nerimas krizinėje situacijoje – normali reakcija. Tačiau gydytojai pažymi, kad negalima leisti niūrioms emocijoms dominuoti. Dalindamiesi savo patirtimi, kas jiems padeda susitvarkyti su užklupusiomis emocijomis, skatina ieškoti veiklų, kurios padeda nusiraminti.

Vilniuje, Grigiškėse, šeštadienį gyvenamojo namo kambaryje rastas mirusio 1961 metais gimusio vyro kūnas su durtine žaizda krūtinėje, pranešė Policijos departamentas.  Įtariamasis 1958 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,89 promilių girtumas, uždarytas į areštinę.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dvi Lietuvos medikų grupės išvykti į karo draskomą Ukrainą jau yra pasiruošusios, tačiau šiuo metu laukiama tikslesnės informacijos iš kolegų šioje šalyje, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis. „Medikai yra pasiruošę, apmokyti, priemonės – irgi. Būsime pasirengę išvykti, vos tik gausime žalią šviesą iš Ukrainos“, – šios savaitės pabaigoje BNS sakė SAM atstovas. Jo teigimu, tikslus išvykimo laikas priklausys nuo ukrainiečių.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Vis daugiau organizacijų prisideda prie paramos karo siaubiamos Ukrainos gyventojams ir pagalbos pabėgėliams, kurie atvyksta į Lietuvą. Santaros gydytojų profesinė sąjunga pranešė jau skyrusi 10 tūkst. eurų organizacijai Blue/Yellow, taip pat ieškoma kitų organizacijų, su kuriomis galėtų bendradarbiauti skirdami papildomą paramą. „Paskutinės savaitės visus išmetė iš komforto zonos, sukėlė daug pykčio ir beviltiškumo.

Reaguojant į Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą padėti šaliai sudėtingoje situacijoje, šalies Vyriausybė pasitarimo metu protokoliniu nutarimu patvirtino planą apmokyti ir išsiųsti į karo purtomą šalį medikų komandas.  Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Ukraina nurodė aiškias indikacijas, kokių gydytojų pagalbos jiems reikia. Tai būtų skubiosios medicinos gydytojai, gydytojų anesteziologai, gydytojai traumatologai, gydytojų chirurgai.

Lietuvoje 300 medikų išreiškė norą vykti misijon į Ukrainą padėti kolegoms, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Informuojama, kad šiuo metu jau pradedamos formuoti pirmosios į Ukrainą vyksiančios komandos, jose – po 12 asmenų. Ministerija taip pat pranešė, kad registracija laikinai stabdoma. „Registracija laikinai stabdoma: beveik 300 – tiek drąsių medikų pareiškė norą vykti į misiją Ukrainoje.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninė pranešė, kad jos medikai taip pat neliko abejingi Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimui registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Nurodoma, kad pirmajame sąraše yra vienuolika Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistų.  „Aš esu karo gydytojas. Karo medicina – mano sąmoningai suvokta aplinka. Kai mano tėvelis kalėjo Stalino lageriuose, ukrainietis išgelbėjo jam gyvybę.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų grupė atsiliepė į Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimą registruotis savanoriškai pagalbai Ukrainoje – padėti ten dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Santaros klinikų gydytojai ir slaugytojai nedvejodami registravosi vos pasirodžius tokiam kvietimui. Apie tokį žingsnį pranešė ir Kauno klinikos.  Kelios dešimtys Santaros klinikų medikų yra pasirengę savanoriauti Ukrainoje. VUL SK Širdies chirurgas dr.

Lietuva medicininę pagalbą Ukrainai teiks keturiomis kryptimis, pirmadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jau artimiausiu metu iš Lietuvos turėtų išvykti dvi medikų komandos padėti nukentėjusiems ukrainiečiams. Ministras detaliau įvardijo, kaip Lietuva padės neramumus išgyvenančiai Ukrainai. „Keturios pagrindinės kryptys – medicinos priemonės, mūsų specialistų pagalba Ukrainoje, mūsų specialistų darbas čia, Lietuvoje, priimant sužeistuosius gydymui ir reabilitacijai.