Žurnalistės Jolantos Svirnelytės pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kokią reformą ketinate daryti? Šeimos gydytojai piktinasi, kad jie taps „snargliukų gydytojais“, nes žmonės patys nusistatinės diagnozes. Šeimos gydytojai nesutinka su tokia reforma.
Ne, netiesa. Pagal mūsų reformą šeimos gydytojai išlieka pagrindine ašimi pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Ką norime padaryti, tai sustiprinti šeimos gydytojų komandas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje gal tik 1 procentas šeimos gydytojų komandų dirba pilna sudėtimi. Norime, kad ten užtektų slaugytojų, kineziterapeutų, sveikos gyvensenos specialistų – visus šiuos dalykus ruošiamės finansuoti ir taip padėti.
Mažiname biurokratinę naštą, o kai priimsime ir slaugos praktikos įstatymo pakeitimus, tai bus galima suteikti daugiau pagalbos ir profilaktikoje, ir kituose etapuose. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad klausimas tuoj bus sprendžiamas kitaip – ar pacientai pasitiki tuo, kad slaugytojai daro daugiau, ir ar patys šeimos gydytojai yra pasiruošę dalytis ta atsakomybe su slaugytojais?
Ministre, tai kas ten keisis? Šeimos gydytojai sako, kad jie tik išrašinės daugiau popierių, o žmonės pasirinkinės eiti pas specialistus. Esą pas specialistus eilės ilgės, o šeimos gydytojai nieko nedarys. Tai kaip keisis šeimos gydytojų darbas?
Pagrindinė mintis yra – ir to nori patys šeimos gydytojai – kad jie galėtų daugiau laiko skirti gydymui, diagnozei, o kiti dalykai – registracija, nedarbingumo pažymėjimai, receptų pratęsimai ir kiti kaip tik galėtų būti daromi komandos narių. Ir tikrai ne, netiesa – pacientai visada galės rinktis kur kreiptis.
O kaip su tais specialistais? Girdime nuogąstavimus, kad kokiame nors miestelyje žmogus galės pasitarti su ten esančiais specialistais, o jei norės, pavyzdžiui, pas rimtesnį specialistą į Vilnių, jam reikės už tai susimokėti.
Visų pirma – ne, netiesa dėl papildomų mokėjimų, reforma ne apie tai. Pripažinkime, kad jau šiandien apie 50 procentų mažųjų ir vidutinio dydžio savivaldybių pacientų balsuoja už reformas kojomis ir važiuoja iš tų miestelių į didžiuosius centrus, kur ir sudaro tas eiles.
Mūsų idėja yra sudaryti tokias sąlygas ir užtikrinti tokį paslaugų paketą savivaldybės lygmenyje, kad žmonės galėtų tai padaryti arčiau namų. Tačiau pacientų teisės rinktis niekas nekeičia, šis pasirinkimas pacientui ir toliau išliks. Norint, kad pacientas liktų savo gyvenamojoje vietoje, reikės teikti kokybiškas paslaugas, o žmogus rinksis.
Tai kas po reformos žmogui bus kitaip?
Kad jam skirtųsi, mes ir turime padaryti tą reformą – sugrąžinti galimybę, kad žmonės galėtų arčiau namų turėti apie 80 procentų visų galimų paslaugų. Kad savivaldybės užtikrintų bazinį paslaugų paketą, kas šiandien yra nepadaroma. Štai tokio pokyčio mes ir norime.
Jeigu nedarysime reformų, tai žmonėms niekas ir nesikeis. Jie ir toliau nepateks pas specialistus, ir toliau ieškos pagalbos didžiuosiuose centruose.
Ar tai reiškia, kad į miestelius bus pritraukiama daugiau specialistų?
Reformos tikslas yra papildomai finansuoti šeimos gydytojų komandas, kad ten būtų daugiau specialistų. Taip pat keičiame rezidentūros tvarką, nes šiuo metu tik apie 2 procentus rezidentų darbuojasi ne didžiosiose ligoninėse. Norime, kad apie 30 procentų laiko jie leistų mažose gydymo įstaigose, kad tų rezidentūros bazių būtų daugiau. Tai bus papildomai finansuojama.
Taigi, skiriame papildomą finansavimą, bet kad tas pacientas sugrįžtų – reikės padirbėti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
