Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis. O pacientai ir dabar guodžiasi – su reforma, ar be jos – vis tiek eilės pas antrinio lygio specialistus milžiniškos.
Panevėžietė Klaudija prie šeimos gydytojo kabineto laukia tyrimų atsakymų – moteris pasitikrino pagal prevencinę programą. Ir jei tyrimai gydytojai sukels įtarimų, jai prireiks specialisto konsultacijos. Klaudija labiausiai baiminasi, kad laukti konsultacijos teks mėnesius.
„Jeigu reiks tai registruosimės. Na, jei prireiks specialisto, iki rudens lauksime, o vasarą atostogausime“, – kalba Klaudija.
Žmonės antrina, kad net ir vasarą pakliūti pas specialistą – misija neįmanoma:
„Pas specialistą – 3–4 mėnesius, pas akių gydytoją niekaip negaliu užsiregistruoti.“
„Jeigu rimtas reikalas, tai porą mėnesių laukti – tai per ilgas reikalas tikrai. Žmogus gali ir nebesulaukti.“
„Tai pas geresnį specialistą porą mėnesių.“
„Tai numirsi ir vėl iš numirusių atsikelsi. Taip ir yra.“
Sveikatos apsaugos ministerija ruošia didžiulę sveikatos tinklo reformą. Pagal ją savivaldybėse planuojama įsteigti sveikatos centrus, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus. Ministerija aiškina, kad taip mažesnėse savivaldybėse pacientai gaus kokybiškesnes paslaugas ir gydytojai dirbs efektyviau.
Tačiau dalis šeimos gydytojų reformą peikia. Štai privačioje klinikoje pacientus konsultuojanti šeimos gydytoja tikina, kad po reformos šeimos gydytojai taps nedarbingumo lapelių rašytojais, o eiti pas antrinio lygio specialistą esą nebereikės siuntimų.
„Žmonės pirmiausia nesupras, kur jie gali eiti, kaip jie gali eiti. Eilės nesumažės pas specialistus, jeigu dabar pas okulistą po naujų metų buvo 2–3 mėnesiai laukti“, – sako šeimos gydytoja Valda Aleksiūnienė.
Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narės Rasos Isevičienės, suformavus sveikatos centrus šeimos gydytojai taps biurokratijos įkaitais.
„Mus neramina tai, kad šeimos gydytojas liks tik raštininkas ir siuntinėtojas pas specialistus. O gal ir tos funkcijos nebereikės, nes pacientas keliaus, rinksis pats, kur jam reikia“, – tikina šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rasa Isevičienė.
Gydytojai baiminasi, kad pacientai patys nusistatinės diagnozę ir rinksis antrinio lygio specialistą, o taip formuosis eilės.
„Didėjant eilėms atitolinama tos tikros diagnozės nustatymo laikas, atitolinamas gydymas ir tai padidins, o ne sumažins mirtingumą. Padidins komplikacijas ir hospitalizacijas“, – tikina Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas Aurimas Rapalavičius.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija tokius nuogąstavimus – esą reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ir prisidės prie eilių formavimosi vadina nepagrįstais. Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė tikina, kad reforma reikalinga ir kai kuriose savivaldybėse ji jau įgyvendinama.
„Matyt, kad tai yra nesutarimas tarp atskirų profsąjungų. Žinau, kad dalis savivaldybių palaiko ir jau netgi dalyvauja pilotiniuose projektuose, 10 tokių mažųjų savivaldybių yra. Daugiausia racijos tas sujungimas į sveikatos centrus ir turi mažosiose savivaldybėse“, – kalba Seimo narė Jurgita Sejonienė.
O kai kurios poliklinikos tokia reforma džiaugiasi. Panevėžio miesto poliklinikos vadovas tikina, kad poliklinika galės suteikti daugiau paslaugų.
„Aš tiktai atstovauju dabar pirminį lygį – tai, kas liečia mūsų šeimos gydytojų darbą aš kol kas matau tiktai pliusus. Pats darbas šeimos gydytojų jisai niekuo nepasikeis, kas liečia pačių gydytojų. O kas liečia iš įstaigos požiūrio, dėl apmokėjimo, suteikti daugiau paslaugų – tai bus nuo to tiktai geriau“, – kalba Panevėžio poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
Tiesa, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Verygą tokią reformą kritikuoja – esą prijungus šeimos klinikas prie gydymo įstaigų, kurios vos išgyvena, naudos nebus niekam.
„Tai čia yra toksai šleivas, kreivas bandymas gelbėti gydymo įstaigas, kurios turi problemų. Tuo pačiu nuskandinant šeimos gydytojus“, – sako A. Veryga.
Skaičiuojama, kad sveikatos tinklo reforma iš viso pareikalaus apie 800 milijonų eurų. Ši reforma finansuojama europinėmis lėšomis.
