rasa isevičienė

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Nors šaltasis sezonas tik prasidėjo, koronavirusas ir kiti virusai jau spėjo kaip reikiant įsišėlti. Tiesa, pajutus simptomus bandant namuose išsitirti, ar nesusirgote COVID-19, reikėtų kantrybės. Gydytojai įspėja, kad šiemet ši liga kaip reikiant „slapukauja“ ir gali būti klaidingai iš karto nenustatoma.

Nors peršalimo ligų sezonas tik įsibėgėja, gydytojai neslepia, kad dėl didelio vaikų sergamumo jau tenka prisiminti pandeminius laikus. Į ligonines patenka ūmiai karščiuojantys vaikai, „iškrenta“ ištisos klasės, sergama šeimomis. Medikai įspėja, kad pikas dar tik laukia, taip pat auga ir rizika vienu metu susirgti keliomis infekcijomis. Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Koronavirusas, gripas ir kitos peršalimo ligos vis labiau tuština kolektyvų ir moksleivių gretas. Specialistai pažymi, kad sergamumas jau yra kiek didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Savo ruožtu stebėdami pastarųjų savaičių tendencijas gydytojai ragina nesistebėti, kad net pasigavus, atrodytų, paprastą virusą į patalą gali tekti atgulti ilgiau, nei įprasta.

Nors mokslo metai dar nespėjo įsivažiuoti, gydytojai kelia triukšmą dėl naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos praleistų pamokų pateisinimo tvarkos. Šeimos gydytojai kritikuoja valdininkus, kad vėl yra priversti atlikti policininko vaidmenį, ir teigia, jog nuo to kentės visi – ne tik mokiniai ir jų tėveliai, bet visa visuomenė.

Nors atrodytų, kad vasarą sergame mažiau, šiltuoju metų laiku ne tik gali užklupti peršalimas, bet ir tyko daug kitų pavojų. Gydytojai primena, kad vasarojant reikėtų saugotis ne tik perkaitimo, įvairių vabzdžių įkandimo, bet ir prisiminti pagrindines taisykles apie tinkamą maisto laikymą.  Nepaisant to, kad vasara nešykšti šiltų dienų, žmonės sugeba ir persišaldyti. Šeimos gydytojos Rasos Isevičienės teigimu, tokių yra visai nemažai. „Tikrai pasitaiko peršalimų, ir ne tiek mažai.

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Dalis šeimos gydytojų kyla į kovą ir peikia būsimą sveikatos sistemos reformą. Šeimos gydytojai piktinasi, kad savivaldybėse įkūrus sveikatos centrus, jie taps nebereikalingi – pildys lapelius ir atliks biurokratines funkcijas. O pas gydytojus specialistus esą nutįs eilės – dėl to labiausiai nukentės pacientai. Tiesa, sveikatos apsaugos ministerija kalba priešingai – keičiamos ne šeimos gydytojų funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis.

Daugiau kaip šimtas šeimos gydytojų, slaugytojų, rezidentų išsirikiavo po Vyriausybės langais, simboliškai rišo vieni kitiems rankas ir į šuns dienas išdėjo ruošiamą sveikatos reformą. Susirinkę gydytojai reformą vadina grįžimu į sovietmetį, sako, kad jų greitai niekam nebereikės, didės ir eilės pas specialistus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kritiką atremia – tvirtina, kad ji nepagrįsta.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.