mars reconnaissance orbiter

Raudonoji planeta baigia išsivaduoti iš ledynmečio, rodo Marso poliarinių regionų radaro nuotraukos, suteikiančios naujų žinių apie mūsų kosminio kaimyno klimato ciklą, ketvirtadienį paskelbė tyrėjai. Marso ledynų plotai pradėjo mažėti prieš maždaug 370 tūkst. metų, sakoma žurnalo „Science“ paskelbtame straipsnyje, kurio pagrindinis autorius Isaacas Smithas dirba doktorantūrą baigusių tyrėjų programoje Pietvakarių tyrimų institute, įsikūrusiame Boulderio mieste Kolorado valstijoje.

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) Raudonosios planetos paviršiuje pastebėjo didžiulį naujų kraterių spiečių. Astronomai tvirtina, jog jo pakraštyje esantis didysis masyvo krateris šiuo metu – didžiausias tokio tipo krateris Saulės sistemoje, informuoja space.com. Didžiojo kraterio šiame spiečiuje skersmuo – 49 metrai. Tai yra didžiausias naujas smūginis krateris Saulės sistemoje.

Maras – arčiausiai Žemės esanti planeta. Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutuoja, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t. t. JAV mokslininkai teigia surinkę įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo. Mokslininkai, išnagrinėję tamsias dėmes Marso paviršiuje, nusprendė, kad jos greičiausiai atsirado nuo tekančio sūraus vandens.

Mokslininkai Marse aptiko požymių, bylojančių apie prieš 500 mln. metų planetą tvindžiusius potvynius. Iki šiol buvo manoma, kad Raudonąją planetą mirtina sausra ir šaltis kausto pastaruosius 2,5 mlrd. metų. Sudvejoti tokia teorija paskatino po Marso žeme palaidoti kanalai. Jų struktūra leidžia manyti, kad potvynių Marse būta ne taip jau seniai. Ilgiausio iš Marse aptiktų požeminių kanalų „Marte Vallis“ trimatė rekonstrukcija atskleidė, kad kanalas yra dvigubai didesnis nei manyta iki šiol.

Remdamiesi JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ darytomis nuotraukomis, mokslininkai aptiko iki šiol aiškiausią įrodymą, kad Marso paviršiuje yra užšalusio anglies dvideginio, skelbia „RIA Novosti". Kad susidarytų užšalęs anglies dvideginis, žinomas kaip „sausas ledas“, reikalinga 125 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę temperatūra. Pranešimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“, pranešė NASA.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

NASA pavyko pakoreguoti Marso zondo „Odyssey“ vietą orbitoje, kad jis būtų tinkamoje pozicijoje ir rugpjūtį galėtų patvirtinti marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą. Kai NASA erdvėlaivis, gabenantis Marso mokslo laboratoriją „Curiosity“, pateks į Marso atmosferą, į Žemę tiesiogiai jis galės siųsti ribotus informacijos kiekius. Prieš nusileidimą, iš besileidžiančio kosminio aparato perspektyvos Žemė bus žemiau Marso horizonto, taigi tiesioginės komunikacijos kelias bus užblokuotas.

Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

Snaigės Marse daug mažesnės nei Žemėje, o dydžiu jos labiau primena žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, teigiama naujame tyrime. Tyrėjai analizavo dviejų aplink Marsą skriejančių zondų duomenis ir apskaičiavo snaigių, kuris sudarytos iš anglies dvideginio, o ne vandens, Raudonojoje planetoje dydį, rašo SPACE.com. „Tai labai smulkios dalelės, o ne didelės snaigės“, – teigė tyrimo bendraautorė Keri Cahoy iš Masačusetso technologijų instituto Kembridže.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Mokslinės fantastikos, astronomijos ir sąmokslo teorijų gerbėjų vaizduotę vis tebekaitina Marso paviršiuje aptiktas taisyklingos formos objektas, pramintas Marso monolitu. Šį mįslingą objektą viename kanjone Marinerio slėnio (Valles Marineris) prieigose 2008 m. nufotografavo aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos „HiRISE“ fotokamera.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO)  atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas. MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“.  Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.

NASA pranešė apie Marse aptiktus skysto vandens pėdsakus, sustiprinusius viltį, kad Raudonojoje planetoje gali egzistuoti primityvios gyvybės formos. Marsą tiriantys mokslininkai pastaraisiais metais rado tvirtų įrodymų, kad šios planetos ašigalius dengia vandens ledas, tačiau dabartinis atradimas yra pats patikimiausias iki šiol tvirtinimas, jog šios planetos paviršiuje gali būti skysto vandens, praneša „Space.

Žiūrėdami šį vaizdo siužetą jausitės taip, tarsi skristumėte virš Marso paviršiaus 900 metrų aukštyje. 3D animacijos ekspertai skrydį virš Candor Chasma kanjono Marse atkūrė remdamiesi NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos vaizdo kameros „HiRISE“ perduotais duomenimis.

NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ Marso vidutinių platumų rajone aptiko šimtus kilometrų besidriekiantį požeminį ledyną, kurio storis siekia 1 km. Pirmieji pranešimai apie spėjamus ledo telkinius, slypinčius po Marso paviršaus grunto sluoksniu, buvo gauti dar prieš 2 metus, tačiau naujausieji „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo radaro tyrimų rezultatai patvirtino, kad šioje planetoje yra didelių požeminių ledo sankaupų, skelbia „Space.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ planetos paviršiuje užfiksavo keistus dryžius. Jie buvo pastebėti šiauriniame Tarsis plokščiakalnio pakraštyje, Acheron Fossae sinklinoje. Nuotraukos paskelbtos MRO palydove įrengtos didelės raiškos vaizdo kameros „HiRISE“ programos svetainėje. Didelės raiškos nuotrauką galima pamatyti šiame tinklalapyje. „Mars Reconnaissance Orbiter“ Acheron Fossae regioną fotografavo iš maždaug 300 kilometrų aukščio.

Jei esate apkeliavęs visą pasaulį  ir Žemės kraštovaizdžiai jau nebežadina sielos virpesių, pasižvalgykite po NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ užfiksuotus Marso peizažus. Čia daug ką pamatysite pirmą kartą.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ planetos paviršiuje nufotografavo angas, vedančias į tunelio pavidalo darinius. Neseniai panašus „šulinys“ buvo pastebėtas ir Mėnulyje. Tyrinėdamas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas ir į Žemę perduotas nuotraukas, JAV Geologijos tarnybos fizikas Glenas Cushingas Arsia Mons ugnikalnio rajone aptiko kelias atviras paviršiaus angas. NASA nuotr.

Marsą tiriantis JAV kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) penkiuose vidutinėse planetos platumose esančių kraterių aptiko ledo, pranešė NASA. Žurnale „Science“ pristatyto atradimo autoriai  nagrinėjo MRO didelės raiškos kameros „HiRISE“ padarytas naujų kraterių Marso paviršiuje nuotraukas. Viename iš jų buvo pastebėta balta dėmė. Atlikus jos spektroskopinę analizę ir stebint ilgainiui besikeičiančią spalvą, buvo nustatyta, kad tai švaraus vandens ledo sankaupa. Marsas.

NASA mokslininkai pranešė įminę Marso paviršiuje aptikto objekto, panašaus į filme „2001 m. kosminė odisėja“ pavaizduotą monolitą, mįslę. Marso monolitas. Kairėje – originali „Mars Reconnaissance Orbiter“ nuotrauka, dešinėje – išdidintas „monolitas“. NASA/JPL/Arizonos universiteto nuotr.

Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai, analizuodami Marsą tiriančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ nuotraukas, aptiko milžiniško išdžiūvusio ežero pėdsakus. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“. Senovinio ežero Marse rekonstrukcija. "Scanpix" nuotr.

NASA valdomas Marso tyrimo zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ raudonojoje planetoje aptiko „prapuolusį“ mineralą. Šio mineralo mokslininkai ieškojo jau seniai, nes pagal netiesioginius požymius jis ten privalėjo būti. Šis atradimas svarbus ne tik Marso geologinio pažinimo prasme, bet jis nuteikia optimistiškai ir dėl gyvybės egzistavimo galimybės.

Marsą tiriantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ netoli planetos pusiaujo aptiko po paviršiaus gruntu slypinčius ledynus. Jų plotas tris kartus didesnis už Los Andželo miestą, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame NASA mokslininkų pranešime. Šie požeminio ledo masyvai, perskirti kalvagūbrių ir uolų, yra iki 800 metrų storio. Specialistai mano, kad tai gali būti ledo dangos, kadaise dengusios Marso vidutinių platumų regionus, liekanos.

Marso paviršių žvalgantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ aptiko naują mineralų, plačiai paplitusių dideliuose planetos regionuose, rūšį. Palydovo spektrometras Marso paviršiaus geologinėse sąnašose užfiksavo labai į opalą panašų mineralą, praneša NASA.

NASA „Phoenix“ programos mokslininkai paskelbė per mikroskopą padarytą Marso dulkių nuotrauką. Marse veikiantis NASA zondas „Phoenix“ šiandien turėtų išgręžti planetos gruntą ir paimti pirmąjį geologinį mėginį, kurį mechaninis manipuliatorius įdės į TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatorių, nustatysiantį jo cheminę sudėtį.

Dėl ryšio įrangos sutrikimų aplink Marsą skriejančiame NASA palydove „Mars Odyssey“, kuris retransliuoja į Žemę planetos paviršiuje esančio zondo „Phoenix“ perduodamą informaciją, kuriam laikui buvo atidėti pirmieji Marso grunto gręžimo darbai. NASA iliustr. NASA atstovai pranešė, kad trečiadienį „Mars Odyssey“ ryšio įranga netikėtai persijungė į vadinamąjį saugų veikimo režimą.

NASA kosminis zondas „Phoenix“ sėkmingai atliko pirmąją savo manipuliatoriaus paruošimo operacijos dalį, pranešė tyrimų misijai vadovaujantys JAV Arizonos universiteto mokslininkai. Mechaninės „Phoenix“ „rankos“, kuri turės prasigręžti į Marso grunto paviršių ir paimti tyrimams skirtus mėginius, paruošimo darbui procedūra trunka dvi dienas. NASA skelbia, kad pirmoji iš jų praėjo sėkmingai. Vakar „Phoenix“ toliau fotografavo nusileidimo vietos prieigas.

NASA praneša atkūrusi ryšį su Marse pirmadienį nusileidusiu zondu „Phoenix“, pranešė naujienų agentūra AP. Jos žiniomis Marso palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ pradėjo perdavinėti į Žemę naujas „Phoenix“ padarytas nuotraukas. Anksčiau buvo pranešta, kad nežinomų priežasčių buvo sutrikęs „Mars Reconnaissance Orbiter“ UHF radijo ryšio siųstuvas, perduodantis į Žemę „Phoenix“ siunčiamą informaciją.

Marso Šiaurės ašigalio rajone nusileidęs NASA zondas „Phoenix“ dėl kol kas nežinomos problemos jau parą negali vykdyti savo užduočių, nes neveikia radijo ryšio kanalas su aplink Marsą skriejančiu palydovu „Mars Reconnaissance Orbiter“, remdamasis NASA inžinieriais skelbia „New Scientist“. NASA teigimu problema nėra susijusi su „Phoenix“ – sutriko UHF radijo ryšio siųstuvas viename iš aplink Marsą skriejančių palydovų „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kurie perduoda į Žemę „Phoenix“ siunčiam...

NASA paskelbė Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą į Marsą paleisto kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ „HiRISE“ kamera. Nuotrauka padaryta 142 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės. Vaizdo mastelis – 142 kilometrai viename pikselyje.