Marso paviršių žvalgantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ aptiko naują mineralų, plačiai paplitusių dideliuose planetos regionuose, rūšį. Palydovo spektrometras Marso paviršiaus geologinėse sąnašose užfiksavo labai į opalą panašų mineralą, praneša NASA.
Šis atradimas, pasak mokslininkų, leidžia daryti prielaidą, kad skystas vanduo Marse buvo bent milijardą metų ilgiau, nei manyta iki šiol, ir atliko svarbų vaidmenį keičiant planetos paviršių ir galbūt prisidedant prie gyvybės atsiradimo.
„Mars Reconnaissance Orbiter“ perduotus stebėjimų duomenis išnagrinėję specialistai aptiko įrodymų, kad Marso paviršiuje esama silicio dioksido hidrato, tai yra, opalo. Šio mineralo sankaupos atskleidžia, kur ir kada Marse praeityje telkšojo skystas vanduo.
NASA nuotr.
„Tai jaudinantis atradimas, nes jis išplečia skysto vandens egzistavimo Marse chronologines ribas ir nurodo vietas, kur galėjo būti sudarytos sąlygos gyvybei, - pareiškė vyriausiasis „Compact Reconnaissance Imaging Spectrometer“ prietaiso tyrėjas, Johno Hopkinso universiteto mokslininkas Scottas Murchie. – Silicio dioksido hidrato identifikavimas patvirtina, kad vanduo čia galėjo egzistuoti dar prieš 2 milijardus metų.“
Iki šiol Marse buvo aptiktos tik dvi hidratuotų mineralų grupės – filosilikatai ir hidratuoti sulfatai. Jie susiformavo tose vietose, kur vanduo keitė medžiagas, susidariusias dėl vulkaninio aktyvumo ar meteoritų poveikio.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje specialistų teigimu ploni į opalus panašių mineralų atodangų sluoksniai Marse driekiasi labai dideliais atstumais palei Marinerio slėnio (Valles Marineris) kraštus, o kai kuriais atvejais buvo pastebėti ir pačiame kanjone.
