NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ Marso vidutinių platumų rajone aptiko šimtus kilometrų besidriekiantį požeminį ledyną, kurio storis siekia 1 km.
Pirmieji pranešimai apie spėjamus ledo telkinius, slypinčius po Marso paviršaus grunto sluoksniu, buvo gauti dar prieš 2 metus, tačiau naujausieji „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) palydovo radaro tyrimų rezultatai patvirtino, kad šioje planetoje yra didelių požeminių ledo sankaupų, skelbia „Space.com“. Be to, jie padeda atsakyti į klausimą, kaip požeminis ledynas galėjo patekti į vidutines Marso platumas.
NASA mokslininkai šimtus kilometrų besitęsiančio požeminio ledyno Marso šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose esančiame Deuteronilus Mensae regione susidarymą aiškina ankstesnėmis planetos klimato sąlygomis. Jie iškėlė hipotezę, kad anksčiau visas šis regionas buvo padengtas ledo skydu, tačiau, klimatui sausėjant, ledo danga nyko, ir ledynų plotai išliko tik tose vietose, kur juos buvo paslėpęs nuo atmosferos poveikio saugančių nuosėdų sluoksnis.
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkas Jeffrey Plautas kartu su kolegomis aplink Marsą skriejančio MRO palydovo „Shallow Radar“ instrumentu sudarė Kalifornijos dydžio Deuteronilus Mensae regiono požeminių ledynų žemėlapį.
Tam prireikė maždaug 250 radaro atliktų matavimų. Tyrimo rezultatus NASA mokslininkai pristatė šią savaitę JAV vykstančioje 41-ojoje Mėnulio ir planetų tyrimų mokslinėje konferencijoje.
Žemėlapyje mėlyna spalva pavaizduoti „Mars Reconnaissance Orbiter“ radaro aptikti požeminiai ledo telkiniai. Geltonos linijos žymi radaro matavimų trajektorijas stebint šį regioną iš skirtingų MRO palydovo orbitų. NASA pranešime teigiama, kad ledo sankaupos, kurių storis siekia iki 1 kilometro, dažniausiai aptinkamos prie stačių šlaitų ir uolėtų vietų, kur akmenų ir grunto nuošliaužos saugo ledą nuo atmosferos poveikio ir išgaravimo. Nuotraukoje pavaizduoto Marso regiono koordinatės – 42,2 laipsniai šiaurės platumos ir 24,7 laipsniai rytų ilgumos, jo dydis – 1050 x 775 km.
Pasak mokslininkų, būsimi šio požeminio ledyno tyrimai atskleis jo susidarymo metu planetoje egzistavusias klimato sąlygas. Jų teigimu, Marse aptikti ledynai gali būti svarbus būsimų ekspedicijų į Marsą tyrimo objektas.
Beje, visai neseniai NASA pranešė apie kitą labai svarbų atradimą – Mėnulio šiaurės ašigalio krateriuose taip pat buvo aptiktos milžiniškos vandens ledo sankaupos.