Marsą tiriantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ netoli planetos pusiaujo aptiko po paviršiaus gruntu slypinčius ledynus.
Jų plotas tris kartus didesnis už Los Andželo miestą, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame NASA mokslininkų pranešime. Šie požeminio ledo masyvai, perskirti kalvagūbrių ir uolų, yra iki 800 metrų storio. Specialistai mano, kad tai gali būti ledo dangos, kadaise dengusios Marso vidutinių platumų regionus, liekanos.
Didelės sušalusio vandens atsargos jau buvo aptiktos Marso ašigalių rajonuose. Dabar mokslininkai žino, kad milžiniški ledo kiekiai slypi ir kitose planetos dalyse, rašo britų dienraštis „The Telegraph“.
Marso Hellas baseino regione NASA zondo radaras aptiko dideles požeminio ledo sankaupas.
Dešimtis kilometrų besitęsiantys požeminiai ledynai Marso aukštikalnių rajone buvo aptikti „Mars Reconnaissance Orbiter“ požeminių tyrimų radaru (GPR, ground penetrating radar). Į Marso paviršių nukreiptų radaro signalų „aidas“ patvirtino, kad jie prasiskverbė pro ploną paviršiaus grunto dangą ir atsispindėjo nuo kažkokios giliau esančios medžiagos. Kadangi radaro signalai grįždavo palyginti stiprūs, tyrėjai priėjo išvadą, kad juos atspindėdavo negiliai po planetos paviršiumi esantis ledo sluoksnis. Matuojant radijo bangų sklidimo greitį buvo patvirtinta, jog šiame regione slypi požeminiai vandens ledo klodai.
Pasak „Science“ publikacijos autoriaus, Teksaso valstijos (JAV) universiteto geofizikos daktaro Hohno Holto, atrastieji ledynai greičiausiai yra pati didžiausia ledo Marse sankaupa po jo ašigalių srityse esančių ledynų. Jie plyti vadinamajame geologiniame Hellas baseine netoli Marso pusiaujo.
Meninė „Mars Reconnaissance Orbiter“ atradimo išraiška: piešinyje parodyta, kaip galėjo atrodyti šioje planetos vietoje aptiktas ledynas.
H. Holto teigimu, šie ledynai svarbūs ne tik mokslo požiūriu – jie gali būti naudojami kaip vandens šaltinis per būsimąsias Marso tyrimų ekspedicijas.
NASA mokslininkai taip pat nustatė, kad „Mars Reconnaissance Orbiter“ grunto radaras panašias ledo sankaupas užfiksavo ir kai kuriuose šiaurinio planetos pusrutulio regionuose. „Šiaurinėje dalyje ledo yra netgi daugiau, – teigia NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkas Jeffrey Plautas. – Tai, kad šie regionai yra maždaug 35–60 laipsnių platumoje abiejuose pusrutuliuose, verčia ieškoti jų susidarymą aiškinančio klimato permainų mechanizmo.“
Mokslininkų teigimu požeminius Marso ledynus apsaugojo akmeningas paviršiaus sluoksnis, nes kitaip jie būtų išgaravę. Daktaras H. Holtas sakė, kad aptiktieji ledynai jam primena akmenuotus Antarktidos regionus. Gręždami Antarktidos ledo sluoksnius mokslininkai tikisi gauti žinių apie mūsų planetos klimato istoriją ir gyvybės raidą. Marse aptikti ledynai taip pat gali būti labai svarbūs šiuo požiūriu.
