maidanas

Rusijos prieglobsčio paprašęs, vis dar save Ukrainos prezidentu vadinantis V. Janukovyčius spaudos konferencijoje Rostove neigė kaltinimus davus įsakymus šaudyti į žmones Kijeve, skundėsi „banditų“ persekiojimu ir dėl situacijos Ukrainoje kaltino opozicijos atstovus bei juos remiančias Vakarų šalis.  (papildyta 21.35) Kaip praneša BBC.com, Ukraina oficialiai pareikalavo išduoti buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Viktoras Janukovyčius ir kiti ukrainiečių valdininkai, kuriems yra iškelta baudžiamoji byla dėl 2013 lapkričio – 2014 vasario mėnesiais vykdytų masinių žudynių, nėra įtraukti į Rusijos VRM ir Interpolo bazes, praneša censor.net.ua. Šių asmenų pavardžių nėra nei oficialiame Interpolo puslapyje, nei Rusijos VRM duomenų bazėse.

Ukrainos saugumo spec. dalinio „Alfa“ snaiperių padalinio vadas pareiškė norą duoti parodymus. Kaip praneša censor.net.ua, saugumo narys, vadinamas Miron, viešai paskelbė, kad jo vadovaujama snaiperių grupė nevedė aktyvios veiklos prieš Maidano aktyvistus. Pareigūnu prisistatęs asmuo pasakojo, kad jis su savo grupuote gavo įsakymą užimti pozicijas ant Ministrų kabineto stogo. Ten, vyriškio teigimu, iš vietos jie stebėjo situaciją.

Žudynių Kijevo Institutskaja gatvės vietoje, aiškiai matosi snaiperių „darbo“ ženklai. Pagal kulkų žymes, kurios pasiliko ant gėlių vazonų ir medžių galima nustatyti iš kurios vietos šaudė žudikai. Vaizdo įrašo autorius Arkadijus Babčenko teigia, kad šauliui ši vieta yra itin patogi. Nuo priešais stovinčių namų stogų visa gatvė – kaip ant delno, praneša censor.net.ua. „Kulkų žymės visur. Medžiai, vaza. Matosi, kaip jis juos žudė.

Ukrainos partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko patvirtino siekiantis šalies prezidento posto per pirmalaikius rinkimus. „Balotiruosiuosi į Ukrainos prezidento postą, nes esu tvirtai įsitikinęs, kad Ukrainoje reikia keisti visas žaidimo taisykles. Turi būti teisingumas. Tikrai žinau, kad tai įmanoma padaryti“, – buvęs pasaulio bokso čempionas antradienį sakė žurnalistams Kijeve.

„Šį tekstą rašau pirmadienio naktį, puikiai suprasdamas, kad jis ryte gali būti jau pasenęs. Ši naktis yra gandų naktis – tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose ir netgi mano telefone; tokiomis akimirkomis visada atsiranda pažįstamų, kurie turi savų pažįstamų, pažįstami kurių, ką nors girdėjo“, – taip savo komentarą, kuriame bando atsakyti į antraštėje iškeltą klausimą, svetainėje slon.ru pradeda žinomas Rusijos politikos žurnalistas Olegas Kašinas.

Rusijos rašytojas Sergejus Lukjanenko uždraudė savo knygas versti į ukrainiečių kalbą: Ukraina nuo šiol – prakeiktoji žemė, praneša censor.net.ua. Fantastas pabrėžė, kad dėl įvykių Maidane jis daugiau nevažinės į Ukrainą dalyvauti renginiuose, kvietė savo kolegas elgtis taip pat. Taip pat S. Lukjanenko kreipėsi į Ukrainos rašytojus fantastus, kurių jis neįvardijo, tačiau užsiminė, kad adresatai patys žino, apie ką jis kalba. „Garbinkit Maidano kovotojus ir neškite jiems pyragėlius, nevispročiai.

Ukrainos Aukščiausiajai Radai šalį sukant Europos link, šalies regionuose protestai tęsiasi, tačiau pietiniuose ir rytiniuose sulaukia Viktoro Janukovyčiaus šalininkų pasipriešinimo. Sekmadienį Kryme jie sumušė euromaidaniečius, o Odesoje kaskart tuo pačiu metu renkasi į mitingą šalia Maidano, skanduodami „Mes su Rusija“. „Euromaidano“ aktyvistai reikalauja, kad drauge su prezidento rinkimais vyktų ir Odesos srities tarybos bei mero rinkimai.

 Rusijos teismas pirmadienį skyrė nuo pustrečių iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kaltinamiems dalyvavimu riaušėse ir policijos užpuolimu per protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais. Aštuntai kaltinamajai buvo skirta lygtinė bausmė, todėl ji kalėjimo išvengs.

 Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atmetė galimybę, kad įvykiai jo šalyje galėtų klostytis pagal Ukrainos scenarijų. „Mums maidanas ne tik kad nepriimtinas – maidano Baltarusijoje nebus. Tai mūsų, žmonių su antpečiais, šventa pareiga ir užduotis – išsaugoti taiką ir stabilumą mūsų žemėje“, – sakė A.Lukašenka sekmadienį per Ginkluotųjų pajėgų ir teisėsaugos institucijų vadovybės priėmimą.

„Mes turime padėti Ukrainai. Ne tik finansiškai, bet ir savo patirtimi, savo ištikimybe europietiškai idėjai. Padėjome Maidane, turime padėti ir Briuselyje. Pradžioje turime padėti Ukrainai įveikti po revoliucijos likusias žaizdas“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius. Pasak politiko, vienas iš vaistų galėtų būti neatidėliotinas atsakomybės ir kaltės teisinis įvertinimas tų valdžios atstovų, kurie atvedė iki žūčių Maidane.

Paviešinto vaizdo įrašas atskleidžia, kas ėjo žudyti demonstrantų vasario 20 dieną Kijeve. Internete paviešintame vaizdo įraše aiškiai matyti, kas šaudė į demonstrantus Kijevo neramumų metu. Pareigūnai nebijojo pripažinti, kad šaudo kovinėmis kulkomis „ne žaisliniais“ ginklais. Tiesą į klausimą ar šaudytų į žmonės, jeigu tie bandytų veržtis per įtvirtinimus, atsakė tyla.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, sekmadienį kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) pareiškė, kad nuversto Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priešininkai nesilaikė taikos sutarties, kurią jie pasirašė penktadienį, ir užgrobė valdžią.

Rusija atšaukia savo ambasadorių Ukrainoje į Maskvą „konsultacijoms“, sekmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija po to, kai po dramatiškų įvykių Kijeve savaitgalį buvo nušalintas prorusiškas lyderis Viktoras Janukovyčius ir jo sąjungininkai, o jų vietą užėmė proeuropietiškos opozicijos lyderiai.

Ukrainoje vis dar atsargiai, tačiau pergalę švenčia opozicijos šalininkai. Tačiau Krymo autonomijoje, kurios gyventojų daugumą sudaro rusų tautybės žmonės, tokia įvykių eiga, atrodo, netenkina. Tuo metu kai visoje šalyje kartu su sniegu tirpsta Lenino paminklai, Kerčėje Lenino aikštėje vykęs opozicijos mitingas baigėsi vos prasidėjęs.  Skambant Ukrainos himnui miesto gyventojai baubdami ir mėtydami kiaušinius išvarė atvykusius opozicijos mitingo dalyvius.

Vilniuje galimai slapstosi iš Ukrainos pasprukęs pabėgėlis. "Už demokratiją. Ukraina" paskyroje buvo paskelbta informacija, kad Vilniuje, šalia Žaliojo tilto prie moters priėjęs vyras rodė ukrainiečio pasą ir prašė pagalbos, tačiau pasiūlius "susisiekti su Lietuvoje veikiančiais aktyvistais", vyras išsigandęs pabėgo. (papildyta vasario 22 d.15.46) Vilniuje pagalbos ieškojęs "pabėgėlis iš Maidano" gali būti Kaune, praneša "Už demokratiją. Ukraina" "Už demokratiją.

Tvirtai sudėtas penkiasdešimties metų vyras į vieną tašką žvelgiančiomis akimis ant kelių klūpėjo šalia kūno, apdengto sukruvinta paklode. Jis neturėjo jėgų jos atidengti. Jis vilkėjo žieminę tamsiai mėlynos spalvos milicininko striukę be antpečių, su kailine apykakle. Jo trumpai kirpti plaukai dar nebuvo paliesti šarmos. Pagaliau jis pakėlė paklodės kraštą, iškart atpažino sūnų ir vėl uždengė jo veidą.

Internete pasirodė naujas vaizdo įrašas iš Marinskaja parke vykusių riaušių tarp Maidano aktyvistų ir milicijos bei "tituškų". Filmuota vieno iš puolančiųjų "tituškų", sprendžiant iš šio vaizdo įrašo, brutaliu žiaurumu pasižymi būtent šie samdyti asmenys, milicija nors ir dalyvavo puolime, tačiau išskirtinio žiaurumo nerodė. "Tituškų" rankose matyti ir šaunamieji ginklai, kuriuos šie naudojo prieš ant žemės gulinčius ir talžomus demonstrantus.

(papildyta 16.09) Ukrainos prezidentas ir opozicija pasirašo susitarimą dėl krizės sprendimo Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir trys opozicijos lyderiai penktadienį prezidentūroje pasirašė Europos Sąjungos tarpininkautą susitarimą dėl krizės įveikimo po įnirtingų susirėmimų sostinėje Kijeve tarp protestuotojų ir milicijos. Pasak „Reuters“ korespondento, stebėjusio šį pasirašymą, V.Janukovyčius per kelias minutes trukusią ceremoniją nesišypsojo.

Ukrainos parlamentarai priėmė nutarimą, kuriame reikalaujama nutraukti smurtą ir visoms jėgos struktūroms grįžti į kareivines. Laukiama prezidentūros pranešimo dėl priimto krizės sureguliavimo nutarimo. (papildyta 11.01) Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje pasirodė kelios dešimtys automatais ginkluotų spec. padalinio karių. Apie tai iš tribūnos paskelbė opozicionierius Arsenijus Jaceniukas, praneša censor.net.ua. „Į Aukščiausiosios Rados pastatą buvo įėję spec.

Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistas, nuvykęs  į Kijevą, vakar pateko į patį riaušių sūkurį. Atsidūręs Gruševskio gatvėje, vyras nufilmavo, kaip demonstrantai puolė „Berkut“ pozicijas. Mūšyje netikėtai atsidūręs žiniasklaidos atstovas sodriais keismažodžiais palydėjo abiejų pusių veiksmus.

Vienas iš pagrindinių Ukrainos nepriklausomų internetinių naujienų portalų censor.net.ua skelbia patyręs "neregėto masto DDoS ataką". "censor.net tinklalapis per paskutines keturias valandas patyrė beprecedentes DDoS atakas", - rašoma tinklalapyje. Pranešama, kad vienu metu atakuojamas ir pats tinklalapis ir jo duomenų bazės.  Didelio masto atakos sutapo su kovos ir nežinomybės apimtos Ukrainos įvykiais.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija perspėjo vietos gyventojus, kad šie liktų namuose. Žmonėms taip pat „patarta“ nesiartinti prie Kijevo centro. Būtent Ukrainos sostinės centras šiuo metu tapo kruviniausia šio, panašu, įsibėgėjančio pilietinio karo  vieta.

Internete pasirodė nuotraukos iš Maidano aikštės. Jose užfiksuoti „Berkut“ milicininkai, šaudantys automatais. Šios informacijos patvirtinti negalime, tačiau sprendžiant iš nuotraukų, milicininkai šiandien sulaužė susitarimą nenaudoti kovinių ginklų prieš demonstrantus. Primename, kad per šiandieninius susirėmimus žuvo mažiausiai septyniolika žmonių, praneša AFP.

Internete paviešintas vaizdo įrašas iš Marinskaja parko Kijeve po milicijos puolimo vasario 18 dieną. Šokiruojantys kadrai po milicijos puolimo rodo dešimtis ant grindinio sukritusių demonstrantų, kuriuos brutaliai sudaužė pareigūnai. Į greitosios pagalbos automobilius netelpa visi, kuriems reikalinga pagalba: „Šis per sunkus, imsim lengvesnį“, – rūsčiai aiškina vienos jų vairuotojas. „Pas mane pilna mašina“, – teisinasi kitas.

(papildyta 07.52) Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Maidane buvo gana ramu, tačiau žmonės iš aikštės nesitraukė, tebedegė laužai, kartais nuaidėdavo padriki šūviai. Buvo pranešta, kad JAV ėmė taikyti „kelionių draudimo“ sankciją – uždrausta išduoti vizas 20 aukštų pareigūnų, kurie, tikėtina, prisidėjo prie represijų protestuotojams. Ankstų ketvirtadienio rytą taip pat buvo sudegintas autobusas, kuriuo iš Krymo į Kijevą keliavo „tituškos“ – samdomi neramumų kėlėjai.

Kijevo sostinėje Ukrainoje maldos skamba ne tik protestuotojų užimtoje Maidano aikštėje ar ligoninių koridoriuose, kur gydoma keli šimtai sužeistųjų. Jau antra para kraupius vaidus iš Kijevo transliuojančios internetinės televizijos Hromadske.tv žurnalistas Danilas Janevskis transliacijos metu atsistojo ir pasakęs, kad jau nebeįsivaizduoja, į ką dar galėtų kreiptis pagalbos pradėjo melstis. Jis teigė, kad nori prisijungti prie tų, kurie šiuo metu širdimi yra su protestuotojais Maidane.

Trečiadienio vakarą Vilniuje, prie Seimo, į mitingą „Solidarumo laužai už Ukrainą“ atėjo apie 600 žmonių.   Palaikymo akcija prasidėjo tylos minute ir Ukrainos himnu, dideliame ekrane rodoma tiesioginė transliacija iš vadinamojo maidano Kijeve. Minioje plėvesuoja Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Susirinkusieji rankose laiko plakatus anglų kalba "We support Ukraine" (Mes remiame Ukrainą), "Europe, where are you?" (Europa, kur tu?), geltonai mėlynus transparantus.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad Ukraina yra netoli pilietinio karo, praneša censor.net.ua. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, neturi jokių pateisinimų, aš tai netgi pavadinčiau nusikalstamumu. Ir tai liečia abi puses – tiek valdžios, tiek tą dalį opozicijos, kuri agresyviai provokuoja itin agresyvius veiksmus, privedusius ne tik prie kraujo praliejimo, bet ir žmonių žūties“, – žurnalistams teigė prezidentė, praneša censor.net.ua.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas iš Ukrainos, kuriame mergina pasakoja apie įvykius jos šalyje ir maldauja pasaulio pagalbos. „Visi čia (Nepriklausomybės aikštėje) susirinkę žmonės nori normalaus gyvenimo. Esame civilizuoti žmonės, tačiau mūsų valdžia yra barbarai“, – vaizdo įraše kalba mergina. „Galbūt rytoj mes jau neturėsime interneto prieigos ir būsime vienui vieni. Galbūt milicija mus ims žudyti vieną po kito“, – tokiais žodžiais mergina kreipėsi į pasaulį.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neieškojimas politinių sprendimų ir kompromiso Ukrainą tempia gilyn į politinę ir ekonominę krizę. Prezidentas Viktoras Janukovyčius, su opozicija nutraukęs derybas, sprendimus permetė į Aukščiausiąją Radą. Opozicija iki ketvirtadienio planuoja suformuoti naują koalicinę daugumą, kuri grąžintų 2004 metų Konstituciją, o politikos analitikai prognozuoja vėl neramumus.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydomas ketvirtasis per įvykius Kijeve nukentėjęs Ukrainos pilietis Jevgenij Kuzyk. 28 metų ukrainietį chirurgą guminė kulka kliudė tuo metu, kai jis pats Maidane padėjo čia sužalotiems protestuotojams. „Baigiau universitetą, internatūrą, dabar studijuoju klinikinėje ordinatūroje ir jau dirbu chirurgu Lvovo ligoninėje, - pasakojo ligoninėje Vilniuje gydomas J. Kuzyk.

Šiandien apie pusiaudienį, Kijevo valdžia pabandė suorganizuoti „pasipiktinusių netvarka miestelėnų“ bandymą išardyti Maidane stovinčias barikadas, praneša nr2.com.ua. Išvakarėse socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie būsimą akciją. Prisistatęs Odesos gyventoju vyriškis pakvietė Kijevo gyventojus „ pabaigti su antisanitarija Kijevo gatvėse“. Apie 11 val.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai gali ne tik klausytis koncertų scenoje ar naktimis dideliame ekrane žiūrėti filmus. Porą savaičių čia veikia ir Maidano biblioteka. Maidano protestuotojas Romanas iš Čerkasų į Kijevą atvyko prasidėjus protestams –lapkričio pabaigoje. Prieš porą savaičių Ukrainos namuose atidarius bibliotekai, jis tapo nuolatiniu lankytoju. „Labai mėgstu skaityti, bet ne žurnalus, o knygas.

Į Kijevo ligoninę pristatytas dar vienas tariamai Profsąjungų rūmuose nukentėjęs jaunuolis. Šalies VRM spaudos pranešime teigiama, kad medikai nukentėjusiajam nustatė 3-io lygio akies nudegimą. Pagal nepatvirtintą informaciją tai 15-metis Lvovščinos gyventojas. Taip pat pažymima, kad į profsąjungų rūmus neįleidžia milicijos pareigūnų, todėl nėra galimybių objektyviai nustatyti nusikaltimo detalių.

Arnas Mazėtis (Kijevas), LRT radijas, LRT.lt Ketvirtadienio rytą Kijevo Nepriklausomybės aikštės aktyvistai rengia eiseną Ukrainos Rados link. Deputatai toliau bandys ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti konstitucinę reformą. Opozicinė „Tėvynės“ partija pakvietė visus Maidano dalyvius ketvirtadienį ryte dalyvauti eisenoje nuo Nepriklausomybės aikštės Aukščiausiosios Rados link. Instituto gatvėje, kurioje rengiama eisena, sutelktos gausios milicijos ir specialiųjų dalinių pajėgos.

Arnas Mazėtis (Kijevas), LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Skaičiuojama, kad Kijeve trečią mėnesį vykstančiame vadinamajame Euromaidane iš viso pabuvojo daugiau nei 10 mln. žmonių. Protestuotojus palaikyti atvyksta žmonės ir iš kitų kontinentų. Gatvėse, kuriomis anksčiau važinėjo automobiliai, daugiau nei du mėnesius įkurtas barikadų apsuptas palapinių miestelis. Čia gyvena žmonės, taip pat čia gali gauti pavalgyti ar apsilankyti vietinėje cerkvėje. Cerkvėje nuolat vyksta pamaldos.

 Ukrainos vidaus pajėgų vadas generolas leitenantas Stanislavas Šuliakas apkaltino šalies opoziciją mėginimu daryti įtaką šalies kariams ir kyšių jiems siūlymu. „Turima informacija rodo, kad ruošiami provokaciniai pasiūlymai, siūlomi pasakiški turtai visiems, kurie sutiks pereiti į vadinamųjų revoliucionierių pusę ir dėtis prie neteisėtų ginkluotųjų dalinių.

  Ukrainos opozicinės partijos UDAR („Smūgis“) lyderis Vitalijus Klyčko mano, kad jo šalis atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio ir kad situacija joje gali sudaryti sąlygas diktatūrai. „Pas mus (Ukrainoje) egzistuojančios problemos, deja, gali virsti pilietiniu karu, žus nemažai žmonių“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AP. „Mes galime prarasti Ukrainą, ten bus įvesta diktatūra“, – įspėjo V.Klyčko.

 Rusija pirmadienį paragino Ukrainos opoziciją, kuri kreipėsi į Vakarus su pagalbos prašymu ir ragino prezidentą Viktorą Janukovyčių sutikti su įgaliojimų apkarpymu, liautis skelbus „grasinimus ir ultimatumus“. Toks Maskvos, kuri atvirai remia V.Janukovyčių per jo konfrontaciją su opozicija, pareiškimas pasirodė po to, kai ukrainiečių protestų lyderiai sekmadienį į Kijevo centrą sukvietė dešimtis tūkstančių žmonių.

Ukrainoje jau daugiau nei du mėnesius nerimsta protestai, valdžios ir opozicijos priešprieša politinę atmosferą įkaitino iki virimo temperatūros, o Maidano aikštėje pratrūkęs smurtas prikaustė viso pasaulio dėmesį. Susirūpinimą situacija Kijeve išreiškė ne tik daugelio demokratinių valstybių lyderiai. Po atviru dangumi šąlančius protestuotojus ir opozicijos aktyvistus stengiasi palaikyti ir įvairios Ukrainos bei užsienio nevyriausybinės organizacijos.

JAV ir Europos Sąjunga (ES) rengia trumpalaikės finansinės pagalbos Ukrainai planą, laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ešton). „ES ir JAV rengia vadinamąjį Ukrainos planą, kuriame aiškinamasi, ką šiuo metu turime padaryti dėl skirtingų ekonomikos aspektų, kad pagerintume situaciją“, - sakė ji ir nurodė, kad planas gali būti aptartas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą kitą pirmadienį.

Du rusų žurnalistai pareiškė, kad „aiškia rusų kalba kalbantys“ smogikai Kijeve juos pagrobė ir sumušė. Visuomenių organizacijų atstovai suskaičiavo dingusius ukrainiečių aktyvistus – be žinios prapuolė daugiau nei šimtas žmonių. Rusų žurnalistas Nikita Perfilejevas pasakojo, kad Kijeve jį pagrobė smogikai. Apie tai jis parašė savo tinklaraštyje „LiveJournal“ tinkle. „Daugybė žmonių prašo oficialaus mano pagrobimo patvirtinimo. Taip, mane buvo pagrobę smogikai.

Arnas Mazetis (Kijevas), LRT.lt Tarp kelis mėnesius mitinguojančio Maidano reikalavimų vienas pagrindinių išlieka dabartinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimas ir pirmalaikiai rinkimai. Tačiau protestuojantiems ukrainiečiams gali būti įdomesnė ne asmenybė, o reformų kryptis. Opozicijos lyderiai neeilinius prezidento rinkimus reikalauja surengti šiemet, o ne laukti eilinių rinkimų kitąmet. Keletą mėnesių mitinguojantys ukrainiečiai sako kol kas nematantys ryškaus lyderio.

Pirmadienio naktį gydymui į Vilnių atskraidintas Ukrainos opozicijos aktyvistas Dmitrijus Bulatovas, kuris teigia buvęs pagrobtas ir kankintas savo šalyje. Į Vilniaus oro uostą 35 metų ukrainietis atskraidintas iš Kijevo per Rygą. Oro uoste jo laukė daug Lietuvos žurnalistų ir keli aktyvistai su Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis, bet D.Bulatovas su jais nebendravo.

Vienas ukrainiečių antivyriausybinių protestų dalyvis su šalmu, balaklava ir neperšaunama liemene per megafoną išpažino savo meilę, priklaupė ant vieno kelio ir pasipiršo savo draugei, jo bendražygiams ta proga uždegus dūminius užtaisus. „Kova keičia žmones. Matau tai savyje ir matau tai savo bendražygiuose“, - sakė tas jaunas vyras netoli barikadomis aptverto opozicijos palapinių miestelio sostinėje Kijeve.

Ukrainos opozicijos aktyvistui, kuris teigia buvęs pagrobtas ir kankinamas, leidžiama išvykti iš šalies, jei jis to nori, šeštadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras, remdamasis ukrainiečių diplomatijos vadovo žodžiais. Minimas aktyvistas, Dmitrijus Bulatovas, sakė, kad nežinomi pagrobėjai, kurie laikė ji daugiau kaip savaitę, nupjovė jam ausį, rankas perkalė vinimis, o paskui išmetė jį miške.

Tarptautinės bendruomenės pozicija dėl situacijos Ukrainoje turi būti ryškesnė ir konkretesnė, o šios šalies valdžiai, nerodančiai tinkamų pastangų sureguliuoti situaciją, galimos tam tikros sankcijos, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Leonidas Kožara šeštadienį vieno protestuotojo, kuris buvo rastas visas kruvinas ir dabar yra gydomas intensyviosios slaugos palatoje, sužeidimus pavadino „įdrėskimu“. „Fiziškai šio vyro būklė yra gera. Vienintelis dalykas tas, kad jam ant vieno skruosto yra įdrėskimas“, - sakė L.Kožara televizijai „al Jazeera“, Miuncheno saugumo konferencijos užkulisiuose.