Sekmadienį Kryme jie sumušė euromaidaniečius, o Odesoje kaskart tuo pačiu metu renkasi į mitingą šalia Maidano, skanduodami „Mes su Rusija“. „Euromaidano“ aktyvistai reikalauja, kad drauge su prezidento rinkimais vyktų ir Odesos srities tarybos bei mero rinkimai.
Į Odesos Maidaną susirenka iki kelių tūkstančių protestuotojų. Regionų partijos šalininkų vakar buvo kur kas daugiau. Jie protestavo prieš dabartinės Aukščiausiosios Rados nutarimus, o ypač prieš nutarimą, atšaukiantį regionų kalbą, kuri yra rusų.
Odesos „Euromaidano“ aktyvistai, opozicijos partijų vadovai reikalauja, kad gegužę kartu su prezidento rinkimais odesiečiai išsirinktų naują valdžią – vietos tarybą bei merą, nes dabartinis atsistatydino. Regionų partija mieste turi nemažai šalininkų, todėl demokratinėms jėgoms čia nelengva.
„Vietos valdžia organizuoja mitingus, juose pagal nurodymus dalyvauja biudžetininkai – mokytojai, komunalininkai. Prisideda ir dalis odesiečių.
Dėl to kartais nutraukiamos pamokos, o savaitgaliais biudžetininkai į valdžios remiamus mitingus eina pagal sąrašą. Dažnai būna ir vadinamųjų „tituškų“ – pasamdytų jaunų vyrų, jie kelia provokacijas“, – pasakojo partijos UDAR Odesos skyriaus pirmininkas Andrejus Jusofas.
„Euromaidano“ koordinatorius Odesoje Aleksandras Ostapenko sakė, kad jie pietuose ir pietryčiuose dirba itin sudėtingomis sąlygomis. „Pažiūrėkit kas vyksta Kryme. Provokacijos. Biudžetininkus į mitingą renka tuo pačiu laiku, kai vyksta ir mūsų „Euromaidanas“. Labai nesinori, kad būtų pilietinis susipriešinimas“, – dėstė pašnekovas.
Pasak Krymo euromaidaniečių, Rusijos įtaka jų autonominėje respublikoje itin stipri. Todėl čia opozicijai dar sunkiau, beje kaip ir šalies rytuose.
„Valdžia į „Antimaidano“ mitingą surenka porą tūkstančių savo šalininkų. Jie mums šaukia, kad mes fašistai, kad mes Krymo išdavikai. O man atrodo, kad tai separatizmas. Valdžia su mumis kovoja, nes yra palaikoma – čia pat Sevastopolis su Rusijos laivynu“, – sakė Krymo Maidano lyderis Janas Sinicynas.
Razumkovo politikos ir ekonomikos tyrimų centro direktorius Valerijus Čialyjus teigė, jog stabilumas Ukrainai reikalingas ir jis tikisi, kad Rusija tai supras. „Negalima dalyti Ukrainos perpus, nauja valdžia turi galvoti, kaip palengva šalį sukant Europos link sutvarkyti darbinius santykius su Rusija, pavyzdžiui kaip su Lietuva“, – sakė jis.
„Dabar labai svarbu, kaip regionuose persigrupuos jėgos, kiek opozicija sugebės būti stipri. Čia kova kitokia, nei Kijeve. Rytuose protestuotojų mažai, pietuose – jėgos su valdžios rėmėjais apylygės. Man kelia nerimą kad kai kuriuose regionuose didinama įtampa. Vietos kunigaikščiukai ne tik kaitina aistras, bet veikia kaip separatistai. Veikia prieš tuos pačius ukrainiečius. Tai pavojingas žaidimas visai šaliai, einama link skilimo“, – teigė Ukrainos euroatlantinio bendradarbiavimo instituto vadovas Aleksandras Suško.
Apie būtinybę išsaugoti šalies vientisumą pasisako Aukščiausiosios Rados naujoji dauguma, Ukrainos intelektualai – žinomi rašytojai, akademikai ir menininkai šiandien taip pat viešai pasisakė už vieningą Ukrainą.
