Aštuntai kaltinamajai buvo skirta lygtinė bausmė, todėl ji kalėjimo išvengs.
Šimtai opozicijos aktyvistų, skanduodami „Laisvę!“ ir „Gėda!“, susirinko prie teismo rūmų palaikyti kaltinamųjų vadinamojoje Bolotnajos byloje, kurią Kremliaus kritikai laiko dalimi V.Putino pastangų užgniaužti bet kokias nepaklusnumo apraiškas per jo trečiąją kadenciją prezidento poste.
Demonstrantai prie teismo rūmų taip pat skandavo „Maidanas“, turėdami omenyje Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, tapusią protestų prieš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę židiniu, taip pat lygino sutelktus Rusijos policininkus su Ukrainos milicijos specialiosiomis pajėgomis „Berkut“, kurių nariai kovėsi su protestuotojais Kijeve.
Penktadienį teisėja pripažino teisiamuosius kaltais dėl dalyvavimo riaušėse ir policijos užpuolimo per demonstraciją 2012-ųjų gegužės 6 dieną, V.Putino prisaikdinimo trečiajai kadencijai išvakarėse. Tuo metu šis lyderis, vadovavęs Rusijai nuo 2000 metų, grįžo vadovauti Kremliui po vienos kadencijos premjero poste.
Tuo tarpu teisiamieji, dauguma kurių nuo 2012 metų buvo laikomi areštuoti, kaltino policiją, tvirtindami, kad pareigūnai patys išprovokavo susirėmimus, ir savo kaltės nepripažino.
Teisėjai Natalijai Nikišinai pirmadienį tęsiant nutarties skaitymą teismo salėje, kurioje kaltinamieji buvo laikomi narve surakintomis rankomis, policija įsiveržė į minią, atskirtą nuo teismo rūmų metalinėmis užtvaromis, ir vieną po kito suiminėjo demonstrantus.
Vėliau Maskvos policijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad daugiau nei 200 žmonių buvo sulaikyti „dėl mėginimo sutrikdyti viešąją tvarką“. Kai kurie iš sulaikytųjų vilkėjo kalinių uniformas, o vienas buvo užsidėjęs su V.Putino atvaizdu.
Tarp susirinkusiųjų prie teismo rūmų buvo ir gruodį iš kalėjimo paleistos merginų pankroko grupė „Pussy Riot“ narės Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina.
Jos abi buvo sulaikytos. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati M.Aliochina, įkėlusi nuotrauką, kurioje matyti abi merginos, sėdinčios policijos automobilyje.
Tarp sulaikytųjų buvo Aleksejus Navalnas, iškilęs kaip pagrindinis opozicijos lyderis per protestų bangą 2011–2012 metais. Jam šiuo metu tebegalioja penkerių metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, skirta byloje dėl valstybės turto grobstymo, kuri, anot A.Navalno, buvo Kremliaus kerštas už mestą iššūkį V.Putinui.
Opozicijos aktyvistai paragino vėliau pirmadienį surengti protesto mitingą netoli Kremliaus.
Prokurorai prašė Bolotnajos bylos kaltinamiesiems – septyniems vyrams ir vienai moteriai – skirti 5–6 metų įkalinimą.
Remiantis teismo nutartimi, Anastasijai Naumovai (Duchaninai) skirta trejų metų ir trijų mėnesių lygtinė bausmė su trejų metų bandomuoju laikotarpiu.
Kaltinamiesiems Jaroslavui Belousovui ir Artiomui Savelovui teismas, įvertinęs jų vaidmenį neramumuose, skyrė švelnesnes nei numato įstatymas, bausmes – atitinkamai dvejus metus ir šešis mėnesius bei dvejus metus ir septynis mėnesius bendrojo režimo kolonijoje.
Andrejui Barabanovui teismas skyrė trejus metus ir septynis mėnesius laisvės atėmimo, Stepanui Ziminui – pusketvirtų metų, Denisui Luckevičiui ir Aleksejui Polichovičiui – taip pat pusketvirtų metų, o Sergejui Krivovui – ketverius metus.
Nuteistųjų bausmės laikas skaičiuojamas nuo jų arešto.
J.Belousovo advokatas Dmitrijus Agranovskis pareiškė, kad teismo paskelbti nuosprendžiai yra per griežti.
„Nuosprendžiai yra griežti ir neadekvatūs. Jie paskelbti remiantis politine situacija, o ne kaltinimų pobūdžiu“, – pabrėžė jis.
Nuteistųjų advokatai nurodė skųsiantys nuosprendžius.
Žmogaus teisių organizacija „ Amnesty International“ teismo paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius aktyvistams pavadino „baisia neteisybe“ ir pasmerkė bylos nagrinėjimą, pavadinusi jį „parodomuoju politiniu procesu“.
V.Putinas neigia, jog naudoja teismus kaip politinį įrankį, tačiau yra sakęs, kad policiją puldinėjantys žmonės turi būti nubausti.
Anksčiau Bolotnajos byloje buvo 12 kaltinamųjų, tačiau keturi buvo paleisti, kai buvo pripažinti atitinkančiais Kremliaus gruodį paskelbtos visuotinės amnestijos kriterijus, nes jiems buvo iškelti švelnesni kaltinimai dėl dalyvavimo masinėse riaušėse.
2012-ųjų gegužės 6 dieną protestuotojai žygiavo centrinėmis Maskvos gatvėmis, ketindami susirinkti prie scenos, pastatytos Bolotnajos aikštėje. Tačiau policijai blokavus kelią eitynėms, kilo masinis sąmyšis ir įsiplieskė susirėmimai.
Per susirėmimus buvo suimti dešimtys žmonių; abiejose pusėse buvo sužeistųjų. Tyrėjai teigė, kad opozicija planavo nuversti vyriausybę ir destabilizuoti padėtį šalyje.
Prokurorai nurodė, kad buvo sužeisti iš viso 82 žmonės. Didelio masto tyrimas dėl įvykių Bolotnajos aikštėje buvo padalytas į kelias bylas, pagal kurias teisiami iš viso apie 30 žmonių.
Advokatai tvirtino, kad daugelis vaizdo įrašų, kuriais prokurorai rėmėsi šioje byloje, yra neišsamūs ir kad byla daugiausiai grindžiama prieštaringais policijos pareigūnų parodymais – nors kai kurie pareigūnai sakė iš tiesų nebuvę sužeisti.
Rusijos policija sulaikė protestuotojus prie Bolotnajos bylą nagrinėjančio teismo rūmų
Rusijos policija pirmadienį sulaikė dešimtis protestuotojų prie Maskvos teismo rūmų, kuriame teisėja turėtų paskelbti nuosprendžius aštuoniems asmenims, pripažintiems kaltais dėl teisėsaugos pareigūnų užpuolimo per 2012 metais vykusią demonstraciją prieš prezidentą Vladimirą Putiną.
Šimtai žmonių, skanduojančių „Laisvę!“, susirinko palaikyti kaltinamųjų vadinamojoje Bolotnajos byloje, kurią Kremliaus kritikai laiko dalimi Kremliaus pastangų užgniaužti bet kokias nepaklusnumo apraiškas per V.Putino trečiąją kadenciją prezidento poste.
Kaltinamųjų artimieji baiminasi, jog pastarosiomis savaitėmis vykę žmonių gyvybių pareikalavę neramumai Ukrainoje, dėl kurių Kremlius kaltina Kijevo opozicijos lyderius ir Vakarų šalis, paskatins Rusijos teismą pasiųsti griežtą signalą ir paskirti ilgas laisvės atėmimo bausmes.
Demonstrantai prie teismo rūmų skandavo „Maidanas“, turėdami omenyje Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę, tapusią protestų prieš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę židiniu, taip pat lygino sutelktus Rusijos policininkus su Ukrainos milicijos specialiosiomis pajėgomis „Berkut“, kurių nariai kovėsi su protestuotojais Kijeve.
Penktadienį teisėja pripažino kaltinamuosius kaltais dėl dalyvavimo riaušėse ir policijos užpuolimo per demonstraciją 2012-ųjų gegužės 6 dieną, V.Putino prisaikdinimo trečiajai kadencijai išvakarėse. Tuo metu šis lyderis, vadovavęs Rusijai nuo 2000 metų, grįžo vadovauti Kremliui po vienos kadencijos premjero poste.
Tačiau kaltinamieji kaltino policija, kad pareigūnai patys išprovokavo susirėmimus, ir savo kaltės nepripažino.
Teisėja pirmadienį tęsė nutarties skaitymą teismo salėje, kurioje kaltinamieji buvo laikomi narve, surakintomis rankomis. Tuo metu policija įsiveržė į minią, atskirtą nuo teismo rūmų metalinėmis užtvaromis, ir vieną po kito suiminėjo demonstrantus.
Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Maskvos policijos informacija, nurodė, kad daugiau nei 100 žmonių buvo sulaikyti dėl mėginimo sutrikdyti viešąją tvarką.
Tarp sulaikytųjų buvo Aleksejus Navalnas, iškilęs kaip pagrindinis opozicijos lyderis per protestų bangą 2011–2012 metais. Jam šiuo metu tebegalioja penkerių metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė, skirta byloje dėl valstybės turto grobstymo, kuri, anot A.Navalno, buvo Kremliaus kerštas už mestą iššūkį V.Putinui.
Prokurorai prašė Bolotnajos bylos kaltinamiesiems – septyniems vyrams ir vienai moteriai – skirti 5–6 metų įkalinimą. V.Putinas neigia, jog naudoja teismus kaip politinį įrankį, tačiau yra sakęs, kad policiją puldinėjantys žmonės turi būti nubausti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
