maidanas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, minint kruvinų Maidano revoliucijos įvykių metines, pranešė, kad jo šaliai tenka atremti dešimtis rusų išpuolių, o Rusija naudojasi Vakarų karinės pagalbos vėlavimu. Rusijai suintensyvinus puolimą Rytų ir Pietų Ukrainoje ir praėjusią savaitę užėmus Avdijivkos miestą, Maskva sustiprino savo pajėgumus artėjant antrosioms invazijos į Ukrainą metinėms.

Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) kelios dešimtys žmonių reikalauja grąžinti į pareigas atleistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „Ukrinform“. Protestuotojai gieda Ukrainos himną ir laiko plakatus su užrašais „Grąžinkite Zalužną“. Mitinge dalyvauja dialogo policijos atstovai. Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis vietoj V. Zalužno paskyrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija. Proeuropietiškų protestų judėjimas, kurio metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galiausiai lėmė Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą. „Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė.

Lietuvos ministrė pirmininkė, Ukrainai minint Maidano revoliucijos pradžios 10-metį, ukrainiečiams skyrė jautrius žodžius, sakydama, kad be Ukrainos Europos Sąjunga nėra pilna. „Prieš 10 metų ukrainiečiai su ES vėliavomis rankose išėjo į gatves ginti savo demokratijos ir orumo. Nei kraujo praliejimas Maidane, nei Rusijos karas nepanaikino jų europinio pasirinkimo. Priešakyje laukia istorinė galimybė – be Ukrainos ES šeima nėra pilna“, – socialiniame tinkle „X“ rašė I. Šimonytė.

„Keliauk išmaniai“ laidos vedėjas Vaidas Leliuga šį kartą savo kelionės krypčiai renkasi Ukrainos sostinę Kijevą. Tačiau dar prieš išvykstant savo namų saugumą patiki ARLO PRO kamerai iš BITĖS, kurios pagalba, būnant bet kuriame pasaulio krašte, išmaniajame gali stebėti, kas vyksta jo namuose. „Skrydis į Ukrainą trunka vos vieną valandą, o bilietas į abi puses man kainavo 40 eur“, – trumpu skrydžiu džiaugiasi Vaidas.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Panevėžio visuomenei buvo pristatytas projektas, susijęs su Skaistakalnio parku. Projektas bus vystomas parke – tvarkoma buvusi aviacijos bazės teritorija. Tikimasi, kad sutvarkytos naujos erdvės kurs naują miesto veidą. Susirinkusius į projekto pristatymą nustebino jame dalyvavęs Panevėžio miesto Tarybos narys, socialdemokratas, neseniai 73-ąjį gimtadienį atšventęs Povilas Vadopolas.

Prieš ketverius metus Ukrainos policijos specialiosios paskirties būrys „Berkut“ nuožmiai sumušė beginklius studentus Maidano aikštėje Kijevo centre. Sužadino viltis Susidorojimas su demonstrantais sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, kuris greitai peraugo į nacionalinį sukilimą prieš kiaurai korumpuotą režimą, nusprendusį nusisukti nuo Europos ir toliau slysti į beteisės sovietinės praeities liūną, giriamą ir palaikomą Vladimiro Putino valdžios.

Reikia, kad Ukraina išmoktų gyventi nuo rinkimų iki rinkimų, o ne nuo revoliucijos iki revoliucijos – Nepriklausomybės dieną švenčiančiai Ukrainai linki buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Tačiau neramiai nusiteikę ukrainiečiai ima nusivilti pažangos stoka ir dėl lėto progreso kaltina savo prezidentą Petro Porošenką.

„Pamenu vieną momentą Maidane, - prisiminimuose paskendo Ukrainos atlikėja Ruslana. - Mačiau, kad viskas – tai pabaiga. Prie manęs prilėkę žmonės šaukė „Mus tuoj sunaikins, bėkite nuo scenos, dabar yra labai pavojinga, snaiperiai taikosi į mus“. 2004-aisiais metais „Eurovizijoje“ tiumfavusi Ruslana tada liko scenoje. „Stovėjau tarsi įkalta, nejudėjau, - šypteli atlikėja. - Sau pasakiau, kad man nieko nenutiks, nė viena kulka į mane nepataikys.

Rusiją sudrebino viena didžiausių per pastaruosius kelerius metus demonstracijų. Tuo metu valdžia atsakė į ją žiauriomis priemonėmis, sulaikė šimtus žmonių. Politologas Vincentas Vobolevičius sako, kad taip stengiamasi apsisaugoti nuo rusiškosios „maidano“ versijos. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, sekmadienį apie 10 tūkst. žmonių išėjo į Maskvos gatves protestuoti prieš korupciją.

Kazachstane savaitgalį vyko protesto akcijos prieš valdžią, kurias žiniasklaida jau spėjo praminti "Kazachstano Maidanu". Tiesa, reikšmingesnių rezultatų pasiekti nepavyko - valdžia dar protestų išvakarėse suėmė 40 organizatorių, o savaitgalį visoje šalyje buvo pastebimi interneto ir socialinių tinklų veikimo trikdžiai.  Aukšto rango Kazachstano policijos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad šalyje užkirstas kelias planuotoms demonstracijoms prieš žemės reformą.

Į viešąją erdvę lenda pirmieji Panamos kompanijos „Mossack Fonseca“ nutekinti dokumentai apie įtakingiausius pasaulyje asmenis, kurie esą galėjo slėpti mokesčius. Po pirmųjų pranešimų visų akys nukrypo į Rytų Europą – prabilta apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos galimus ofšorinius sandorius.

Pasaulio demokratinės valstybės ir jų parlamentai turi imtis atsakomybės siekdami užtikrinti taiką ir nelikti nuošalyje įvykių, kai žūsta žmonės, diskusijoje Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. IV Pasaulio parlamentų pirmininkų konferencijoje šią savaitę dalyvavusi L.Graužinienė pabrėžė nacionalinių parlamentų svarbą, sprendžiant taikos ir demokratijos problemas ir prisidedant prie teigiamų pokyčių visame pasaulyje.

Neįtikėtiną istoriją papasakojo Rusijos Krasnodaro krašto gamtininkai, kurie į svečius pasikvietė JAV „Crude Accountability“ ir „North Caroline Coastal Federation“ organizacijų atstovus. Vizito dalyviai – vandens ir pelkių telkinių, bei jūrų pakrančių apsaugos specialistai. Vizitas buvo atsakomasis – praėjusiais metais rusų atstovai iš Šiaurės Kaukazo gamtininkų asociacijos lankėsi pas amerikiečius.

Specialaus Ukrainos milicijos padalinio „Berkut“ pareigūnai, anot tyrimo, yra atsakingi dėl daugelio praėjusių metų vasario 20-ąją įvykdytų žmogžudysčių Kijeve. Tokius duomenis pateikė savo ataskaitoje Europos Tarybos generalinio sekretoriaus paskirtos Tarptautinės tiriamosios grupės nariai. Ataskaita buvo paviešinta Kijeve kovo 31-ąją, praneša „censor.net.

Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo ir valdžią formuos vadinamosios Maidano partijos. Beveik nelieka abejonių, kad Ukrainos premjeru ir toliau bus Arsenijus Jaceniukas. Apie naujausius įvykius Ukrainoje ir ateities scenarijus – pokalbis su ką tik iš Kijevo grįžusia Seimo nare Rasa Juknevičiene ir Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.

Spalio 20-30 dienomis Vilniuje, o lapkritį kituose Lietuvos miestuose, aštuntąjį kartą vyks tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Penkiasdešimt dokumentinių filmų, pirmąsyk rengiama konkursinė programa ir bilietai, kurių kaina prasideda nuo 1 cento – toks, anot organizatorių, bus šių metų festivalis. Filmai suaugusiems – taip pristatoma šių metų „Nepatogaus kino“ programa, kurioje filmai suskirstyti į dešimt teminių kategorijų.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Dokumentinių filmų kūrėjas iš Ukrainos Sergejus Bukovskis prisipažįsta susinervinantis, kai išgirsta, kad rusai ir ukrainiečiai yra „broliškos tautos“. „Labai geras pavyzdys – Ukrainoje buvo branduolinių galvučių, bet jų paleidimo mygtukas buvo Maskvoje. Tokia analogija viską paaiškina, taip buvo visose srityse“, – teigia režisierius. Jo manymu, net kai karas baigsis, atkurti santykius tarp Rusijos ir Ukrainos nebus lengva.

  Kijevo komunalinių įmonių darbuotojai ir savanoriai šeštadienį išardė paskutines barikadas, blokavusias eismą pagrindiniu sostinės prospektu – Chreščiatiko gatve – nuo praeitų metų pabaigoje prasidėjusių protestų, nuvertusių ankstesnę promaskvietišką Ukrainos vyriausybę.

Kijevo centre, greta Ukrainos namų, popietę nugriaudėjo sprogimas. Televizijos „Hromadske.tv“ korespondentų duomenimis, nenustatytas asmuo iš pastato išmetė daiktą, kuris sprogo. Sprogimo metu buvo sužeisti 2 žmonės. Įvykio aplinkybės tikslinamos. „Į įvykio vietą nedelsiant atvyko operatyvinė tyrėjų grupė, sprogmenų nukenksminimo specialistai, ekspertai kriminalistai. Apžiūrima teritorija, vyksta liudininkų apklausa“, praneša censor.

Maidano aktyvistai, siekdami sutrukdyti komunalininkams išardyti barikadas ir palapines, padegė padangas.

Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, dar vadinamoje Maidanu, naktį iš sekmadienio į pirmadienį įvyko susirėmimas tarp nežinomų užpuolikų ir ten stovyklą įkūrusių vadinamojo Maidano savigynos judėjimo narių, per kurį bent keturi žmonės buvo sužeisti iš trauminių šaunamųjų ginklų, tačiau nukentėjusieji į miliciją nesikreipė.

Giedrius Vitkauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Naujosios technologijos keičia televizijų veidą. Šiandien tereikia interneto, keleto darbuotojų ir minimalių investicijų. Vienam tokiam projektui – Hromadske.tv – Ukrainoje sėkmingai startuoti padėjo ir kilę neramumai šalyje. Televizija, kurios ateitimi niekas netikėjo, – taip šio projekto iniciatoriai šiandien prisimena primuosius žingsnius.

 Maidano aktyvistai pirmadienį rengia piketą prie Ukrainos Gynybos ministerijos. Sekmadienį susirinkę į „tautos večę“ aktyvistai išreiškė nepasitenkinimą antiteoristine valdžios kampanija. Jie parengė kreipimąsi į prezidentą, parlamentą ir rytinių šalies rajonų gyventojus. Šeštadienį separatistai numušė Luhanske besileidžiantį lėktuvą. Jame buvę 49 žmonės žuvo. Sekmadienis, prezidento įsaku, Ukrainoje buvo paskelbtas gedulo diena.

Edvardas Špokas, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Maidano visuomeninės organizacijos paskelbė, kad iš Kijevo centro nesiskirstys, palapinių Nepriklausomybės aikštėje po truputį mažėja. Protestuotojai sako, kad už vienos palapinės nuvertimą jos gyventojams mokama daugiau nei 10 tūkst. skaičiuojant litais. Tačiau kas moka – miesto valdžia ar verslininkai, protestuotojai sako nežinantys.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kijevo Maidane žmonės laukia prezidento rinkimų. Tačiau čia jau šešis mėnesius gyvenantys žmonės sako, kad nevažiuos namo net ir pasikeitus valdžiai. Pasak jų, pokyčių reikia pačioje šalyje. Įtampai iš Kijevo persikėlus į Rytų Ukrainą, Maidanas dabar labiau primena didelę stovyklavietę miesto centre. Apdegęs skydas, Molotovo kokteilis ir šalmas – visa tai dabar nugulė į Maidano muziejų.

Viena iš priežasčių, kodėl Maidanas Baltarusijoje kol kas neįmanomas, – tautinės tapatybės stoka, sako politologas Giedrius Česnakas. „Pažiūrėkite, kaip patys baltarusiai aiškina savo kilmę, istoriją, vienijantį elementą. Jis kyla arba iš Antrojo pasaulinio karo [...], arba iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, – pastebi politologas. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus G. Česnako teigimu, ne mažiau svarbi ir režimo kontrolė.

Kandidatai į prezidentus Valdemaras Tomaševskis ir Artūras Zuokas pirmiausia siūlo ieškoti atsakingųjų dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir krizės Ukrainoje ieško Vakaruose ir Maidane. „Reikia kalbėti su Rusija, nereikia varyti ant Rusijos, juk ne ji pradėjo šią revoliuciją Maidane“, – teigia V. Tomaševskis. Tradiciškai už „dialogą“ ir „gerus santykius“ su Rusija pasisakančių Darbo partijos ir socialdemokratų kandidatai mano, kad sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos turėtų būti stipresnės.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Dar ne visi Lietuvoje supranta, kad mes jau gyvename kitoje šalyje. Po Maidano – tai jau kita Ukraina. Kiti žmonės, kita tauta, kuri netoleruoja nieko, kas antiįstatymiška“, – teigia populiariausias kandidatas į Ukrainos prezidentus verslininkas Petro Porošenka.

Gerbti ir didžiuotis tuo, ką turime. Vienas iš sakinių šovusių į galvą einant į susitikimą su muzikos kūrėju, atlikėju, fotografu Andriumi Mamontovu. Visada paprastas ir turintis savo nuomonę – kartais tai atrodo taip neįprasta Lietuvoje. „Mūsų galvose verda chaosas.

Vos 12 proc. ukrainiečių šalyje pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos Federacijos. Apie tai skelbia liga.net, remdamiesi Demokratinės iniciatyvos fondo direktorės Irinos Bekeškinos pristatytu tyrimu. „Nėra nė vieno regiono Ukrainoje, kurio gyventojų dauguma pasisakytų už prisijungimą prie Rusijos“, – pažymėjo I. Bekeškina. Pasak jos, tarp šalies gyventojų, vyresnių nei 55 metų, už susijungimą su Rusija pasisakė 17 proc. gyventojų, už tai balsuotų 11 proc.

Nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, dabar esantis pietų Rusijoje, antradienį ketina paskelbti pirmąjį viešą pareiškimą per ilgesnį nei savaitės laikotarpį, pranešė Rusijos naujienų agentūros. „Tas pareiškimas buvo paskelbtas Rostove prie Dono. Apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau“, – agentūros pirmadienį citavo neįvardytą šaltinį.

Viena iš didžiausių mįslių, likusių po protestų Ukrainoje, per kuriuos buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius – kuriai stovyklai priklausė snaiperiai, sėję mirtį ir siaubą Kijeve? Ta mįslė tapo nauju nerimą keliančiu akcentu Ukrainos krizėje, kai naujoji Kijevo vyriausybė ir Kremlius pateikia labai skirtingas versijas apie įvykius, galinčius tiek sukompromituoti naujuosius Kijevo lyderius, tiek sustiprinti jų legitimumą.

Ukraina gali greitai paskelbti sudaranti komisiją, tirsiančią vadinamųjų Maidano snaiperių problemą, reaguodama į paskelbtą telefoninį pokalbį tarp Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto (Urmo Pejeto) ir Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton), šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Anksčiau šią savaitę Rusijos žiniasklaida paskelbė, esą Estijos diplomatijos vadovas patvirtino, jog snaiperiai, šaudę į žmones per opozicijos protestuotojų ir U...

BBC žurnalistai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos lemiamą reikšmę Kijevo įvykiuose suvaidinusios dienos akimirkos. Būtent po demonstrantų sušaudymo Instituckaja gatvėje V. Janukovyčius ir opozicija, su užsienio atstovų priežiūra pasirašė „taikos sutartį“. BBC paskelbė savo turimą medžiagą iš šių įvykių, kurioje yra nurodoma vieta, iš kurios šaudė snaiperis.

Ukrainos kariniuose daliniuose situaciją Rusija kaitina „svetimomis rankomis“. Kol „mandagūs žmonės“ su Rusijos kariuomenės apranga ramiai ilsisi stebėdami aplinką, o jų broniruota technika blokuoja karinius dalinius, vietos „savigynos būriai“ klusniai vykdo provokacinius įsakymus. Šiame vaizdo įraše filmuojama nuo to momento, kai prorusiškai nusiteikę gyventojai su Georgijaus juostomis ant rankos pabandė atkeršyti ukrainiečiams už sumuštą draugą.

 Kanada išvaro šešis Rusijos Federacijos karius iš Kvebeko, o iš viso iš Kanados išsiunčiami devyni Rusijos kariškiai, praneša censor.net.ua. Dar du kareiviai dalyvavo mokymo programoje „CFB Gagetown“ bazėje. Taip pat vienas kariškis mokė kanadiečius rusų kalbos. Iš viso devyni kariai išsiunčiami iš šalies, taip Kanada protestuoja prieš Rusijos intervenciją į Krymą. Kanados valdžios šaltiniai praneša, kad kariai ketvirtadienio dieną buvo informuoti palikti šalį per 24 valandas.

Pranešama, kad Kijeve apiplėštas „imperatoriaus“, buvusio generalinio prokuroro, V. Pšonkos namas. Buvusio prokuroro namus apiplėšė žmonės su kaukėmis, kurie prisistatė Maidano savigynos būrio nariais, tariamai saugantys šį pastatą. Šiandien ryte jie paspruko, praneša censor.net.ua. Kartu su darbuotojais, kurie anksčiau dirbo V. Pšonkai, atvykę tikrieji Kijevo savigynos būrio atstovai rado nusiaubtus namus, visas turtas išvogtas, o ko nepajėgė išnešti – suniokojo.

Rusijos propagandinis kanalas RT paviešino ES Užsienio reikalų atstovės Catherine Ashton ir Estijos užsienio reikalų ministro tariamą pokalbį telefonu. „Esama vis daugiau įtarimų, kad už snaiperių stovi ne Janukovyčius, o kažkas iš naujosios koalicijos“, – pasakojo vyras, pristatomas kaip Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Poet. Tiesa, sprendžiant iš pokalbio, jis kalba apie žmonių nuogąstavimus dėl sąžiningo ir greito tyrimo.

Kijeve, ginkluotame konflikte tarp demonstrantų ir milicijos, kurio metu žuvo beveik šimtas žmonių, dalyvavo trečioji šalis, praneša censor.net.ua, cituodami Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą. „Vos prieš dvi savaites pačiame Kijevo centre buvo šaudoma. Vis dar tęsiasi didžiulis ir rimtas tyrimas. Aš manau, kad ateis laikas, ir mums pavyks išaiškinti faktus: kas šaudė, kada šaudė, pagal kieno nurodymus. Faktai kol kas renkami į vieną visumą.

Ukrainoje – karas. Priešas aiškus. Visiems iki vieno. Todėl Ukrainos sukilimo židinyje, Maidano aikštėje, niekas nesiskirsto ir barikadų neardo. Atvirkščiai – žmonės makaluoja Molotovo kokteilius, ginkluojasi, kas kuo gali, rūpinasi maisto atsargom. Jie pasirengę žūti, bet iš čia nesitrauks, šį antradienio vakarą 19.30 val. pasakos LNK laida KK2. Įdomiausia tai, kaip Maidano kovotojai sugebėjo išsilaikyti aikštėje jau keletą mėnesių.

Vaizdo įraše iš Krymo matome vaizdus, kurių nerodys rusų valstybiniai dezinformacijos kanalai. Beginkliai nacionalinį himną giedantys Ukrainos kariai darnia greta žygiuoja į savo pačių karinį dalinį, kurį užėmę „saugo“ „savigynos būriai“. Kelią jiems pastoja ne tie „mandagūs žmonės“, kaip juos pakrikštijo prorusiška žiniasklaida, o automatų salvės į orą ir nervingi riksmai, liepiantys stoti.

2014-03-03 / 18:25 — Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje besigydantys keturi Maidane sužeisti gynėjai pasisako prieš Rusijos veiksmus Kryme ir kviečia tarptautinę bendruomenę palaikyti Ukrainą kovoje už demokratines vertybes. Vilniaus Santariškių ligoninės Akių ligų centre besigydantys ukrainiečiai tylos minute pagerbė tuos, kurie žuvo kovodami už kitokią nei iki tol Ukrainą. LRT televizijai jie pasakojo, kaip buvo sužeisti.

JAV atšaukė Rusijos „Rosselchodnadzoro“ (Rusijos veterinarinės ir sanitarinės priežiūros tarnyba) vizitą Vašingtone, nepateikusios priežasčių, praneša censor.net.ua. Apie tai paskelbė patys Rusijos valdininkai savo organizacijos interneto puslapyje. Grupė rusų valdininkų vakar turėjo išskristi į JAV dalyvauti derybose dėl Kazachstano priėmimo į Tarptautinę prekybos asociaciją, atitinkamų įsipareigojimų veterinarijos ir sanitarinių laikymosi.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Tvirto atsako Rusijai nepademonstravusios JAV ir Europa pasiųstų iš Vakarų besityčiojančiam Vladimirui Putinui žinutę, jog jis gali daryti, ką nori, teigia europarlamentaras Leonidas Donskis. Pasak jo, Rusija nesiekia karo su Ukraina, tačiau tikisi sukelti jos viduje pilietinį konfliktą.

Situacija Ukrainoje tebėra įtempta, o šalies sostinėje Kijeve Maidano aikštėje keletas tūkstančių žmonių susirinko į protestą. Scenoje, kurioje paskutinius keletą mėnesių buvo galima išvysti galima išvysti garsiausius Ukrainos bei kitų šalių politikus, pasirodė ir du lietuviai, kurie atliko Lietuvos himną ir taip išreiškė solidarumą su protestuojančiais Maidane ir pasisakė prieš Rusijos veiksmus Krymo autonominėje srityje.

Ukrainos rytiniame Charkovo mieste naująją šalies valdžią palaikantys aktyvistai šeštadienį susirėmė su prorusiško mitingo dalyviais Laisvės aikštėje, pranešė žiniasklaida. Prorusiško mitingo „Už Charkovą“ dalyviai prasiveržė pro euromaidaniečius į srities administracijos pastatą. Stebintieji šį susirėmimą tai sutiko džiugiais šūkiais: „Charkov, Rossija“. Pastate ir kieme girdėti šūviai. Virš įėjimo iškeltos Rusijos ir Charkovo vėliavos.

Krymo autonominės respublikos Ministrų tarybos pirmininkas Serhijus Aksionovas pareiškė priėmęs sprendimą laikinai perimti tiesioginį vadovavimą jėgos struktūrų susivienijimams ir daliniams. Krymo vyriausybės vadovas kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paprašė suteikti pagalbą taikai ir ramybei palaikyti Krymo teritorijoje.