Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, sekmadienį apie 10 tūkst. žmonių išėjo į Maskvos gatves protestuoti prieš korupciją. Saugumo struktūros suėmė 500 protestuotojų, tarp jų ir protesto organizatorių Aleksėjų Navalną, kurio laukia teismas.
„Demonstracijos pavojingos Putino išlikimui“
Demonstracijos nuvilnijo ir per kitus miestus. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Novosibirske, Krasnojarske, Omske, Vladivostoke, Jekaterinburge ir kituose miestuose.
V. Vobolevičius sako, kad didelės demonstracijos – vienintelis dalykas, kurio bijo prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kad ir kas vyktų, Putino režimui daug kas yra nebaisu. Šiek tiek laisvos spaudos, kokia nors opozicija – nėra baisu. Bet kas yra baisu, tai dideli protestai gatvėse, tokie „maidanai“. Tokios demonstracijos iš tiesų pavojingos lyderio išlikimui. Dėl to, kad jei susirenka keliasdešimt tūkstančių žmonių ir atsisako skirstytis, tai jėgos struktūros gali nešaudyti dėl labai racionalių dalykų – jei bus nuverstas lyderis, įsakiusių šaudyti laukia Hagos tribunolas. Dėl to Rusijoje labai bijoma tokių demonstracijų ir stengiamasi jas išblaškyti vos tik jis prasideda. Prisimenama anksčiau vykusias mažesnes demonstracijas ir jas taip pat buvo stengiamasi suvaldyti neproporcinga jėga ir žiaurumu“, – sako politologas.
Artėjantys rinkimai dar pažers demonstracijų
V. Vobolevičiaus teigimu, pastarosios demonstracijos – tik pradžia. Iš tiesų didelių bruzdėjimų galima laukti po prezidento rinkimų, kurie vyks ateinančiais metais.
„Šiuo metu ypač aktualu tas demonstracijas išsklaidyti, nes artėja rinkimai, kurie, kaip niekas neabejoja, bus subtiliai, elegantiškai pavogti. Ta prasme bus kombinuota Putino pergalė. Po tokių rinkimų labai tikėtina, kad pasikartos panašios demonstracijos. Kad jos keltų mažesnę grėsmę valdžiai, reikia dabar susidoroti labai šiurkščiai su šių demonstracijų dalyviais. Taip siunčiama žinutė, kad demonstracijų net neverta pradėti“, – sako politologas.
Ar Rusija turės savo „maidaną“?
Viena didžiausių per kelerius metus demonstracijų pakurstė abejones, ar Rusijos žmonės dar ilgai bus nuolankūs režimui. O gal pagaliau gyventojai sukils ir surengs savąjį „maidaną“?
Politologas sako, kad valdžia daro viską, jog taip nenutiktų. „Jei bus pakankamai žiauriai susidorota su pastariosios demonstracijos lyderiais, iki rinkimų daugiau galime demonstracijų ir nesulaukti. Be abejo, sustiprės sekimas judėjimų, diskreditavimas protestuotojų. Tai turėtų slopinti demonstracijas iki rinkimų. Tačiau neabejoju, kad po rinkimų, turėsime demonstracijų ir didelių. Ar jos pavirs į rusiškąjį „maidaną“ aš abejočiau. Bet lašas po lašo gal ir pratašys akmenį. Bet tokia tikimybė labai menka“, – sako V. Vobolevičius.
Putiną pakeistų toks pat korumpuotas lyderis
Politologo teigimu, lieka šiokia tokia galimybė, kad demonstracijos prišauks valdžios pasikeitimą. Tačiau tikėtis, kad pasikeitimai būtų naudingi demokratijai – neverta.
„Dešimties tūkstančių demonstracija jau yra didelė net Maskvos mastu. Visų pirma reikia suvokti, kad Rusijoje demonstruoti yra pavojinga. Geriausiu atveju gali gauti „dubinkos“, blogiausiu – įkalinimo ar dar ko. Tačiau svarbiau, nei protestų dydis Maskvoje, yra veiksmai provincijose. Demonstracijos išsiplėtė ir į kitus miestus, o tai reiškia, kad jos tikrai pavojingos režimui. Vadinamoji Rusijos valdančioji koalicija gali pradėti nerimauti ir Putiną keisti. Tačiau nemanykime, kad jį pakeistų į demokratą. Revoliucijos keliu ateinantys vadovai retai būna demokratiški. Ukrainoje dabar bandoma tai daryti per Vakarų Europos paskatų ir bausmių sistemą ir sekasi gana sunkiai dėl korupcijos ir įsisenėjusių vidaus interesų. O Rusijoje be europietiškų pyragų ir botagų labai menka tikimybė, kad įtakingieji žaidėjai paskirtų demokratinį lyderį. Tokia tikimybė artima nuliui“, – aiškina V. Vobolevičius.
„Bent per protestus žmonės pasijunta žmonėmis“
Anot politologo, pastarieji protestai įdomūs dar ir todėl, kad po išore jie slepia kur kas gilesnius pavojus valdžiai.
„Rusijoje yra daug priežasčių išeiti į gatves – Putino valdžia, laisvės stoka, demokratijos nebuvimas, ekspansionistinė užsienio politika. Tačiau korupcija yra vienintelė vieta, kur Rusijos valdžia leido šiek tiek laisvesnį žodį. Taip žaidžiamas toks žaidimas, kur Putinas yra geras, o jo valdininkai yra korumpuoti. Tačiau valdžia suklydo priimdama šitą diskursą ir opozicija tai panaudojo. Demonstracijoje susirinko žmonės lyg ir prieš korupciją pasisakyti, bet šast, ištraukė kažkas transparantą, pavyzdžiui, su užrašu „Putinas 666“. Tai matosi, kad po antikorupciniu paviršiumi yra daug gilesni pavojai valdžiai. Antikorupcinė retorika yra tik landa, pro kurią išlenda visa kita kritika Putino režimui“, – teigia V. Vobolevičius.
Anot jo, net jei didelių rezultatų demonstracijos nepasieks, bent leis žmonėms pasijusti geriau. „Skambės poetiškai, bet Rusijoje žmonės bent per protestus pasijunta žmonėmis. Tokiais, kurie gali pasakyti, ką galvoja, išreikšti savo pilietinę teisę. Galbūt tai padrąsins juos išeiti dažniau ir tą laivą įsiūbuoti“, – tikisi politologas.
Šiuo metu Maskvos Tverės teismas nagrinėja demonstracijų rengėjo opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bylą, kurioje jis kaltinamas nesankcionuoto masinio renginio organizavimu. A. Navalnas yra paskelbęs ketinimus kitąmet dalyvauti prezidento rinkimuose.
