2004-aisiais metais „Eurovizijoje“ tiumfavusi Ruslana tada liko scenoje. „Stovėjau tarsi įkalta, nejudėjau, - šypteli atlikėja. - Sau pasakiau, kad man nieko nenutiks, nė viena kulka į mane nepataikys. Aš supratau, kad mano širdyje yra tiek meilės, jog negalėsiu pasitraukti. Iš kažkur manyje atsirado labai daug jėgų“.
Pasak Ruslanos, kalbant apie meilę, žmonės dažnai apie ją kalba be konteksto. „Ką yra pasiryžusi padaryti motina dėl savo vaiko? Nuspėji! Ką esi pasiruošęs padaryti dėl mylimo žmogaus? Nuspėji! Kam buvome mes pasiruošę padaryti dėl savo tėvynės? Nuspėji! Tačiau negalime pamiršti meilės Dievui, - kalbėjo Ruslana. - Kai Maidane visi šaukė „Viskas, tai pabaiga“, klausė, ką daryti. Aš sakydavau, kad mums reikia melstis. Matyt, tai suteikė daugiausiai jėgų“.
Atlikėjos teigimu, Ukraina keitėsi ne vieną kartą. „Pirmą kartą pokyčius pajaučiau po savo pergalės „Eurovizijoje“. Juk buvome nepriklausomi, galėjome kurti muziką, galėjome kurti savo gyvenimo taisykles, - pasakojo Ruslana. - Buvome išskleidę savo sparnus, tačiau netrukus supratome, kad neturime jokios nepriklausomybės. Pasitikėjome politikais, kurie nužudė mūsų viltis. Maniau, kad atsiribosiu nuo politikos, kai į valdžią atėjo Viktoras Janukovyčius“.
Tačiau supratusi, kad laimėjusi su savo šalies vėliava tarptautiniame konkurse, negali likti nuošaly, Ruslana nesugebėjo į viską ramiai žiūrėti.
„Kai pamačiau, kad mūsų šalis pasiekė dugną, prasidėjo Maidanas, suvokiau, kad tai yra paskutinis mūsų šansas gauti nepriklausomybę. Mačiau, kaip žūna mano draugai, mačiau, kad už savo tėvynę jie yra pasiruošę padaryti bet ką, - kalbėjo Ruslana. - Kaip po to pasikeitė mūsų šalis? Aš galiu spręsti pagal save: manyje išliko tikėjimas savo šalimi. Myliu savo šalį. Noriu ją išsaugoti. Sutikau daug nuostabių žmonių, mačiau jų jėgą, akis, meilę. Svarbiausia, kad mes sugebėjome įvertinti tai, kas mums yra svarbu. Tai yra didžiausia mūsų šalies pergalė“.
Visą pokalbį su Ruslana galite pamatyti vaizdo siužete:
