(papildyta 21.35) Kaip praneša BBC.com, Ukraina oficialiai pareikalavo išduoti buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių.
(papildyta 19.25) Per spaudos konferenciją Viktoras Janukovyčius tvirtino, kad Mežygirėje netoli Kijevo jam oficialiai priklauso tik 620 kv.m ploto namas, už kurį jis sumokėjo 3,2 mln. dolerių, o visa kita ten yra nuosavybė, nepriklausanti Ukrainai, ir todėl netrukus bus iškelti tarptautiniai ieškiniai.
V.Janukovyčius sakė, kad Mežygirėje gyveno nuo 1999 metų. Dviem buvusio prezidento Leonido Kučmos įsakais, o paskui dokumentu, kurį pasirašė Viktoras Juščenka, namas buvo perduotas jam naudotis visam laikui, nors tuo pačiu buvo įtrauktas į valstybės vadovo reikalų valdybos balansą.
„Kai atėjo nauja („oranžinė“) valdžia, jie pabandė mane iškeldinti iš to namo, bet paskui atėjo pasiūlymas man jį nupirkti. Ir už jį aš sumokėjau savo pinigais, kuriuos buvau deklaravęs. Pardaviau viską, ką tuo metu turėjau, ir už tą namą, prie kurio buvo 1,7 ha žemės, sumokėjau 3,2 mln. dolerių“, - sakė V.Janukovyčius.
Jis taip pat tvirtina, kad visa likusi teritorija, priskiriama Mežygirei, jam nepriklauso.
„Aš visuomet ten gyvenau. Visa kita, kas ten dabar yra, man nepriklauso: iš dalies aš nuomojausi dalį patalpų, bet, aišku, negalėjau skraidyti oru, važinėjau tais keliais ... Aš tas patalpas nuomojausi tam, kad vykdyčiau valstybės vadovo funkcijas, tai – ir mano biuras, ir visa kita“, - pasakojo jis.
„Visa, ką ten rodė, - tai paprasčiausiai gražūs paveikslėliai, (tai) padaryta siekiant mane diskredituoti, tai – politinis triukas. Yra realūs savininkai ir juos jūs greitai sužinosite. Tarptautiniai advokatai labai greitai kreipsis į teismus, todėl, kad ta nuosavybė yra ne Ukrainos“, - pareiškė V.Janukovyčius.
Jis taip pat paneigė informaciją, kad jo vyresnysis sūnus yra „viso to“ savininkas. „To niekada nebuvo, aš to niekada negirdėjau, tai sugalvota dabar, paskubomis“, - patikino V.Janukovyčius.
(papildyta 16.50) Viktoras Janukovyčius tvirtina, kad Rusija turi panaudoti visas galimybes sumaiščiai Ukrainoje įveikti, bet pasisako kategoriškai prieš įsiveržimą į Ukrainą.
„Rusija turi panaudoti visas turimas galimybes, būtų įveikta ta sumaištis, teroras, kuris šiandien stebimas Ukrainoje. Kokių čia galėtų būti receptų? Sunku pasakyti“, – kalbėjo V.Janukovyčius per spaudos konferenciją.
Tačiau jis pabrėžė esąs „kategoriškai prieš įsiveržimą į Ukrainą ir suverenios valstybės vientisumo pažeidimą“.
„Mano požiūriu, dabar būtų nekorektiška kalbėti, ką turi šiandien daryti Rusija. Bet dar kartą sakau, kad Rusija negali būti abejinga, stovėti pašalyje dėl tokios stambios partnerės kaip Ukraina, kaimynės, likimo“, – pasakė V.Janukovyčius.
(papildyta 16.28) Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad nejautė baimės dėl savo saugumo, kai vyko iš Ukrainos – grasinimai buvo reiškiami jo šeimos nariams.
„Gavau skambučių iš savo šeimos narių, kad net jauniausias anūkas įtrauktas į žmonių, kuriuos reikia liustruoti, sąrašą“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
Apie savo asmeninį saugumą V.Janukovyčius pasakė, kad „čia ne baimė buvo, baimės jokios nebuvo“.
„Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad aš niekur nebėgau“, – pabrėžė jis.
Jis papasakojo, kad vasario 21 dieną iš Kijevo su bendraminčiais išvyko į Charkovą susitikti su Regionų partijos ir visuomeninių organizacijų aktyvu forume, kuris turėjo ten vykti, bet važiuojant jo kortežas buvo apšaudytas iš automatų, tad jis atvyko ten tik vėlai naktį.
Pasak V.Janukovyčiaus, iš pat ryto kitą dieną Ukrainos saugumo tarnyba ne kartą aiškino jam, kad į Charkovą renkasi radikaliai nusiteikusių žmonių grupės.
Tada, aiškino V.Janukovyčius, jis kreipęsis į Aukščiausiosios Rados pirmininką Volodymyrą Rybaką ir Krymo administraciją, prašydamas atvykti į Donecką, kur susitiko su partijos aktyvu ir papasakojo apie įvykius.
Tada V.Janukovyčius nusprendė važiuoti į Luganską. „Mes išskridome dviem sraigtasparniais. Kariniai dispečeriai perspėjo mus: jeigu nenukrypsime nuo šio kurso, o jiems neva buvo pasakyta, kad mes ketiname skristi į Rusiją, jie pakels naikintuvus. Sraigtasparnių pilotai – jie paklusnūs žmonės – paprašė apsisukti ir nutupdyti juos Donecke“, – sakė jis.
Pasak V.Janukovyčiaus, vasario 22 dieną vėlai vakare automobiliu jis atvyko į Krymą, bet tada pradėta grasinti jo šeimai, todėl jis nusprendęs užtikrinti jų saugumą, išvykdamas iš šalies.
(papiildyta 16.16) „Kadrai, kuriuos matėte iš Mežigorje teritorijos – tai informacinio karo, nukreipto prieš mane, dalis“, – netikėtai pareiškė V. Jaunukovyčius. „Didžiąją dalį teritorijos aš nuomojausi iš jų savininkų, kurių advokatai netrukus kreipsis į teismą, dėl savo teisių gynimo“, – pasakojo buvęs prezidentas.
(papildyta 16.12) V. Janukovyčius neigia informaciją, kad Kryme veikia Rusijos kariuomenė.
(papildyta 16.03) Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad atvykęs į Rusiją su prezidentu Vladimiru Putinu jis nesusitikęs, bet kalbėjęs telefonu.
„Aš nesusitikau su Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu. Aš su juo, kai patekau į Rusijos teritoriją, kalbėjausi telefonu“, – sakė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją.
„Mes susitarėme, kad, kai tik Rusijos prezidentas turės galimybę susitikti su manimi, toks susitikimas įvyks“, – sakė jis.
Dar jis sakė neketinąs prašyti Rusijos karinės pagalbos, nes bet kurie kariniai veiksmai neleistini.
„Mano nuomone, bet kurie kariniai veiksmai tokiomis aplinkybėmis neleistini. Aš neketinu prašyti karinės paramos“, – pareiškė V.Janukovyčius ir pridūrė, kad „Ukraina turi likti vieninga ir nedaloma“.
(papildyta 15.55) Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis, pareiškė Viktoras Janukovyčius.
„Aš kreipiuosi į Krymo gyventojus – prašau neleisti kraujo liejimo ir tarpusavio vaidų. Kaip veikiantis Ukrainos prezidentas noriu pareikšti, kad Krymas turi likti Ukrainos valstybės sudėtyje,m išlaikant plačią autonomiją“, – pareiškė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją penktadienį.
(papildyta 15.48) V. Janukovyčius pareikalavo Ukrainos opozicijos ir „jų globėjų iš Vakarų“, nutraukti neteisėtus veiksmus ir grįžti prie derybų stalo.
(papildyta 15.44) Viktoras Janukovyčius mato išeitį iš Ukrainoje susidariusios padėties – Ukrainos prezidento ir opozicijos vasario 21 dieną pasirašyta sutartis.
„Reali išeitis iš padėties – laikymasis to, kas apibrėžta sutartimi tarp Ukrainos prezidento ir opozicijos, dalyvaujant Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams, taip pat Rusijos Federacijos atstovui“, – sakė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją Rostove prie Dono.
Jis pridūrė, kad kalbama apie tai, jog būtų nedelsiant pradėta ir užbaigta iki 2014 metų rugsėjo konstitucinė reforma, „kuri užtikrintų visų valdžių pusiausvyrą: prezidento, Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės įgaliojimus“.
Paskui, pasak jo, 2014-ųjų gruodį turėjo būti surengti prezidento rinkimai, po kurių būtų priimta nauja konstitucija.
(papildyta 15.40) Dėl katastrofiškos ekonominės situacijos Ukrainoje V. Janukovyčius apkaltino prasidėjusį Maidaną.
(papildyta 15.35) Viktoro Janukovyčiaus nuomone, pastarojo meto įvykiai Ukrainoje, ir žmonių aukos, yra vakarų šalių politikos rezultatas.
„Sukrėtimai ir aukos – tai politinės krizės pasekmės, neatsakingos Vakarų politikos, kurią palaikė Maidanas, rezultatas", - sakė jis per spaudos konferenciją Rostove prie Dono.
(papildyta 15.31) "Reakcija Kryme yra visiškai normalus atsakas į valdžios uzurpaciją Kijeve", - sakė V. Janukovyčius. Į Rostovą buvęs prezidentas atvyko "pas seną draugą", tikėdamasis pasislėpti.
"Pirmiausia, aš manau, kad bet kokie koviniai veiksmai Kryme yra nepriimtini ir aš nesiruošiu prašyti Rusijos karinės pagalbos", - teigia V. Janukovyčius.
(papildyta 15.15) V. Janukovyčius pasiūlė šalies ateities klausimus spręsti referendumo keliu.
(papildyta 15.12) Spaudos konferenciją buvęs Ukrainos prezidentas pradėjo žodžiais, kad jis "pasiruošęs kovoti dėl Ukrainos ateities".
Tiesioginė transliacija:
Norintys patekti į konferenciją žurnalistai yra itin kruopščiai tikrinami, praneša unian.net. Teritorija aplink pastatą yra aptverta metaline tvorele, o asmenys, norintys patekti į vidų privalo parodyti žurnalisto pažymėjimą.
Į pastatą galima patekti tik po nuodugnaus asmeninių daiktų patikrinimo. Pareigūnai žurnalistų prašo išmesti visus nebūtinus daiktus, pavyzdžiui, vieno žurnalisto paprašė išmesti obuolį. Paaiškino tuo, kad jo netyčia kas nors nemestų į V. Janukovyčių.
Šveicarija pradėjo tyrimą dėl Janukovyčiaus, įšaldė lėšas
Teismo pareigūnai Ženevoje penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl pinigų plovimo, kuriuo įtariami nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo multimilijonierius sūnus.
Šveicarijos vyriausybė taip pat paskelbė įšaldanti dviejų dešimčių Ukrainos pareigūnų, tarp jų V.Janukovyčiaus, jo sūnaus Oleksandro ir virtinės buvusių ministrų, turtą.
Austrija taip pat pranešė įšaldžiusi 18 Ukrainos piliečių, įtariamų žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija, turtą, tačiau neatskleidė jų vardų.
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį nurodė įšaldysianti visus aktyvus, kuriuos V.Janukovyčius laikė šalyje, garsėjančių bankų klientų slaptumo apsauga ir dėl to pritraukiančia daug neteisėtų lėšų.
Ženevos generalinis prokuroras taip pat paskelbė, jog vienas prokuroras ir teismo policijos finansų ekspertų brigada, atliekantys tyrimą dėl pinigų plovimo, ketvirtadienį surengė reidą Oleksandro Janukovyčiaus bendrovės biure.
Kol kas neaišku, ar pats V.Janukovyčius turi turto Šveicarijoje, tačiau jo sūnus savo bendrovės „Management Assets Company“ (MAKO) padalinį Ženevoje atidarė 2011-ųjų pabaigoje.
Tas odontologo išsilavinimą turintis 40-metis verslininkas vien per pastaruosius trejus metus sukaupė apie pusės milijardo dolerių asmeninį kapitalą, kaip rašo Šveicarijos savaitraštis „L'Hebdo“.
Nurodoma, kad jo vadovaujamas verslo konglomeratas kontroliuoja beveik pusę akmens anglių gavybos Ukrainoje, taip pat apie trečdalį elektros gamybos ir paskirstymo.
Įmonei Ženevoje vadovauja iš Uzbekistano kilęs verslininkas, kuriam taip pat priklauso bendrovė „Partefina“, įsikūrusi tuo pačiu adresu.
Ta bendrovė įvardijama kaip „šeimos biuras“. Tokios rūšies įmonės paprastai specializuojasi turtingų šeimų kapitalo tvarkyme.
„L'Hebdo“ nurodė, kad „Partefina“ savininkas yra ukrainietis milijardierius Rinatas Achmetovas – V.Janukovyčiaus šalininkas, taip pat turintis biurą Ženevoje.
Ukrainiečiai trečiadienį surengė demonstraciją Šveicarijos sostinėje Berne, reikalaudami, kad šalies vyriausybė įšaldytų V.Janukovyčiaus turtą.
Tuo tarpu Austrija, kuri priešinosi Europos spaudimui padidinti bankininkystės sektoriaus skaidrumą, Kijeve yra laikoma su V.Janukovyčiumi susijusių oligarchų finansų prieglobsčiu.
Austrijos finansų ministerija nurodė, kad jos veiksmai yra preliminari saugumo priemonė, kol įsigalios tikslinės Europos Sąjungos (ES) sankcijos Ukrainos pareigūnams.
Bendrija vasario 20 dieną susitarė uždrausti atvykti į ES ukrainiečiams, „susitepusiems rankas krauju“ per smurto prasiveržimus Kijeve, taip pat įšaldyti jų turtą, tačiau neįvardijo tų asmenų ir sakė, kad jų skaičius priklausys nuo to, kaip pasisuks padėtis Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
