lietuvos socialdemokratų partija

Ilgai trukęs pasistumdymas tarp Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių ir atskilusių Socialdemokratų frakcijos Seime narių baigėsi – nesulaukę LSDP tarybos sprendimo, partiją savo noru paliko aštuoni socialdemokratai. Paklausti, kas lėmė tokį sprendimą, socdemai teigė taip norėję nebekompromituoti partijos.

Socialdemokratų tarybos sprendimo nepaisę ir frakcijų koaliciją su valstiečiais sudarę socdemai sakosi vis dar neapsisprendę, kaip elgtis po to, kai socialdemokratų etikos sargai pasiūlė šalinti juos iš partijos.

Vienuolikai socialdemokratų Seime išreiškus palaikymą valstiečiams ir pasirašius dėl bendros koalicijos, Seimo pirmininkas, valstietis Viktoras Pranckietis užsiminė, kad panašų susitarimą galima būtų pasirašyti ir su lenkų frakcija. Tiesa, nepanašu, kad patys valstiečiai ir lenkai palaiko tokią idėją.

Mažiausiai vienuolika Socialdemokratų frakcijos narių parašais įtvirtino paramą koalicijai su valstiečiais. Nors bendrai koalicijai nepritariantieji frakcijos palikti neketina, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis puse lūpų užsiminė, jog esant reikalui priimtų prie valstiečių prisišliejusius socialdemokratus po valstiečių sparneliu.

Seime įteisinta valstiečių ir socialdemokratų frakcijų koalicija po to, kai dalis Socialdemokratų frakcijos narių nepaisė partijos sprendimo palikti valdančiąją koaliciją ir pasirašė susitarimą su valstiečiais. Vis dėlto ne visi socialdemokratai palaiko naująją valdančiąją koaliciją. Kol vieni ragina socialdemokratus sąžiningai trauktis į opoziciją, kiti norėtų, kad atsistatydintų partijos lyderis G. Paluckas.

Lietuvos socialdemokratų partijai vieningai išreiškus nuomonę ir nusprendus palikti valdančiąją koaliciją, partijos pirmininkas Gintautas Paluckas nedrąsiai prognozuoja, kas partijos laukia toliau. Šeštadienį vykusiame LSPD tarybos posėdyje 140 iš 195 balsavusių tarybos narių nusprendė, jog reikėtų atsiskirti nuo valstiečių valdančiojoje koalicijoje.

Po daugiau nei du mėnesius trukusių diskusijų Lietuvos socialdemokratų partijos taryba apsisprendė palikti valdančiąją koaliciją, kurioje iki šiol darbavosi kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos lyderis G. Paluckas mano, kad po šio žingsnio socialdemokratai turės progą reabilituotis. Atvirame balsavime šeštadienį 140 partijos tarybos nariai pasisakė, kad socialdemokratai turėtų palikti valdančiąją koaliciją, o 46 buvo prieš.

Nors iš 60 socialdemokratų partijos skyrių 44 išsakė norą trauktis iš valdančiosios koalicijos, LSDP taryba vis tiek nutarė balsuoti dėl koalicijos ateities. Toks skyrių nuomonės nepaisymas sukėlė partiečių pasipiktinimą. Iki rugsėjo 20 d. vyko skyrių balsavimas, po kurio paaiškėjo, kad darbo valdančiojoje koalicijoje nemato 44 skyriai, dirbti toliau su LVŽS norėtų 7 skyriai, o persiderėti dėl koalicijos sutarties siūlo 8 skyriai. Neringos skyrius sprendimo nepriėmė.

Sulaukę partijos skyrių balsavimo rezultatų, Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos nariai rinkosi į posėdį, kuriame balsuos dėl savo ateities valdančiojoje koalicijoje. Nors dauguma partijos skyrių pasisakė už tai, kad socdemai paliktų koaliciją su valstiečiais, nemaža dalis partijos narių bandė įrodyti bendrapartiečiams, jog verta likti. LSDP prezidiumas yra paprašęs tarybos ir partijos skyrių įvertinti koalicijos perspektyvas su LVŽS.

Lietuvos socialdemokratai deklaruoja norintys reabilituotis ir pagaliau imtis kairiosios socialdemokratinės politikos, tačiau jų įregistruoti pasiūlymai mokesčių pertvarkai kelią klausimą – ar tikrai? Ekonomisto Nerijaus Mačiulio akimis, vienas iš socdemų pasiūlymų – progresiniai mokesčiai – toli gražu ne socialdemokratiški. O likę? Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Nenumaldomai artėjant rudeniui, kai paaiškės socialdemokratų likimas valdančiojoje koalicijoje, Ramūnas Karbauskis kaltina Gintautą Palucką norint palikti koaliciją dėl artėjančių rinkimų. Tuo tarpu pats socialdemokratų pirmininkas siūlo žiūrėti plačiau ir galimą išėjimą iš koalicijos vertinti kaip partijos atsinaujinimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.

Rudenį, kai Lietuvos socialdemokratų partijos taryba apsispręs dėl partijos ateities Seime, socialdemokratų laukia du scenarijai – status quo valdančiojoje koalicijoje arba pasitraukimas į opoziciją. Būtent pastarasis variantas kelia daugiausiai klausimų dėl tolesnės koalicijos, opozicijos ir socialdemokratų ministrų veiklos. LSDP lyderis Gintautas Paluckas neslepia skeptiškai vertinantis partijos likimą koalicijoje ir tvirtina neketinantis kartoti praeities klaidų.

Nesunku atspėti, kad Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimas bus pasitraukti iš valdančiosios koalicijos – socialdemokratų ateitį prognozuoja užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Politinė partija turi siekti valdžios, jeigu turi tokio potencialo. Patekusi į valdžią privalo atlikti darbą, atlikti tai, kas privaloma, ir tuo galbūt padaryti tam tikrą įspūdį rinkėjams ateičiai.

Didžiausiai šalies partijai – socialdemokratams – nepavyko per pirmąjį turą išsirinkti lyderio. Į antrąjį turą pateko daugiausia balsų gavę Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Per tris tiesioginių rinkimų dienas už P.Palucką balsavo 4017 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narių, už M.Sinkevičių – 3654, BNS informavo LSDP vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Neatmestina, kad su šia dilema socialdemokratai gali susidurti, jei laimėtų Seimo rinkimus. Neoficialiais duomenimis, socdemai jau dabar diskutuoja, kas sėkmės rinkimuose atveju galėtų pakeisti partijos pirmininką Algirdą Butkevičių premjero pareigose, siekiant išvengti nuolatinės priešpriešos su prezidente Dalia Grybauskaite.

,,Svarbiausia – žmogus”, – šiuo šūkiu socdemai siekė pavergti rinkėjų, kurie šiai partiją pasodino į valdžią, širdis. Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratai su kitomis partijomis atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priėmė darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą.

Dalis Lietuvos visuomenės iš politinių partijų nuolat reikalauja ne tik atsinaujinimo, bet ir atsijauninimo. Tuo metu kiti rinkėjai atrėžia, kad Lietuvai turi vadovauti tik patyrę politikai.

Socialdemokratų sąskrydžio metu surengto pasirodymo (angl. „flashmobo“) vaizdo įrašas sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Keli šimtai raudonai apsirengusių bendraminčių pajūryje nutarė ypatingai pažymėti partijos jubiliejų, tačiau turbūt nesitikėjo, jog sulauks tokios reakcijos. Keli šimtai socdemų, mojuojančių balionais, trepsinčių į taktą ir traukiančių partijos himną, suformavusių pajūryje skaičių „120” – taip socialdemokratai nutarė atšvęsti partijos gimtadienį.

Panašu, kad ilgai partijų reitingų viršūnėse karaliavusiems socdemams atėjo ekstremalių išbandymų metas – smarkiai sumenkus partijos populiarumui, jiems teks ieškoti naujų partnerių arba „atiduoti“ valdžią opozicinėms jėgoms. Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad liepos mėnesį savo balsą Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 14,2 proc. rinkėjų, kai birželį tokių buvo 16,2 proc.

Naujasis Darbo kodeksas ir toliau kelia aistras – pasipiktinę protestuoja ne tik profesinės sąjungos, studentai, bet ir patys politikai, o visų kritikos strėlės lekia į premjerą Algirdą Butkevičius ir socialdemokratus. Į ilgai ruožtą ir, rodos, per kančias Seime priimtą dokumentą šnairuoja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, raginusi valdančiuosius neskubėti.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidų pas buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį galimos politinės korupcijos skandale atsidūrė ne tik šie politikai, bet ir koncernas „MG Baltic“. Šių verslo magnatų meilė partijoms toli gražu nebuvo vien tik taurių kilnojimas ir politikų sveikinimai Seimo rinkimų naktį.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Kol visuomenė seka buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio galimą kyšininkavimo skandalą, valdančiojoje koalicijoje plieskiasi neeiliniai barniai, lydimi kaltinimais šantažu, politiniais žaidimais ir net grasinimais trenkti durimis. Ketvirtadienį Seimas turėjo spręsti, ar sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis viešojoje erdvėje ir galimo pažymų poveikio politiniams procesams.

Visuomenės ir rinkos tyrimų kompanija „Factus dominus“ skelbia naują, savo išvadomis ne vieną išversiančią iš kojų partijų reitingų lentelę, kurioje lyderiais toli gražu įvardijami ne kitose apklausose vis dar karaliaujantys socialdemokratai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakytoje apklausoje „Factus dominus“ tyrėjai šių metų gegužės 2-10 dienomis apklausė 1006 respondentus nuo 18 metų.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos pradėjo tikrą pažadų pasiutpolkę, lenktyniaudamos, kurios žmones pradžiugintų didesniu vidutiniu atlyginimu, minimalia mėnesine alga (MMA) ar senatvės pensija. Tuo metu apžvalgininkai perspėja, jog žongliravimas skaičiukais tėra masalas rinkėjas, mat ne viskas priklauso nuo politikų sprendimų.

Anksčiau politinių partijų reitingų viršūnėse karaliavusi valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), panašu, praranda kontrolę, o tuo ima naudotis ne tik opozicija, bet ir kaip ant mielių kylanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjunga su Sauliumi Skverneliu priešakyje. Vis dėlto, politologų teigimu, LVŽS krikštyti naujais rinkėjų simpatijų lyderiai dar būtų per anksti.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

2015 m. tiesioginiai merų rinkimai, matyt, socdemų nenudžiugino, mat jų pozicijos šiam lygmenyje sumenko. Šiuo metu situacija dar suprastėjo – socialdemokratų vadovų skaičius regionuose dar sumažėjo. Politologai perspėja, jo šios neigiamos tendencijos gali pakenkti ir partijos, kurios populiarumas visai neseniai pradėjo aižėti, pasirodymui Seimo rinkimuose, mat tuo esą gali pasinaudoti kitos partijos, „pavogdamos“ valdančiųjų rinkėjus.

Druskininkų meras, neretai vadinamas pilkuoju valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kardinolu Ričardas Malinauskas trenkė durimis, paskui save iš partijos nusitempdamas dalį Druskininkų socdemų.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės pareiškimas apie tai, kad kaltu dėl Sausio 13-osios įvykių neigimo pripažintas Algirdas Paleckis galėtų grįžti į socdemų gretas – ne pirmas šios politikės išsišokimas. Tačiau tokių išsišokėlių, kurie savo kalbomis ar veiksmais stebina visuomenę, turi ir kitos didžiosios Lietuvos partijos.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Visuomenės palankumas Lietuvos socialdemokratų partijai išlieka didžiausias ir dar paaugo, Liberalų sąjūdis įsitvirtino kaip antra populiariausia partija, o trečiojoje atsidūrė Darbo partija, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama visuomenės apklausa. Praėjusį mėnesį šiek tiek paaugęs socialdemokratų palankumas šį mėnesį vėl sumažėjo – už juos balsuotų 23,5 proc. respondentų (lapkritį – 24,3proc.). Liberalų populiarumas per mėnesį sumažėjo nuo 11 iki 9,8 procento.

Buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko žmona, buvusi parlamentarė Agnė Zuokienė pasitraukė iš Lietuvos socialdemokratų partijos. Apie tai pati A. Zuokienė paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Puiki diena Londone. Sutikau dukrą, padariau Benetton užsakymą kitai vasarai (bus daug gėlių iš Havajų. Ir grįžta hipiškas stiliukas:)) O svarbiausia, susitikau su gydytoju Rajiv Jalan ir jau žinau, koks bus mano kitas projektas.

Lyderės pozicijas reitingų lentelėse ir toliau išlaiko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija. Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už socialdemokratus balsuotų beveik 23 proc. apklaustų gyventojų, rodo naujienų portalo delfi.lt skelbiama reprezentatyvi gyventojų apklausa. Daugiau nei 10 procentinių punktų atsiliekanti partija „Tvarka ir teisingumas“ neužleidžia antrosios pozicijos (12,2 proc.), trečią-penktą vietas su nedideliais atotrūkiais užima konservatoriai (9,8 proc.

Po nesėkmingų Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) Europos Parlamento (EP) ir prezidento rinkimų partijos centrinio rinkimų štabo narys, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsistatydino iš LSDP Vilniaus skyriaus vadovo pareigų. Jis ragina ir kitus partijos narius prisiimti atsakomybę už nesėkmę. Apie pasitraukimą J. Olekas pranešė trečiadienį per LSDP Vilniaus skyriaus valdybos posėdį.

„Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus kuriais nuspręsta, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos socialdemokratai, skirtingai nei konservatoriai, vertina rimtai“, - sakoma iš Pakruojo atskriejusiame Lietuvos jaunųjų socialdemokratų pareiškime, kurį pasirašo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) infocentro vadovė Jolanta Bielskienė.

Mieli bičiuliai, kolegos, brangūs svečiai, gerbiami žurnalistai pirmiausia norėčiau visus dar kartą pasveikinti visai neseniai nuaidėjusios Gegužės 1-ios, Tarptautinės darbo dienos proga! Tai labai svarbi diena Lietuvos, Europos, viso pasaulio socialdemokratams. Visiems tiems, kurie yra įsitikinę, kad darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, o socialinis solidarumas ir teisingumas – pamatiniai sveikos, gyvybingos visuomenės egzistavimo principai.

Valdančioji Lietuvos Socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį susirinko į XXXI suvažiavimą, kuriame partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pristatė pirmininko ir Tarybos veiklos ataskaitą bei buvo, kaip visuotinai ir tikėtasi, sėkmingai perrinktas, 705 delegatams balsavus už  jo kandidatūrą, o apie 40 pasisakius  prieš. Nors buvo neabejojama, kad partijos lyderiu išliks premjeras A. Butkevičius, kilo diskusijos dėl kandidato prezidento rinkimuose bei progresinių mokesčių.

„Atsakysiu paprastai: dar neturiu informacijos, kai turėsiu, tai ir pakomentuosiu. Kol kas žinau tik tiek, kad pats Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas V. Tomaševskis neskuba į naują valdančiąją koaliciją“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas.

Prezidentei, po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, nepanaikinus rinkimų rezultatų,  gresia izoliacija, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. Sprendimas dėsningas „KT išvadą galima pasveikinti, nes jis nepasidavė dabartinės valdančiosios daugumos vadovų spaudimui pripažinti Seimo rinkimų rezultatus neteisėtais.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Darbo partijos (DP) bei Tvarkjos ir teisingumo partijos (TT) koalicinė sutartis turėtų būti pasirašyta antradienį, - tvirtina TT vicepirmininkas Valentinas Mazuronis. Kalbėjo apie ekonomiką „Šiandien derybų net nebuvo. Buvo susitikę pirmininkai, vicepirmininkai ir derybinių grupių, kurios rašys koalicinę programą nariai. Kalbėta daugiausiai apie ekonominius klausimus.

Mieli Lietuvos žmonės, piliečiai, rinkėjai, Mes, socialdemokratai, nuoširdžiai dėkojame visiems Jums už aktyvų dalyvavimą šalies Parlamento rinkimuose bei referendume dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Nuoširdžiai dėkojame Jums už pareikštą pasitikėjimą ir mūsų kandidatų palaikymą. Mes, socialdemokratai, tai suprantame, kaip labai atsakingą pareigą kuo greičiau ir efektyviau spręsti dešiniųjų valdymo metu susikaupusias problemas.

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius po rinkimų pateikė ilgą darbų sąrašą, kuriame iškeltus uždavinius naujai iškepta trijų partijų koalicija ketina nuveikti tautos labui. „Per vakarykštį trijų partijų lyderių susitikimą buvo aptarta daug klausimų, bet galutiniai sprendimai bus priimti tik per savaitę. Ateinantį sekmadienį rinksis mūsų partijos atstovai. Be to, šiandien 10 val.

Apie kuriamą koaliciją paskelbusių trijų partijų lyderiai tvirtina, kad jų programose esminių prieštaravimų nėra. Į „Balsas.lt savaitės“ klausimus, kaip derins programines nuostatas, atsako Darbo (DP), Lietuvos socialdemokratų (LSDP) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijų lyderiai Viktoras Uspaskichas, Algirdas Butkevičius ir Rolandas Paksas. – Galimos valdančiosios koalicijos partnerės naujos kadencijos Seime žada skirtingą minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo programą.

Trečiadienio popietę Tautininkų sąjungos atstovai ir stebėtojai Seimo rinkimuose, surinkę tuščius „bambalius“ aplink rinkimų apylinkes, atvežė  juos prie keturių partijų, kurios įtariamos padariusios daugiausia rinkimų įstatymų pažeidimais, būstinių. Prie „Tvarkos ir teisingusmo“, Lietuvos socialdemokratų partijioas, Lenkų rinkimų akcijos ir Darbo partijos būstinių tikėtasi „bambalius sugrąžinti tiems, kas teršia Lietuvą“, rašoma akcijos organizatorių spaudai išplatintame pranešime.

Masinė isterija prasidėjo. „Nupirko rinkimus!“, „Gausybė klastojimo atvejų!“, „Darbo partiją šalinti iš rinkimų!“. Šie ir panašūs pareiškimai lyg iš gausybės rago pirmąją dieną po rinkimų liejosi socialiniuose tinkluose, interneto portaluose. Vakarop nuspręsta iškoneveikti už pažeidimus ir Lietuvos socialdemokratų partiją bei Rolando Pakso „Tvarką ir teisingumą“. Isterikuoja ta visuomenės dalis, kuri nemoka pralaimėti, kuri nusivylė rinkimų pirmojo turo rezultatais ir tai suprantama.

Paaiškėjus, kad pirminiai referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybą, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Juozas Olekas portalui Balsas.lt sakė, kad jeigu naujajame Seime jų partija bus tarp valdančiosios koalicijos partnerių, jie įsiklausys į piliečių referendume pareikštą nuomonę.

LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus kreipimasis Mes, Lietuvos socialdemokratai, esame už valstybės atsakomybę už žmogų, todėl ir sakome „svarbiausia – žmogus“. Žinau, dešiniesiems šis pareiškimas skamba lyg prakeiksmas, nes jų ideologija žmogų palieka likimo valiai ir viską neva „sureguliuojančiai rinkai“. Tokių paliktų likimo valiai, gyvenančių žemiau skurdo ribos, jau turime per pusę milijono, dar tiek pat jau paliko Tėvynę.