le temps

Šešėlinis karas Jeigu Teheranas ir toliau „artės prie bombos“, Izraelis įvykdys oro antskrydį ir subombarduos Irano branduolinius objektus, prie visko pridėjęs specialiųjų pajėgų operaciją ir kibernetines atakas, praneša „Inopressa“. Tuo tarpu Irano grasinimai užblokuoti Ormūzo sąsiaurį lygūs savižudybei: tokiu atveju įsikiš ir Jungtinės Valstijos. Aštrėjančių santykių liudijimu tapo pasikesinimai į Izraelio diplomatus Indijoje ir Gruzijoje.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl bendros sąjunginės valstybės išorinės sienos apsaugos, kuriuo vadovaujantis bus kuriama integruota regioninė oro gynybos sistemos, tai yra vieninga priešlėktuvinės gynybos sistemos (PLGS). Dokumentai pasirašyti antradienį per sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdį, kuris buvo atidėliojamas nuo lapkričio ir kuriam dabar kartu pirmininkavo Rusijos ir Baltarusijos prezidentai – Dmitrijus Medvedevas ir Aleksandras Lukašenka.

Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Vladimiras Putinas, kuris Rusijos prezidentu bus iki gegužės 8 dienos, gali įsigyti nekilnojamojo turto Gleterene, kaimelyje prie Nešatelio ežero, praneša Šveicarijos laikraštis „Blick“. Valerie Piller , Gletereno komunos vadovo pavaduotoja ir Fribūro Didžiosios tarybos deputatė, buvo labai santūri. „Su komuna kol kas niekas ryšių neužmezgė. Nežinau, iš kur tokia informacija“, - sakė ji „Le Temps“ korespondentui.

Apie tono keitimosi (ar svyravimo) niuansus gali byloti pastarojo meto Rusijos politikų pasisakymai. Štai neseniai Maskvoje apsilankius JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice ir gynybos ministrui Robertui Gatesui, duodamas interviu rusų dienraščiui „Izvestija“, Sergejus Lavrovas teigė, kad Amerika sutiko leisti Maskvai stebėti Rytų Europos šalyse numatomą dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą (PRGS) ir pasiūlė Rusijai garantijas dėl tos sistemos elementų galutinio įrengimo atidėjimo ik...

Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo. Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta? ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.

Praėjus 6 su puse metų po 2001 m. rugsėjo 11 d. tragedijos pasaulyje vis dar sklando daugybė teorijų apie jos priežastis. Eilinė konferencija šia tema vakar surengta Ženevoje, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Pentagono pastato sieną pramušė raketa, tušti lėktuvai buvo valdomi nuotoliniu būdu, teroro aktus užsakė Vašingtonas arba „Mossadas“... Po šešių su puse metų nuo rugsėjo 11-osios tragedijos šie įvykiai tebekelia daugybę klausimų ir ekstravagantiškiausių gandų.

Nors abi šias šalis sieja tokia pati sovietinė praeitis, tai dvi skirtingos valstybės. Neišleidžiant iš akių panašios patirties ir vienodos starto pozicijos, perspektyvas tapti Aljanso narėmis reikėtų vertinti atsižvelgiant į jų unikalią dabartinę padėtį. Be to, Rytų bei Vidurio Europos šalių integravimosi į Vakarus schemoje kitas žingsnis buvo įstojimas į Europos Sąjungą (ES). Paskutinės visą šį „paketą“ įveikė Rumunija ir Bulgarija, ES narėmis tapusios 2007-aisiais.

Ekspertų teigimu recesija JAV užsitęs ilgiau, nei buvo prognozuojama, o jos pasekmės paveiks visą pasaulį, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. „JAV pasigavo ne slogą, o plaučių uždegimą“. Nourielis Roubinis, kurio kalbos Davose antradienį sausakimša salė laukė tarsi orakulo pranašystės, nenorėjo atimti iš savęs tokio malonumo, pastebi dienraštis. Pasak jo, Niujorko universiteto ekonomikos profesorius tapo savotiška įžymybe.

„Geležinis kupolas“ – taip Izraelio gynybos ministerijos specialistai pavadino naująją apsaugos nuo raketų ir reaktyvinių sviedinių sistemą, kurią planuojama įrengti palei visą valstybės sieną, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Kaip ir priešraketinis skydas, kurį JAV prezidento R. Reagano administracija ėmėsi kurti dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, „geležinis kupolas“, sutinkamai su Izraelio kariškių planais, turėtų saugoti visą šalies teritoriją nuo bet kokio agresoriaus a...

Metų pradžioje Europa iškėlė sau du svarbius tikslus – liberalizuoti energetikos rinką ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Distancijos viduryje rezultatas neatrodo paguodžiantis, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“. Nuo liepos 1 d. visi Europos vartotojai gali laisvai pasirinkti elektros energijos ar dujų tiekėją. Tačiau tik nedaugelis realiai turės tokią galimybę, išskyrus Šiaurės šalis, kur konkurencija tradiciškai stipri.

Didžiosios valstybės kuria ir bando nemirtinus ginklus, kad galėtų kariauti nežudydamos. Naujovių spektras platus – nuo „juodojo ledo“ iki „deginančio spindulio“, rašo Šveicarijos laikraštis „Le Temps“. Plikledis dykumoje. Tai ne metafora ir ne miražas – šis paradoksas gali netrukus tapti viena iš „humaniško karo“ atmainų. JAV ir kitų valstybių kariuomenės šiuo metu vykdo rytdienos ginklų bandymus, kuriais bus galima priversti paklusti nežudant.

Koks bus pasaulis po 15 metų? Markas Leonardas, daug metų vadovavęs užsienio politikos tyrimams Londone veikiančiame Europos reformų centre („Centre for European Reform“, www.cer.org.uk), paskelbė studiją „Padalytas pasaulis: kova už dominavimą 2020 metais“, kurioje bando pažvelgti į artimiausią geopolitikos ateitį, rašo Šveicarijos laikraštis „Le Temps“ (http://www.letemps.ch). Ypatingą dėmesį jis skiria Kinijai, kuri iki 2020 m. išsikovos svarbiausią vaidmenį pasaulyje.