Ekspertų teigimu recesija JAV užsitęs ilgiau, nei buvo prognozuojama, o jos pasekmės paveiks visą pasaulį, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“.
„JAV pasigavo ne slogą, o plaučių uždegimą“. Nourielis Roubinis, kurio kalbos Davose antradienį sausakimša salė laukė tarsi orakulo pranašystės, nenorėjo atimti iš savęs tokio malonumo, pastebi dienraštis. Pasak jo, Niujorko universiteto ekonomikos profesorius tapo savotiška įžymybe. Pernai, išsakęs savo nuomonę, kuri buvo visiškai priešinga tuomet vyravusioms nuotaikoms, jis perspėjo Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, kad artinasi rimta krizė. Tačiau neįtikino jų, rašo „Le Temps“.
Šiemet jo kalbos klausėsi daugiau nei 300 žmonių, daugelis – stovėdami. „Svarbiausia – ne tai, prasidės ar ne Amerikos ekonomikos nuosmukis, – pareiškė Nourielis Roubinis. – Jai gresia avarinis nusileidimas, kurį lydės BVP mažėjimas, truksiantis ne du, o keturis metų ketvirčius. Federalinė rezervų sistema sureagavo per vėlai. Reikia kalbėti apie sunkią recesiją, kuri palies visą planetą“. Profesorius pridūrė, kad „hipotekos burbulas“ netrukus sprogs D. Britanijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Prancūzijoje.
Dienraščio teigimu alyvos į ugnį šliūkštelėjo kitas žymus ekonomistas – Stephenas Roachas iš „Morgan Stanley“. Pasak jo, sumažinusi bazinę palūkanų normą 75 punktais, JAV Federalinė rezervų sistema „klusniai nusekė paskui rinkas. Likviduodama vienos griūties pasekmes ji prisideda prie naujų „burbulų“ pūtimo“, pareiškė jis.
Tezė apie tai, kad ekonominės sistemos nesusijusios, nes likęs pasaulis remiasi šalimis, kuriose ekonomika auga, tarp jų Kinija ir Indija, ekspertų neįtikina. Bendras indeksų kritimas biržose jų manymu patvirtina, kad investuotojai ruošiasi 2008 m. prasidėsiančiam pasaulio ekonomikos nuosmukiui.
„Pasikliaukite Indija“
Debatų Davose metu nedaugelis ryžosi imtis neigti tokias pesimistines prognozes, rašo „Le Temps“. Forumas aiškiai buvo ištiktas šoko. Net Kinijos delegacijos nariai išsakė savo susirūpinimą. Antai profesorius Yu Yongdingas pareiškė, kad Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjo, ir tai apsunkins 24 milijonų naujų darbo vietų kūrimą, kurių jo šaliai reikia kasmet, kad būtų galima įdarbinti naujus darbingo amžiaus sulaukusius gyventojus.
„Aš nemanau, kad krizė turės didelės įtakos Indijai, - savo ruožtu pastebėjo Indijos prekybos ir pramonės ministras Kamalas Nathas. – Mūsų augimas remiasi vidaus paklausa, o ji nesumažės, tad mes didinsime importą“. Kitaip tariant, Indija – tai varomoji jėga, kuria galima pasiremti.
Davoso Kongresų salės kuluaruose – taip pat perpildytuose – daugelis forumo dalyvių bando sušvelninti bendrą pesimistinę nuotaiką. Tačiau visi pripažįsta, kad padėtis labai rimta, rašo „Le Temps“.
„Šeimų ir išlaidų krizė“
Italijos dienraštis „La Stampa“ taip pat pastebi, kad į Davoso sceną išėjo pesimizmas. Pasak dienraščio, daugelis šiemetinio forumo dalyvių mano, kad Europos vyriausybės kol kas tik svarsto, ar sunkios bus Amerikos bėdų pasekmės. Tačiau anaiptol ne visais atvejais dėl to kritikuojamas Europos centrinis bankas (ECB), pastebi dienraštis. Priešingai, vienas žymiausių JAV ekonomistų, buvęs Tarptautinio valiutos fondo Tyrimų skyriaus vadovas Kennethas Rogoffas karštai gina ECB prezidentą Jeaną-Claude‘ą Trichet. „Europos centrinis bankas gerai daro, kad laiko paraką sausą iki prireiks jį naudoti. Jūs Europoje turite didelį privalumą: ECB sugebėjo išsaugoti nepriekaištingą savo reputaciją. Tuo tarpu JAV susidūrė su didele problema – Federalinio rezervų banko reputacija sutepta.“ Pasak ekonomisto, ji sutepta todėl, kad centrinis JAV bankas anksčiau vykdė nepakankamą kontrolę, be to, praeityje pernelyg ilgai laikė mažas bazines palūkanų normas.
Su kokia konkrečiai rizika galima susidurti, aiškina amerikiečių ekonomistas Josephas Stiglitzas, pasaulinę šlovę pelnęs globalizacijos kritika, rašo „La Stampa“. „Federalinio rezervų banko antradienį priimtas sprendimas yra teisingas, bet bankas jau anksčiau privalėjo daug ką padaryti, tačiau nieko taip ir nesiėmė. Šiandien pavojus kyla dėl to, kad bus neįmanoma toliau mažinti bazines palūkanų normas iki būtino lygio, nerizikuojant prarasti ilgalaikių normų kontrolę. Jas gali padidinti infliacijos išsigandusi rinka“, - teigia jis.
Tai, ko baiminasi Stiglitzas, yra tikras centrinių bankų košmaras, rašo „La Stampa“. Jeigu jų įsipareigojimais kovoti su infliacija bus nustota tikėti, tai trumpalaikes žemas palūkanų normas atitiks labai aukštos ilgalaikės. Tokia padėtis būtų naudinga tik bankams, bet žalinga visai likusiai ekonomikai. Galbūt neverta taip smarkiai skųstis Europos centrinio banko veikla? Net buvęs Italijos ekonomikos ministras Domenico Siniscalco, šiuo metu einantis investicinio banko „Morgan Stanley“ Europos skyriaus viceprezidento pareigas, mano, kad įvykių eiga šioje krizėje esanti „normali“, nes „ši krizė skiriasi nuo kitų panašių, ištikusių per 20 metų, tuo, kad tai šeimų krizė, išlaidų krizė, finansų sistemos krizė“, rašo „La Stampa“.
