Metų pradžioje Europa iškėlė sau du svarbius tikslus – liberalizuoti energetikos rinką ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos. Distancijos viduryje rezultatas neatrodo paguodžiantis, rašo Šveicarijos dienraštis „Le Temps“.
Nuo liepos 1 d. visi Europos vartotojai gali laisvai pasirinkti elektros energijos ar dujų tiekėją. Tačiau tik nedaugelis realiai turės tokią galimybę, išskyrus Šiaurės šalis, kur konkurencija tradiciškai stipri. Prancūzijoje gyventojams primygtinai siūloma nekeisti savo paslaugų teikėjo – gąsdinama tarifų didėjimu. Vienintelis egzotiškas peizažo bruožas – tai, kad liberalizacija atvėrė kelią „žaliosios“energijos pasiūlai. Tačiau visiškai akivaizdu, kad prancūzų, o taip pat ir šveicarų vartotojai toliau finansuos milžiniškas nuolaidas, suderintas su pramonininkais ir kitais nacionaliniais operatoriais, teigia dienraštis.
Briuselyje ir Šiaurės Europos šalyse ypatingą nerimą kelia ne Prancūzijos vartotojų likimas, o paties konkurencijos principo susilpnėjimas. Padedant Vokietijai Prancūzija užblokavo komisijos, siekusios atskirti gamintojus nuo transportuotojų ir skirstytojų, kad energetikos sektorius ir kainų formavimas taptų skaidresnis, darbą. Be abejo, pasiūlymai bus reikšmingi, tačiau Briuselis ne be pagrindo baiminasi, kad neįvykus juridiniam ir ekonominiam veiklos atskyrimui senosios monopolijos užtvers kelią į rinką. Nuo monopolijos režimo gali būti pasukta link oligopolijos, kurios sąlygomis rinkoje viešpataus patys stipriausi ir patys žymiausi nacionaliniai operatoriai.
Šį evoliucinį sprendimą lydi gėdingi žingsniai, rašo „Le Temps“: antiliberalas Nicolas Sarkozy pasiekė, kad „laisvosios“ konkurencijos sąvoka būtų pašalinta iš ES Konstituciją pakeisiančios Konstitucinės sutarties. Dėl šio išdavikiško žingsnio reguliavimo tarnybos, privalančios ginti vartotojus, pateko didelėn priklausomybėn nuo egoistinių nacionalinių interesų, silpninančių konkurenciją 27 Europos šalių bloke.
Antrasis Europos Sąjungos uždavinys – sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų – sužlugo, o tiekimų sumažėjimo rizika tik dar labiau išaugo. Maskva ir jos svarbiausias nacionalinis tiekėjas „Gazprom“ nesugebės užtikrinti žadėtų tiekimo apimčių jau nuo 2010 metų. Nuo tos akimirkos, kai Kremlius paėmė į savo rankas energetikos sektorių, Rusija išgauna vis mažiau naftos ir dujų. Kai dėl naujų telkinių Sibire, tai Kremlius neturi nei būtinų technologijų, nei kapitalo jiems eksploatuoti. Neseniai įvykęs BP pašalinimas iš dujų telkinių Sibire įsisavinimo tik sukomplikuos tai, ką Prancūzijos tarptautinių santykių instituto ekspertas Christophe-Alexandre Paillardas vadina „vadovavimu energetinei savižudybei“.
Rusijos energetinis balansas iš tikrųjų yra katastrofiškas ir sulig kiekviena diena blogėja: dujų nuostoliai dujotiekiuose ar tiesiog dėl vagysčių siekia iki 30 proc. visų gavybos apimčių, dujų poreikis savo energetinėms reikmėms nuolat viršija pasiūlą, kai kuriuose šalies miestuose jau įvesta dujų skirstymo sistema, kad kaip nors būtų galima užtikrinti tiekimus Vakarų Europai, teigia dienraštis.
Briuselis neignoruoja realios dujų tiekimo pertrūkių grėsmės ir ieško dujų buvusiose sovietinėse Vidurinės Azijos respublikose. Tačiau Vladimiras Putinas pralenkė europiečius ir paskelbė sudaręs susitarimą su naujuoju Turkmėnijos prezidentu. Ši sutartis numato dujotiekio aplink Kaspiją statybą. Dujos juo bus tiekiamos į Rusiją.
Europa ir Jungtinės Valstijos turi konkuruojantį projektą – „Nabucco“ dujotiekį, kuris turėtų tiekti dujas iš Kaspijos regiono telkinių, tačiau jo statyba susiduria su rimta kliūtimi. Tai – Turkija. Po to, kai Prancūzijos prezidentas pasiekė, kad ES derybos su Ankara būtų pristabdytos, turkai savo teritorijoje nebenori matyti „Nabucco“. Kremlius kaip geras šachmatininkas tuo pasinaudojo ir paskelbė statysiantis naujus dujotiekius į Europą. Jais tekės Rusijos kaimynių dujos, tačiau šių vamzdynų eksploataciją kontroliuos „Gazprom“. Tai labai nuvils Kaukazo šalis, svajojusias turėti klientų, mokėsiančių valiuta pagal normalius įkainius.
Dabar ne tik Vokietija, kurios Baltijos dugnu tiesiamas dujotiekis aplenkė Lenkiją ir Ukrainą, bet ir Italija („Eni“) ir Prancūzija („FP.PA“) veda atskiras derybas su Rusijos „Gazprom“, nors oficialioji Briuselio strategija numato „šventąją sąjungą“ ir energijos išteklių tiekimo diversifikaciją.
Briuselyje pakvipo dujomis, ir šis kvapas atsiduoda energetine savižudybe, tvirtina „Le Temps“.
