Pasibaigė Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo turnė po Lotynų Amerikos šalis, kurios skelbiamas svarbiausias tikslas – tarpvalstybinių santykių stiprinimas. Ir, žinoma, atsakas JAV, vis aktyviau besireiškiančioms Europoje, o ypač – pačios Rusijos pasieniuose. Tačiau pasaulio spauda atkreipia dėmesį, kad „tarpvalstybinių santykių stiprinimas“ Maskvoje ir Karakase suprantamas nevienodai, ir pataria ieškoti ne idealizmo, o naudos.
D. Medvedevo apsilankymas Venesueloje iš tikrųjų yra reikšmingas šiai šaliai, nes tai pirmasis Rusijos vadovo oficialus vizitas per bene 150 metų, kai šalys užmezgė diplomatinius santykius. O juk dabartinis Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas Rusijoje lankėsi jau septynis kartus, vien šiais metais – dukart. Priimdamas D. Medvedevą Karakase ir įteikęs jam simbolinius šio miesto raktus, H. Chavezas pareiškė, kad „pasaulio tautos dėkingos Rusijai už tai, kad jūs padedate kurti daugiapolį pasaulį“. Atsakydamas į tai, Rusijos prezidentas buvo diplomatiškesnis: „Lotynų Amerika – tai vienas iš Rusijos privilegijuotų regionų, kur gyvena mūsų draugai, ir su šiomis šalimis mes norime plėtoti santykius.“ Žinoma, D. Medvedevas neužmiršo paminėti, kad Lotynų Amerikoje Venesuela „viena pačių artimiausių partnerių“, o H. Chavezas – tiesiog draugas.
Vokiečių leidinys „Die Welt“ rašo, kad Rusijos prezidentas pažadėjo savo kolegai Hugo Chavezui ginklų už 4 milijardus JAV dolerių ir taip pat – įrangos atominei elektrinei (buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo atominės energetikos taikiems tikslams plėtros), tačiau atkreipia dėmesį, kad rusai savo santykius su Lotynų Amerika grindžia pragmatizmu, o ne vien geopolitiniais ir ideologiniais motyvais. „Die Welt“ teigimu, Rusijos prekių mainai su Lotynų Amerikos šalimis kasmet didėjo apie 30 proc. ir šiais metais sieks iki 15 milijardų JAV dolerių. Tačiau tai vieni niekai, kai pamatai Kinijos laimėjimus: šiandien Pekinas su Lotynų Amerika prekiauja už 115 milijardų dolerių.
Rusijos televizijos kanalas NTV taip pat nesistengia vynioti į vatą Maskvos tikslų ir D. Medvedevo vizito į Karakasą metu pranešė, kad visos stambios šalies energetinės kompanijos siekia įsitvirtinti Venesuelos rinkoje. Juk ši šalis – ketvirtoji pasaulyje naftos išgavėja, dar iki galo neišžvalgiusi visų turimų juodojo aukso išteklių.
2007 m. gegužę H. Chavezas nacionalizavo šalies naftos ūkį ir perdavė jį tvarkyti vietinei korporacijai PdVSA. Į perimto turto sąrašus pateko ir Orinoko deltos naftos telkiniai, kuriuose, spėjama, yra didžiausios pasaulyje sunkiosios naftos atsargos. Patvirtintais duomenimis, šiandien Venesuela turi 142 milijardus barelių jau išžvalgytos naftos. Orinoko apylinkėse jos gali būti dar ne mažiau kaip 235 mlrd. barelių. Toks kiekis iškart paverstų Venesuelą naftos atsargų lydere pasaulyje ir iš šių pozicijų išstumtų Saudo Arabiją.
Na, ir kas gi imsis visą šitą turtą tvarkyti? Ogi Venesuelos PdVSA ir rusų konsorciumas, į kurį susibūrė „Rosneft“, „Gazprom“, „Lukoil“, TNK-BP ir „Surgutneftegaz“. Remiantis jau pasirašytu susitarimu, artimiausiu metu šis gigantas kasdien išgaus ne mažiau kaip po 1 milijoną barelių naftos. Venesuelos energetikos ministras Rafaelis Ramirezas Rusijos prezidento D. Medvedevo vizito proga pareiškė, kad investicijos į bendrą šalių naftos pramonės projektą sieks 6 milijardus JAV dolerių. O „Lukoil“ vadas Vagitas Alekperovas jau suskubo patikinti, kad venesuelietiška nafta keliaus ten, kur jos labiausiai reikės – į JAV, galbūt Kiniją ir ES.
„The Forbes“ teigimu, „rusiška meška“ atsimokėjo Vašingtonui tuo pačiu tiesiog jo paties panosėje: rugpjūtį amerikiečių laivai įplaukė į Juodąją jūrą (per Rusijos ir Gruzijos konfliktą), o dabar D. Medvedevo vizitą lydėjo rusų kariniai laivai, atplaukę į Karibų jūrą. Pasaulio spauda spėlioja, ko daugiau D. Medvedevo vizituose į Lotynų Amerikos šalis: antiamerikietiško bloko stiprinimo ar gerai apskaičiuoto pragmatizmo – įsisukti į Venesuelos naftos pramonę ir „padėti“ Kubai įsisavinti naftos telkinius Karibų jūros šelfe?
Ispanų leidinys „El Pais“ rašo: dešimtame dešimtmetyje rusai išėjo iš Kubos garsiai trenkę durimis, o dabar mėgina grįžti su dideliais užmojais. „Įtemptų santykių su JAV laikais Rusija siekia sustiprinti strateginius ryšius su buvusiais ideologiniais partneriais. O Kuba –svarbiausia Kremliaus sąjungininkė regione, be to, rusų naftininkai suinteresuoti naftos gavyba Meksikos įlankoje.“
Šveicarų laikraštis „Le Temps“ cituoja Lotynų Amerikos ir Kubos specialistę Janet Abel, kurios manymu, Maskva suinteresuota atnaujinti santykius su Havana dėl daugelio priežasčių, ir viena iš jų – dėl sunkaus dialogo su Europa Rusijai būtinos naujos rinkos. „Dabar Rusija yra dešimta pagal prekybos apimtį Kubos partnerė ir pasirengusi ten tiekti įrangą, dalyvauti naftos gavybos projektuose. Be to, Maskva sutiktų užmerkti akis dėl 20 mlrd. JAV dolerių Kubos skolos“, – tikina ekspertė. J. Abel teigimu, ir Maskva, ir Pekinas Kubą ir Karibų jūrą laiko „idealiu tramplinu“ įsitvirtinant Lotynų Amerikoje, bet šios abi šalys turės stumdytis alkūnėmis.
„Neverta savęs guosti iliuzijomis: Kuba taip lengvai negrįš rusams į glėbį. Po to, kai Maskva metė Havaną 1990 m., Kuba iš šio dramatiško epizodo padarė savo išvadas“, – rašo „Le Temps“.
Amerikiečiai jau kuris laikas stebi, kaip stiprėja Rusijos ir Kinijos įtaka Lotynų Amerikoje, kurią Vašingtonas tradiciškai manė esant savo interesų zona. „The Washington Post“ įsitikinęs, kad Rusijos prezidento D. Medvedevo vizitas į Venesuelą, Kubą ir rusų karo laivų dalyvavimas pratybose Karibų jūroje – žinutė naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai. Anot leidinio, strategine prasme Venesuela nekelia jokios grėsmės JAV, tačiau Hugo Chavezas per paskutinįjį dešimtmetį darė viską, kad dėl nepopuliarios George‘o Busho administracijos politikos JAV įtaka Lotynų Amerikoje ženkliai sumažėtų. Venesuela pasirašė ekonominio bendradarbiavimo susitarimą su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, perka rusiškus ginklus, palaiko artimus ryšius su Nikaragvos vadovu Danieliu Ortega ir subsidijuoja naftos tiekimą į Kubą.
„Rugsėjį Chavezas paskelbė Venesuelą strategine Rusijos sąjungininke ir pareiškė, kad pirmosios bendros karinės pratybos – tai ženklas imperijai: nuo šiol Venesuela ne skurdi, ne vieniša ir ne pažeminta“, – rašo „The Washington Post“. Leidinio teigimu, Hugo Chavezas labai norėtų šėtonu ir didžiausiu Venesuelos priešu paversti ir Baracką Obamą, bet tai bus nelengva. Nebent Valstybės sekretore taptų Hillary Clinton, kuri tikrai nepakeis Vašingtono tono dėl Venesuelos bendradarbiavimo su Iranu.
