lba

Lietuvos bankų asociacija (LBA) palankiai vertina centrinio šalies banko siūlymus komercinius bankus įpareigoti būsto paskolą imantiems klientams pateikti bent dvi alternatyvas – kintamas arba fiksuotas palūkanas, taip pat labiau informuoti vartotojus apie palūkanų normas. Pasak asociacijos vadovės Eivilės Čipkutės, įgyvendinti Lietuvos banko (LB) pasiūlymus, jei jie būtų įtvirtinti įstatymu,  šalies kredito įstaigoms reikėtų bent vienerių metų.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Lietuvos bankui (LB) siūlant keisti bankų mokėjimo krepšelio kainos skaičiavimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) viceprezidentas Aidas Budrys teigia pasigendantis tokių pokyčių motyvų.  „Lietuvos bankas ir nepaaiškino, kokiais kriterijais remsis įvertindamas tuos 90 procentų gyventojų poreikius, kodėl reikia iki šiol taikytą mokesčio skaičiavimo formulę keisti. Kalbant apie duomenis, tai įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Budrys.

Tarptautinių sankcijų apėjimo ir vengimo mastas šalyje pastebimai auga, dėl to ji Europoje gali pelnyti prastą reputaciją, pareiškė Lietuvos bankų asociacija (LBA), išsiuntusi raštą Vyriausybei ir kitoms institucijoms. LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

Neaiškumas dėl palūkanų normų verčia verslą stabdyti naujas investicijas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilės Čipkutės teigimu, kreditavimas atlaisvėtų, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) pasiųstų žinią, kada jis nustos didinti bazines palūkanas.  „Euribor“ šiuo metu ypač kuria tą neapibrėžtumą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė E. Čipkutė.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. eurų, tačiau bankų bei teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti daugiau kaip 1,2 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.  Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dukart daugiau nei prieš metus (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu, rašoma asociacijos pranešime spaudai. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.

Lietuvos miesteliuose, kur iki šiol nebuvo bankomatų, įrengta 100 naujų pinigų išgryninimo įrenginių. Juos anksčiau žadėta įrengti iki liepos, tačiau procesas užtruko ilgiau dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį.  250 tūkst.

Europos Centriniam Bankui (ECB) padidinus pagrindines palūkanų normas puse procentinio punkto, palūkanos už gyventojų bankuose laikomus terminuotus indėlius artimiausiu metu nedidės, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė. Anot jos, nereikėtų tikėtis, kad palūkanos už terminuotus indėlius taip pat didės 0,5 proc. – tiek pat, kiek ir ECB norma. „Tikrai ne tiek pat, ir tikrai ne iš karto. Reikėtų į tai žiūrėti kaip į procesą, kuris ką tik prasidėjo.

Iš Lietuvos gyventojų finansiniai sukčiai šiemet jau išviliojo 8 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Vien trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų nei per antrąjį. Dažniausiai jie tai daro suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis, pranešė LBA.

Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.  Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje. „Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį 2021 m. ketvirtį, lyginant su pirmuoju, elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daroma žala sumažėjo beveik milijonu eurų – tai siejama su šiltuoju metu sezonu bei aktyvia finansų rinkos dalyvių ir institucijų prevencine komunikacija.

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet turėtų paskatinti ir karantino sustiprintas elektroninių atsiskaitymų spurtas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia klientus neatidėlioti reguliariųjų mokėjimų paskutiniosioms metų dienoms ir juos pagal galimybes atlikti iš anksto.

2019 metais, skirtingai nei anksčiau, Lietuvos bankų asociacija (LBA) neapsiribojo tradiciniu narių mokesčio surinkimu, iš ko gavo 577 tūkst. eurų, bet ją pasiekė ir tiksliniai įnašai – dar 205 tūkst. eurų. Apie tai pranešusiam portalui 15min.lt LBA Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė kalbėjo, kad asociacijos administraciniai kaštai finansuojami iš surenkamo nario mokesčio, o vykdomi projektai ir iniciatyvos – iš jiems skirtų tikslinių įnašų.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. „Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

 Po ne taip seniai nuvilnijusios finansų krizės bankai turėjo išmokti daug pamokų, o reguliuotojai surasti reikšmingų sprendimų, kaip užtikrinti finansinio stabilumo, finansinės integracijos bei ekonomikos augimo suderinimą ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Tad neišvengiamai buvo imtasi „gydymo“ priemonių. Pagrindiniais vaistais tapo lavina griežtų reguliavimo aktų, kuriuose prioritetinis dėmesys skiriamas bankų stabilumo bei tvarumo klausimams ir vartotojų apsaugos aspektams.

 Didelė grynųjų pinigų cirkuliacija apyvartoje – vienas iš įrodymų, kad šešėlis, nepaisant užsidegimo pažaboti jį, vis dar išdidžiai klesti ir jau ilgą laiką tiek iš atsakingų politikų, tiek iš visuomenės trūksta realių veiksmų, padedančių reikšmingai mažinti jo mastus. Susidaro įspūdis, kad šešėlis taip užvaldė visus, jog šaliai bei jos gyventojams naudingi sprendimai kartais atrodo tarsi iliuzija.

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, šalies bankų sistema ketvirto pagal dydį banko - „Snoro„ - netektį absorbavo, o gana konservatyvi daugelio bankų veiklos strategija, pagrįsta nuostata „atsarga gėdos nedaro“, leido sukaupti nenumatytiems atvejams reikalingų kapitalo atsargų. Turint galvoje itin sudėtingą bankų situaciją kai kuriose Europos rinkose, toks bankų elgesys sistemai leidžia veikti stabiliai ir užtikrintai.

„Gegužę bankų sistemoje vyravo balandį fiksuoti nedideli, tačiau gana įdomūs pokyčiai, pirmiausia susiję su besikeičiančia situacija naujų būsto paskolų rinkoje ir kiek pasikeitusia bankų klientų taupymo struktūra“, - teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas gegužės bankų rodiklius. Bendrajame paskolų portfelyje siurprizų, anot jo, nėra – per mėnesį jis sumažėjo 362,8 mln. litų ir siekė 59,2 mlrd. litų.