„Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„Norėčiau priminti, kokius pelnus turi Lietuvoje veikiantys bankai arba jų filialai – tai yra beveik 258 mln. eurų (2018 metų bankų pelnas buvo 358 mln. eurų – BNS), ir tai yra didžiausias pelnas nuo 2009 metų“, – teigė premjeras.
Anot jo, bankai Lietuvoje veikia iš esmės oligopolijos sąlygomis, jiems trūksta konkurencijos.
„Diskusijos nebuvimas arba pareiškimas iškart, ultimatumai ir gąsdinimas vartotojams – tai nepanašu į socialiai atsakingą verslą, tai, mano galva, yra apgailėtina“, – sakė S. Skvernelis.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad iš bankų turto mokesčio būtų galima surinkti apie 40 mln. eurų.
S. Skvernelis tvirtina, kad apie konkrečius skaičius bus galima kalbėti, kai bus parengtas projektas.
„Kalbant apie skaičius galiu atsakyti, kad kol nėra projekto, tol mes diskutuojame neaišku apie ką. Sulaukime projekto, bus matyti skaičiai ir kalbėsime“, – sakė premjeras.
LBA, preliminariai išanalizavusi bankų turto mokesčio poveikį, teigia, kad dėl to bankų paslaugos gali brangti 8 proc. – apie 60 centų per mėnesį kiekvienam klientui.
LBA skaičiavimais, būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc., paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 procento.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų turtą ir didesnį kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių turtą siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.
