Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.
LBA rugpjūtį kreipėsi į Komisiją teigdama, kad bankų apmokestinimo modelis iškreipė konkurenciją: dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio yra neteisėta valstybės pagalba ir galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
„Jokie kiti ekonomikos sektoriai, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nebuvo“, - rašoma pranešime.
LBA dar šiemet kovą kreipėsi į EK dėl Vyriausybės ir Lietuvos banko (LB) siūlomo laikino bankų solidarumo įnašo. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė yra teigusi, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.
Naujas mokestis įvestas, šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, kuris išaugo dėl ECB didinamų palūkanų normų ir bankams uždirbant itin didelį pelną iš jų laikomų lėšų centriniame banke.
Mokestis mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 400 mln. eurų ir šias lėšas ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
