Žino apie šešėlio blogį, bet veiksmais to neparodo
Pasižiūrėjus į šiuo metu vyraujančią situaciją dėl grynųjų pinigų naudojimo, kartais ji tampa sunkiai suprantama. Visi kalba, kaip svarbu pažaboti šešėlinės ekonomikos žalą, kaip reikia skubiai mažinti jos mastus, tačiau, kai tik ateina laikas priimti realius sprendimus, staiga entuziazmo lyg nebūta. Geras pavyzdys – pastarųjų dienų triukšmas dėl bankų paskelbtų pinigų išgryninimo limitų – visi lyg ir supranta, kad tai prisideda prie Vyriausybės pastangų mažinti šešėlio mastus, tačiau be kai kurių politikų keliamo viešo nepasitenkinimo neapsieita.
Tokia situacija primena visai neseniai futbolo pasaulį sudrebinusį skandalą, kai vos perrinktas FIFA prezidentas, neatlaikęs spaudimo, nusprendė palikti savo postą. Paradoksalu, bet S. Blatteris buvo perrinktas penktai kadencijai nepaisant to, kad sulaukė itin daug kritikos dėl skaidrumo futbolo pasaulyje. Ar perrinkimas parodė, kad į įtariamą korupciją numojama ranka? Visi mato, įtaria, bet keisti nemato reikalo, o gal nesupranta arba patys mato iš to naudos? Žinoma, tai tik vienas iš įtariamos korupcijos pavyzdžių, iliustruojančių, kad šešėlinė ekonomika kol kas daro įtaką sprendimams net ir labai garbingose tarptautinėse organizacijose. Tačiau niekur toli eiti nereikia. Pažiūrėkime, kas vyksta mūsų aplinkoje.
„Kai kuriems bankams pranešus, kad nemokami grynųjų išėmimo iš bankomatų limitai keičiasi, iškart buvo sukeltos balsingos diskusijos. Tačiau iš tikrųjų tuo tik norima paskatinti po truputį keisti įpročius, eiti pažangos keliu ir, prisidedant prie šešėlio mastų mažinimo, grynųjų naudoti vis mažiau. Kaip rodo statistika, nemokamai išgryninto pinigų kiekio absoliučiai daugumai, t.y. apie 80%, šeimų užtenka, atliekant skaidrias kasdienes finansines operacijas, o esant reikalui papildomai nemokamai išsiimti grynųjų galima prekybos tinkluose ar mokėjimo įstaigų terminaluose. Be to, visuomet išlieka kredito įstaigų, orientuotų į grynųjų pinigų operacijų aptarnavimą“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas jau pajudėjo iš vietos, bet politikai vis negalėjo apsispręsti, kokie gi limitai turi būti nustatyti atsiskaitant grynaisiais. Siūlomi kelių tūkstančių limitų skirtumai, matyt, atrodo pernelyg svarbus sprendimas, dėl kurio reikia diskutuoti keletą metų. Maža to, anot LBA prezidento, sprendžiant grynųjų pinigų naudojimo problemą neretai „prisidenginėjama“, kad neva tam tikrų socialinių grupių atstovai, pavyzdžiui, pensininkai yra jautrūs pokyčiams ir jiems grynieji, atliekant finansines operacijas, ypač reikalingi, bet juk niekas nedraudžia tų grynųjų turėti ir pastarųjų pakanka apsirūpinant jais nemokamai.
Kiekvienas gali prisidėti prie šešėlio mažinimo ir šalies gerovės stiprinimo
Šešėlinės ekonomikos problematika neapsiriboja tik mokesčių nesurinkimu ir žala viešųjų poreikių projektams, ji daugiasluoksniška ir ypač aktuali verslo plėtrai. Klestint šešėlinei ekonomikai sukuriamas neprieinamas finansavimas tokioje aplinkoje veikiančiam verslui, sunku pasiekti masto ekonomiją, praktiškai neįmanoma samdyti profesionalių vadovų, kas galėtų užtikrinti veiklos tęstinumą. Nors atsiskaitymų grynaisiais mažinimas nešalina šešėlinės ekonomikos priežasčių, jis suteikia didesnių galimybių valstybei lengviau fiksuoti nelegalių pajamų reiškinius, efektyviau kovoti su mokesčių vengimu, didinti finansinių operacijų skaidrumą bei užtikrinti atsiskaitymų saugumą.
Daugelis žmonių sako, kad pinigus išgrynina dėl patogumo, tačiau tai įrodo, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja idėja, jog grynieji pinigai nieko nekainuoja. Dažnai nesuprantama, kad turėti grynųjų piniginėje visiems yra brangiau nei kortelėje. Juk pinigų tvarkymas kainuoja – juos reikia gaminti, skaičiuoti ir išvežioti. „Džiugu, kad jau matome, jog atsiskaitymų kortelėmis mūsų šalyje palaipsniui daugėja, tačiau Lietuva visgi išlieka labiau grynųjų pinigų šalis. Žmonės netiki, kad gali būti itin reikšmingi, kovojant su šešėline ekonomika. Juk daugiau atsiskaitydami kortele ir turėdami mažiau grynųjų mes prisidedame prie skaidrumo, už kurį visi taip kovojame. Tad sąžiningiems asmenims nėra ko bijoti, o tie, kas baidosi, matyt, kažką slepia. Mažindami grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudas, visi iš to tik laimėsime. Kitą vertus, ir šalies institucijos galėtų labiau prisidėti skaidrinant grynųjų pinigų kaštus visuomenei. Ypač svarbu yra atlikti išsamų tyrimą, o rezultatus ne padėti į stalčius, bet aiškiai ir skaidriai komunikuoti“, – pažymi LBA prezidentas.
Bankai privalo investuoti į pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, kitaip tobulėjimas ir klientų poreikių patenkinimas neįmanomas. Platesnis atsiskaitymas kortelėmis – viena iš mokėjimų efektyvumą didinančių priemonių. Bankai natūraliai toliau skatins atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtrą ir gyventojų įpročių keitimąsi. Tačiau visuomenėje visuomet išliks atsiskaitymų grynaisiais poreikis, o taip pat bus ir kredito įstaigų bei kitų rinkos žaidėjų, kurie specializuosis grynųjų pinigų operacijų aptarnavime. Mokėjimo priemonių naudojimo pasirinkimas klientams privalo išlikti, tačiau jų naudojimo kaštai turėtų būti aiškiai suvokiami.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik apie trečdalį pajamų gyventojai išleidžia atsiskaitydami kortelėmis, o likusią dalį išsigrynina. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo praktika taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kitose šalyse.