Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.
„Mastą yra sudėtinga įvertinti, bet skaičiuojama, kad tai siekia beveik ketvirtadalį visos ekonomikos. Bankai tai jaučia per grynųjų pinigų naudojimą. 60-70 proc. klientų pinigus išsigrynina ir tai yra didelis skaičius. Iš verslininkų ir klientų girdime, kad taip yra daroma vardan patogumo“, - pastebi banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė.
Tuo tarpu, pasak, DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojo Ramūno Abazoriaus, prie šešėlinės ekonomikos egzistavimo prisideda ir tai, kad šalyje stokojama gilesnio supratimo, kas tai yra.
„Labai dažnai tai suprantama, kaip nesurinkti mokesčiai ar iškraipyta socialinė sistema. Visų pirma finansavimas tokiam verslui nėra prieinamas sunku pasiekti masto ekonomiją. Be to, neįmanoma samdyti profesionalių vadovų, kas užtikrintų veiklos tęstinumą“, - apie problemos daugiasluoksniškumą kalbėjo jis.
Kitur žingsniai buvo padaryti daug anksčiau
Palyginus su kaimyninėmis šalimis, kur finansinis sektorius yra labai panašus, lietuviai vis dar pinigines operacijas vykdo grynaisiais pinigais.
„Sunku įvardinti tikslų skaičių, tačiau pirmiausiai reikia apsižvalgyti aplink. Kaimynai turi panašią struktūrą, bet ten žmonės dažniau atsiskaitinėja kortele. Estijoje vidutiniškai iš 100 eurų 60 yra mokama kortele ir tik 40 - grynaisiais. Lietuvoje šis skaičus yra atitinkamai 30 ir 70 eurų“, - iliustruoja SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
Pasak jo, planuojama, kad lūžis, kai žmonės pradės daugiau atsiskaitinėti kortele, planuojamas 2-3 metų laikotarpyje. Mat Žmonės vis dar netiki, kad yra pakankamai reikšmingi, jog jų veiksmai gali kovoti su šešėline ekonomika. „Danske Bank” Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, mano kad šiandien galima ieškoti skirtumų tarp to, kas buvo padaryta, idant daugiau būtų atsiskaitoma kortelėmis, bet priežasčių reikia ieškoti dar toliau. „Tai yra laiku atliktų veiksmų pasekmė. Prieš 20 metų Estijoje buvo išdalinti elektroninio parašo sertifikatai. Grynųjų kišenėje turėti yra brangiau nei kortelėje. Kol kas tai yra edukacijos klausimas ir bankas į tai investuoja daug. Kiekvienas bankas turi savo finansinio lavinimo programas, o tokios disciplinos mokyklose nėra“, - pabrėžia jis.
Reikia šviesti ne tik vartotojus
Visi diskusijos dalyviai sutinka, kad vienas iš esminių įrankių spręsti šešėlinės ekonomikos problemas yra jaunimo švietimas.
„Mes aktyviai dalyvaujame švietime ir visuomenės informavime, nes tai yra vienas iš būdų sumažinti šešėlį. Jaunimui nėra pakankamas finansinio išsilavinimo kiekis. Jau dabar jauni žmonės susiduria su skolinimosi problemomis. Ilgalaikis ekonominis stabilumas ir plėtra įmanoma tik per finansinį edukavimą. Jaunimas turi ieškoti geresnio, gerai apmokamo ir didesnę vertę kuriančio darbo. Taip galima skatinti ekonomiką“, - teigia D. Grigienė.
Auditorijoje buvo pastebėta, kad kartais vartotojams, atsiskaitantiems grynaisiais „Lukoil“ degalinėse yra pritaikomos nuolaidos. Savaime suprantama, kad šiuo atveju verslas neprisideda prie aktyvesnio atsiskaitymo kortelėmis. G. Galvanausko teigimu, tokios nuolaidos gali atspindėti rimtas verslo problemas.
„Jų („Lukoil“ degalinių tinklo, - aut. past.) pasiūlymas buvo 17 ct už kurą pigiau, jei moki grynaisiais. Tai yra gerokai daugiau nei transakcijos mokestis priimant atsiskaitymą kortele. Čia turėtų ne tik bankai, bet ir mokesčių inspekcija turi susirūpinti“, - pabrėžia jis.
Žinoma, legaliai veikianti verslas turi visapusišką teisęs atsisakyti priimti mokėjimus kortele, tačiau, pasak D. Grigienės, Lietuvoje vis dar gaji idėja, kad grynieji pinigai nieko nekainuoja.
„Verslas neįvertina, kad pinigų tvarkymas kainuoja. Lietuvos rinkoje egzistuoja pozžiūris, kad grynųjų pinigų naudojimas nekainuoja. Matome, kad verslas nesuvokia grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudų. Juk grynuosius turi, kažkas skaičiuoti, išvežti ir gaminti“, - sako ji.
