laisvė

Internautai vėl turi priežastį nerimauti – sėkmingai iškritikuotą ir savo nepasiekusį SOPA bando pakeisti CISPA. Nors įstatymo projektas CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act) ir nepanašus į SOPA, tačiau dėmesio sulaukė ne ką mažesnio. Pastarasis įstatymo projektas kalba apie kibernetinę žvalgybą, kuri negali nepažeisti teisių į privatų gyvenimą.

Vilniaus pataisos namų vartai atsivėrė šiandien anksčiau laiko į laisvę paleistam žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui. Per pietus vyras susitiko su jo pasiimti automobiliu atvykusiais žmonėmis. Advokatas D. Boreika pasakojo, kad lygtinai paleistas ginamasis dirbo ūkio dalyje, todėl turėjo perduoti kitam nuteistajam materialines vertybes. „Taip pat jis dar turi gauti užmokestį, perduoti darbus“, – pabrėžė D. Boreika.

Jungtinėse Valstijose pastatyta jau 100 iš 104 naujojo dangoraižio – Laisvės bokšto aukštų. Statinys statomas vietoj Pasaulio prekybos centro (PPC), sugriauto per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktus. Dangoraižis, oficialiai vadinamas PPC–1, pradėtas prieš šešerius metus – 2006 m. balandį. 104 aukštų Laisvės bokštas – taip pavadintas šis statinys – taps aukščiausiu pastatu Vakarų pusrutulio teritorijoje ir trečiu pagal aukštį dangoraižiu pasaulyje. Pastatas bus 1776 pėdų (541,32 metro) aukščio.

Šiandien, balandžio 3 d., generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas išankstinio sutikimo leisti suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Š. m. kovo 19 d. Seimo narys Vilniuje, Laisvės pr.

Holivudo aktorė Lindsay Lohan ketvirtadienį atgavo laisvę. Los Andželo apygardos Aukščiausiasis teismas nusprendė nutraukti bandomąjį laikotarpį ir atšaukti visas su juo susijusias bausmes, darbus bei draudimus. Penkerius metus, nuo 2007-ųjų, kai L. Lohan buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti automobilį, taip pat po brangaus auksinio vėrinio vagystės iš parduotuvės, aktorė buvo atidžiai stebima policijos, taip pat dirbo viešuosius darbus. Jai buvo skirta atidirbti 420 valandų.

Šiuo metu bendravimas internetu populiarus visame pasaulyje. Žmonės gali komunikuoti vieni su kitais be jokių geografinių ar laiko suvaržymų. Internetas įgalina žmones praplėsti savo socialinį tinklą ir tampa populiaria erdve, kur individai gali užmegzti santykius su nepažįstamaisiais. JAV mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad įvairaus pobūdžio santykių užmezgimas internete gali turėti neigiamą įtaką gyvenimo partnerių tarpusavio bendravimui.

Šių dienų žurnalistams sąžiningumo srityje reiktų lygiuotis į Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus, teigia redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Jie tokie mieli, tokie juokingi, tokie jaukūs! Kurgi ne....

Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo. Nauji seni pamatai 1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Tokia ir sukurta.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras rašytojas Kazys Saja, prisiminęs 22-ejų metų senumo įvykius, sako, kad tuomet visi pasirašiusieji šį svarbų Lietuvai dokumentą siekė Lietuvos laisvės nežinodami, kas jiems gali nutikti rytoj. Būtent to dabar rašytojas ir pasigenda, žvelgdamas į politinę Lietuvos areną. Sujungė drąsa ir ryžtas „Noriu pabrėžti, kad tiek Kovo 11-oji, tiek Vasario 16-oji yra dienos, kurias galime lyginti su kūdikio krikštynomis.

Sekmadienį Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga savo šventę rengia nevyriausybinės organizacijos ir visuomenės veikėjai. Renginys „Švęskime Laisvę“ prasidės Gedimino prospekte, kur vyks įvairūs muzikiniai ir kultūriniai renginiai, žmonės bus vaišinami kava ir arbata. Vėliau renginio dalyviai nuo Nepriklausomybės aikštės ateis iki Muzikos ir teatro akademijos, kur drauge su operos solistu Vytautu Juozapaičiu sugiedos Lietuvos himną. Čia numatytas ir koncertas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis kovo 9–10 dienomis Kopenhagoje dalyvaus neoficialiame Europos Sąjungos užsienio reikalų susitikime (Gymnich), kuriame ketinama aptarti ES užsienio politiką dabartinės ekonominės krizės ir mažėjančių išteklių sąlygomis. Susitikime bus diskutuojama dėl 2003 m. priimtos Europos saugumo strategijos atnaujinimo.

Po dviejų valandų pabėgusios merginos pačios sugrįžo į Vaikų socializacijos centrą. Šešios šešiolikmetės, priskiriamos pavojingai rizikos grupei, paspruko iš centro trečiadienio vakarą. Merginos išlaužė grotas ir iššoko pro langą. Kodėl jos taip padarė, aiškinamasi. Po kelių valandų visos bėglės sugrįžo pačios. Policija paskelbė paiešką, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nepilnametės nusikaltėlės išbuvo laisvėje vos kelias valandas.

Vasario 16-osios proga Gedimino prospekte degė šventiniai laužai. Minios žmonių susirinko Vilniaus senamiestyje pagerbti tiek 1918 m., tiek ir visais laikais už savo šalies ir tautos laisvę bei nepriklausomybę kovojusių asmenybių. Vasario 16-ąją Lietuvoje vyksta daug įvairių renginių. Šią dieną įprasminame ne tik kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir kaip poeto, „tautos sąžine“ vadinto J. Marcinkevičiaus mirties metines.

Indijos Radžastano valstijoje vieno kaimo gyventojai buvo perkelti gyventi į kitą teritoriją, siekiant apsaugoti tigrus, praneša BBC. Daugiau nei 350 žmonių – 82 šeimos – gyvenusių Umri kaime, esančiame Sariskos tigrų rezervate, buvo perkelti į kitą gyvenamąją teritoriją. Prieš trejus metus tigrų rezervate nebebuvo, tačiau pastaraisiais metais šioje teritorijoje buvo pastebėti penki tigrai. Pastaraisiais dešimtmečiais tigrų skaičius Indijoje gerokai sumažėjo.

Trečiadienio vakarą Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaryta jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras'11“ fotografijų paroda. „Šios parodos nuotraukos skiriasi nuo fotografijų iš istorijos vadovėlių ar asmeninių albumų. Jos įamžintos tokių pačių jaunų žmonių, kaip mes: jie studijuoja, dirba, savaitgaliais mėgsta ilgiau pamiegoti, lankosi koncertuose, svajoja.

Pastaruosius keletą mėnesių pasaulis nerimsta dėl autorinių teisių: SOPA keičia PIPA, pastarąją keičia ACTA, į gatves išeina tūkstančiai protestuotojų, o autorinių teisių gynėjai nepaliaujamai skundžiasi, kad piratai atima liūto dalį pelno. Kodėl atsirado tokie teisės aktai, kaip ACTA ar šiandien ne itin veiksmingas JAV skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių įstatymas? Politikai ieškojo būdų, kaip pažaboti autorių teisių pažeidimus ir užtikrinti senos sistemos veikimą.

Skaičiuojame jau dvidešimt antrus nepriklausomybės metus, tačiau vis rečiaususimąstome apie vieną pagrindinių vertybių – laisvę. Žinomas rusų disidentas,žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, apdovanotas pirmąja Laisvės premija,specialiai artėjančiai Vasario 16-ajai skirtoje Lietuvos televizijos laidoje „Įžvalgos“ tvirtino, kad lietuvių stiprybė Atgimimo laikotarpiu buvo ta, kad nemažaižmonių dar prisiminė, ką reiškia gyventi laisvoje šalyje.

Žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui, pravarde Achremas, pataisos namų durys gali atsiverti anksčiau laiko. Jo lygtiniam paleidimui neprieštarauja ir Vilniaus pataisos namų vadovybė, anksčiau nesutikusi teisme dėl jo tarpininkauti. „Mes vadovaujamės Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl lygtinio paleidimo tarpininkavimo kriterijų. Jis šiuos kriterijus atitinka“, –  sakė Vilniaus pataisos namų direktorius Arvydas Ižička.

Šią savaitę Lietuvą aplankė žinomas laisvės ir demokratijos ekspertas, buvęs Laisvosios Europos radijo prezidentas Jeffrey Gedminas. Savo viešoje paskaitoje jis teigė, jog laisvė svarbesnė už ekonominę gerovę. LTV „Pasaulio panoramoje“ J. Gedmino klausėme, kas yra laisvė, ar ji tikrai nenuvertėja ekonominės krizės metu ir kokios laisvės perspektyvos šiuolaikiniame pasaulyje. – Kaip Jūs paprastai atsakote į klausimą „Kas yra laisvė?“ – Tai sudėtingas klausimas.

Dauguma rusų nemano, kad kovą vyksiantys prezidento rinkimai bus demokratiški, rodo „Levados“ centro atliktas tyrimas, kurio rezultatus skelbia laikraštis „Novyje Izvestija“. 67 proc. apklaustųjų spėja, kad balsavimo rezultatai bus klastojami. Tik 12 proc. respondentų teigė esantys įsitikinę, kad prezidento rinkimai bus teisingi. 43 proc. rusų pareiškė remiantys masinius protestus prieš rezultatų klastojimą. Tačiau tik 13 proc. yra pasirengę dalyvauti tokiose akcijose.

Ar turi būdų išlikti demokratija, kuri nevykdo teismų sprendimų, o politikai ir šiaip besijaučiantieji teisūs gali spardyti kojomis teismų duris? Vargu.

Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011 metais nusmuko į 30–tą vietą pasaulyje, rodo autoritetingos organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbta ataskaita. Šią vietą Lietuva užima kartu su Australija. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11–ta, o 2009 metais – 9–ta. Daugiausia spaudos laisvės yra Suomijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Toliau eina Nyderlandai, Austrija, Islandija, Liuksemburgas.

Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Turkmėnija ir toliau lieka tomis valstybėmis, kuriose spaudos laisvės padėtis yra blogiausia. Tuo tarpu atitinkamo sąrašo viršuje rikiuojasi Suomija ir Norvegija. Tai sakoma trečiadienį paskelbtoje kasmetinėje organizacijos „Reporteriai be sienų“ ataskaitoje. Paskutinėse 179 šalių sąrašo vietose taip pat yra Sirija, Iranas ir Kinija. Šios trys šalys, regis, „prarado ryšį su realybe“ ir pateko į „teroro spiralę“, teigiama pranešime.

Kai 1983 m. mane apgyvendino KGB rūmų požemyje, izoliatoriaus kamera priminė ano meto Lietuvos tikrovę. Betoninės sienos ir grindys, geležimi apkaustytose duryse mažas langelis, per kurį tris kartus per dieną gaudavome kalėjimo davinį, ir nepermatomas grotuotas langas. Tik pačiame lango viršuje siauras plyšelis, pro kurį matėsi dangaus mėlynė. Pakliuvęs į šią kamerą suvokdavai, kad esi tobulai atskirtas nuo pasaulio.

Kadaise Svetlana Charitonova buvo vadinama „komedijos karaliene„. Per 40 metų ji sukūrė apie 100 vaidmenų kultiniuose filmuose, tarp jų „Nepasiduodantys“, „Mergina be adreso“, „Skrenda gervės“, „Savanoriai“. Bet po avarijos, kurioje dėl jos kaltės žuvo žmogus, aktorė kelerius metus praleido kalėjime. Išėjusi į laisvę Svetalana Charitonova tapo atsiskyrėle ir kartu su sergančia dukra gyveno visiškame skurde.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ (KP) organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu, buvusiu specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadu, kuris dalyvavo šturmuojant Televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatus Vilniuje. KP sutiko išskirtinai naujienų portalui Balsas.lt leisti tiesioginiame eteryje užduoti kelis klausimus žmogui, kurio veiksmams abejingų Lietuvoje nėra. Balsas.

Kas drįso viešai išdėstyti mūsų šalies teismų sistemos ydas? Tai išsiaiškinti užsimoję teisėjai toliau persekioja „Lietuvos ryto“ žurnalistę Laimą Lavaste ir reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, o ne išsiaiškinti galimus pažeidimus. Demokratinėse valstybėse neįprastą nutartį penktadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas. Į šį teismą žurnalistė kreipėsi tikėdamasi, kad jis panaikins pernai lapkritį priimtą Vilniaus 2–ojo apylinkės teismo sprendimą.

Savanorių studentų kuopos karys, atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad už Lietuvą kautųsi ir šiandien. „Čia net nėra klausimo“, – portalui Balsas.lt sakė neseniai į atsargą išėjęs kariūnas, kuriam tenka taikstytis su sumažinta valstybės pensija ir ieškoti kitų pragyvenimo būdų. Pasak A. Daugirdo, valstybės garantijų jam užtektų tik duonai. „Pinigų sviestui jau reikia užsidirbti kitur“, – aiškina karys, bet tikina nė kiek nepraradęs patriotiškumo.

Rusų laikraštis „Komsomolskaja pravda“ penktadienį organizavo pokalbių laidą „1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje: operacija ar provokacija“ su Michailu Golovatovu ir Algirdu Paleckiu, kuris laidoje kartojo tezes, už kurias šiuo metu yra teisiamas – esą „savi šaudė į savus“. Jam antrino ir M. Golovatovas, tvirtindamas, esą sovietinė armija 1991 m. nenaudojo tokių ginklų, kuriais buvo apšaudyta minia prie Televizijos bokšto.

Be mobiliųjų telefonų, be interneto ryšio 1991-ųjų kruvinąjį sausį laisvas žodis iš Lietuvos pasklido po pasaulį. Mėgėjai trumpabangininkai, per naktį palinkę prie mikrofonų, rizikuodami savo ir šeimų saugumu, radijo kanalais Rytams ir Vakarams siuntė svarbiausią žinią: Lietuvoje okupantų tankai nusitaikė į beginklę dainuojančią minią. Panevėžiečio Vytauto Merkio akis uždengusi tamsa, tačiau prieš 21-erius metus sausio 13-ąją jis buvo vienu iš daugelio, atnešusių Lietuvai šviesą.

Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės. Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska. „Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga.

Sausio 13-oji pažymėta krauju, bet ši Laisvės gynėjų diena yra mūsų tautos moralinės pergalės ir laisvės įprasminimo diena. Turėtume suvokti: laisvėje gimęs jau nevergaus. Laisvė yra tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis, o jos netektis – galimybės augti, tobulėti praradimas. Vargu ar kuris mūsų norėtų būti vergu, nes tai žemina bei menkina valią ir dvasią. Mums laisvė kainavo brangiai: ji pažymėta krauju ir išpirkta Lietuvos žmonių gyvybėmis.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Nuo šio įvykio neatsiejamas Michailas Golovatovas, buvęs Rusijos specialiosios paskirties Alfa būrio vadovas,  dalyvavęs Sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje. 1991 m. sausio 11-13 d. vadovavo Alfa grupei, kuri sausio 13 d. šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje, kuomet žuvo keturiolika Lietuvos piliečių. Šiandien Balsas.

Minint Laisvės gynėjų dieną Seimo pirmininkė Irena Degutienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių gerovės.

Laisvės gynėjų dienos proga Sausio 13-osios atminimo medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo šalies piliečius, 1991 metų sausio–rugsėjo mėnesiais aktyviai gynusius Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, saugojusius visuomenės rimtį ir žmonių sveikatą. Pasak šalies vadovės, Sausio 13-oji – ne tik kovų dalyvių prisiminimų diena, bet ir visos šalies dėkingumo diena žmonėms, pakeitusiems istoriją savo drąsia meile laisvai Lietuvai.

Minime 21-ąsias tvirtos Lietuvos piliečių valios ir laisvės troškimo metines. Turbūt dar niekada tauta nebuvo tokia vieninga ir taip aiškiai žinanti ko nori, kaip tuo sunkiu metu. Todėl yra be galo skaudu ir pikta, kai praėjus šiems metams iš visų pusių skamba balsai, niekinantys krauju iškovotą nepriklausomybę. Atrodo, kad dėl kažkokių nesuprantamų jėgų iškovota laisvė ir nepriklausomybė išsigimė į didžiajai daugumai piliečių nepriimtiną chaosą ir depresiją.

Šiaulių oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus vadovas, atsargos kapitonas, Aukščiausiosios Tarybos gynėjas Algirdas Ulčinas paprašytas prisisegti nuotraukai Sausio 13-osios medalį, atsiprašo: „Kai kurie, gavę medalį, save laiko didvyriais, aš taip nemanau“. Sausio įvykiai A. Ulčinui primena karą, kur laisvės gynėjai tinklais su žvejybiniais kabliukais ėjo prieš tankus ir nugalėjo. Sausio nuojautos A. Ulčinui 1991-ųjų sausio įvykių metu buvo 32-eji. Eilinis „Nuklono“ gamyklos darbuotojas.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programa penktadienį prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui. Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv.

Lietuva minės kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių 21 sukaktį, o politologai ir intelektualai diskutuoja dėl „Sprinter“ apklausos rezultatų, esą dabar lietuviai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę. Primename, kad tuščių lentynų, pagal paskyrimą gaunamų automobilių „Žiguli“ ir netvarkomų viešųjų tualetų sovietmečiu nebuvo, tad pateikta alternatyva – fiktyvi. „Nepriklausoma“, nes niekas nepriklauso nuo žmonių? Atsakymas, kad 70 proc.

Prieš 21-erius metus agresijos išbandyta, bet nepalaužta Lietuva buvo daug labiau susitelkusi nei dabar ir moraliai stipresnė. Kiek daug pasiekta per tuos du dešimtmečius ir kiek daug prarasta! Jau seniai ES ir NATO nare tapusią Lietuvą vis dar daugelis suvokia kaip grėsmių apsuptyje esančią šalį su dauguma savo padėtimi joje nepatenkintų žmonių. Metų pradžioje atlikti sociologiniai tyrimai stebina ne tik atsakymais, bet ir klausimų formuluotėmis.

Sausio 8-13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradėjo XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Trečiadienį, sausio 11–ąją, Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Sausio 8–13 dienomis Lietuva 21-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programą sekmadienį pradės XXI tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Sausio 11 dieną Vilniaus televizijos bokšte rengiamas nukentėjusiųjų nuo sovietų agresijos susitikimas.

Kuba pranešė, kad artimiausiomis dienomis iš kalėjimų paleis 2900 kalinių, tarp jų ir kai kuriuos nuteistus už politinius nusikaltimus, informuoja BBC. Kubos prezidentas Raulis Castro sakė, kad nuspręsta parodyti šį geros valios gestą, nes buvo gauta daug kalinių artimųjų ir religinių organizacijų prašymų išlaisvinti kalinius. Prezidentas minėjo, kad kita amnestijos priežastis yra artėjantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas.

2011 metų Laisvės premija paskirta aktyviam kovotojui už laisvę ir demokratiją, žmogaus teisių gynėjui, Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui. Antradienį tokį nutarimą priėmė Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu. Už Seimo nutarimą „Dėl 2011 metų Laisvės premijos paskyrimo Sergejui Kovaliovui“ balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

ESBO Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuro direktorius Janez Lenarčič teigė, kad tikisi greitai sulaukti Rusijos kvietimo atkreipti savo stebėtojų dėmesį į kovo mėnesį Rusijoje vyksiančius prezidento rinkimus. „Tarptautinių stebėtojų kvietimas įeina į įsipareigojimus, kuriuos prisiima ESBO šalys-narės. Mes tikimės, kad mūsų partneriai laikysis savo įsipareigojimų ir mes laiku gausime kvietimą į prezidento rinkimus Rusijoje“, – sakė J. Lenarčič.

Atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinėse Valstijose malonė gerokai dažniau suteikiama baltaodžiams nusikaltėliams nei juodaodžiams. Atitinkamus „ProPublica“ studijos rezultatus cituoja laikraštis „Washington Post“. „ProPublica“ analizavo malonės suteikimo atvejus buvusio prezidento George'o W. Busho valdymo laikotarpiu. Pradėdamas savo kadenciją, G. W. Bushas nusprendė šiuo klausimu beveik visiškai pasitikėti vienu advokatų biuru, kuris vertina malonės suteikimo prašymus.

Šeštadienį dvidešimties metų veiklos sukaktį švenčiantis Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) labiausiai laisvei nusipelniusiu žmogumi pripažino Prezidentą Valdą Adamkų. Pasak LLJ pirmininkės Aušrinės Armonaitės. prezidentavimo metais kone kasdien pildydamas dienoraštį ir šiemet išleidęs knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“, V. Adamkus atgaivino viešąjį Lietuvos diskursą, įnešdamas daug viešumo, o kartu ir sumaišties.