Minime 21-ąsias tvirtos Lietuvos piliečių valios ir laisvės troškimo metines. Turbūt dar niekada tauta nebuvo tokia vieninga ir taip aiškiai žinanti ko nori, kaip tuo sunkiu metu. Todėl yra be galo skaudu ir pikta, kai praėjus šiems metams iš visų pusių skamba balsai, niekinantys krauju iškovotą nepriklausomybę. Atrodo, kad dėl kažkokių nesuprantamų jėgų iškovota laisvė ir nepriklausomybė išsigimė į didžiajai daugumai piliečių nepriimtiną chaosą ir depresiją.
Šią savaitę viena po kitos viešumoje sklinda neigiamos naujienos, susijusios su Lietuvos nepriklausomybe. Viename iš naujienų portalų pirmadienį buvo publikuota apklausa, kurios teigimu du trečdaliai Lietuvos piliečių šiandien pasirinktų ne laisvę ir nepriklausomybę, o sočius pilvus ir šalies ekonominę gerovę. Iš apklausos formuojamos nuomonės, jog Lietuvoje patriotiškai nusiteikusių žmonių teliko ketvirtadalis. Kitu metu paskelbta tokia naujiena galbūt būtų dar vienas priekaištas Vyriausybę valdantiems dešiniesiems dėl nekompetentingos veiklos. Tačiau šią savaitę tai yra tarsi spjūvis visiems tiems idėjiškai ir patriotiškai nusiteikusiems žmonėms į veidus – štai, pažiūrėkit, jūsų mažuma ir jūs esate nereikalingi.
Sausio 13–tąją Kaune koncertą rengia vienu geriausių pasaulio dirigentų įvardijamas Valerijus Gergijevas. Tapęs Sankt Peterburgo Marijos teatro meno vadovu, jis į programą vėl įtraukė ir dirigavo Sergejaus Prokofjevo „Pašlovinimą Stalinui“ ir „Kantatą Spalio revoliucijos XX metinėms“. Dabar šis asmeninis Vladimiro Putino draugas, lankysis Lietuvoje ir per šią svarbią dieną savo menu brausis į Lietuvos žmonių sielas. Galbūt tai tik sutapimas, tačiau jis nėra itin malonus.
Paskutinis lašas šioje paniekos taurėje yra tų pačių dešiniųjų projektas – Europos federalistų sąjunga Lietuvoje. Iš niekur nieko, Europos Sąjungoje siaučiant sunkiai finansinei ir ideologinei krizei, Lietuvoje atsiranda optimistų, teigiančių, kad mums reikia lįsti kuo giliau ir kur šilčiau, daugiau integruotis į ES federaciją. Jų tikslas, kaip patys įvardina, „siekti politiškai ir ekonomiškai aktyvios Europos, kuri turėtų vieną bendrą Konstituciją, viršvalstybinę valdymo struktūrą bei efektyvius transnacionalinės demokratijos pagrindus“.
Jau dabar ES juda ne demokratijos, o diktatūros kryptimi. Iš Briuselio ateinančios direktyvos reguliuoja vis daugiau sričių, apima socialinę apsaugą, kultūrą, valstybės sienų apsaugą, teisę, mokesčius ir vis naujas funkcijas, kurias iki šiol reguliavome patys. Sprendimai kuriami piliečių neišrinktų ir niekam neatskaitingų Briuselio biurokratų, o jų godumas vis didėja. Jau turime ES prezidentą, ES užsienio reikalų ministrą, Euro zonos centrinį banką, tuoj turėsime ir Finansų ministeriją (dar vadinamą Europos ekonomine vyriausybe), kontroliuosiančią euro zonos valstybių biudžetus. Niekaip nesuprantu, kaip federacijos šalininkai Lietuvoje gali teigti, jog giliau integravusis „padidės Lietuvos politinė sprendimo galia“. Jau dabar ji yra beveik niekinė, mes patys ne kažką galim nuspręsti.
Patys negalėdami priimti reikšmingų sprendimų savo noru kišame galvą į kilpą. ES nustato Lietuvai vienas mažiausių išmokų žemdirbiams, skiria pinigų tiems, kas atsisako pvz. žvejybos, supjausto laivus ir išeina į socialiai remtinų žmonių gretas. Niekas nesiruošia laikytis įsipareigojimų ir suteikti būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Tuo tarpu atsiranda norinčių, kad ES už mus nustatytų ir krašto apsaugos bei užsienio politiką! Pagal pagrindinio Federalistų kūrėjo Roko Grajausko nuomonę “saugumo vakuumą dėl Amerikos pasitraukimo turėtų užpildyti stiprios ES karinės pajėgos“. Tačiau kam tada reikalingas NATO? Gal naikinam? Būtų kam apsidžiaugti.
Džiaugiuosi tik tuo, kad šie Lietuvos pardavėjai pagaliau nesislapsto ir aiškiai įvardija savo motyvus. Dirbdamas Europos reikalų komitete ne kartą stebėjausi, kad institucija, turinti filtruoti ES direktyvas ir ieškoti naudingų Lietuvai sprendimų, besąlygiškai paklūsta viskam, kas ateina su ES etikete. Europos federacijos šalininkais apsiskelbę Europos reikalų komiteto nariai Petras Auštrevičius ir Egidijus Vareikis atvirai pasisako už Lietuvos nepriklausomybės iškeitimą vardan ekonominės gerovės. Prie jų prisijungia LKA profesorius Gediminas Vitkus, bei politologas R. Grajauskas. Atsiminkite šiuos žmones – gal kada nors apie juos ir parvežtą Europos saulę rašys istorijos knygose.
