Rusų disidentas Sergejus Kovaliovas sumokėjo didelę kainą už draugystę su lietuviais ir kitais geros valios žmonėmis, kainą, be kurios neįmanoma pasiekti laisvės.
Kalbėdamas iškilmingame Sausio 13–osios minėjimo posėdyje Seime Kauno arkivyskupas metropolitas, buvęs disidentas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjas Sigitas Tamkevičius pirmąjį Laisvės premijos laureatą S. Kovaliovą Evangelijos žodžiais vadino žemės druska.
„Druska, tiesa, yra sūri, bet labai reikalinga. Be tokios druskos visuomenei gresia išsigimimas ir laisvės praradimas. (...) Sergejus Kovaliovas buvo vienas iš pirmųjų ir geriausiųjų Lietuvos draugų, padėjusių nutraukti informacinę blokadą, slėgusią mus nuo pat okupacijos pradžios. Jis padėjo mums prakirsti langą į Vakarus. (...) Sergejaus Kovaliovo asmenyje mes pagerbiame visus tauriausius Rusijos sūnus ir dukras, anuomet kovojusius už pavergtų žmonių teises ir laisves ir sumokėjusių didelę laisvės kainą. Ant šitokių žmonių laikosi pasaulis“, – sakė arkivyskupas.
Pasak S. Tamkevičiaus, kiekvienai tautai reikia nuolat budėti savo laisvės sargyboje, nes ji gali būti sunaikinta nebūtinai kokios nors diktatūros, bet ir dabarties antikultūros, kuri kėsinasi ištrinti ribą tarp tiesos ir melo, tarp padorumo ir begėdystės, tarp sąžiningumo ir korupcijos, tarp šeimos ir jos imitacijos. Antikultūros, kuri daiktų, sekso ir antivertybių reklamos sraute kėsinasi palaidoti ne tik krikščioniškas vertybes, bet ir tai, kas kiekvienam padoriam žmogui yra brangu, kaip antai gyvybę, pagarbą moterims ir šeimai.
Anuomet baisėjomės „geležine uždanga“, kurią pastatė okupantas. Šiandien, atrodo, reikia ne mažiau baisėtis savo pačių susikuriamų uždangų, po kuriomis mums miegant gali būti palaidoti Sausio 13–osios laimėjimai ir Kovo 11–osios viltys", – teigė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius
