kriminalinė žvalgyba

Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas į naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą grąžino dabartinę formuluotę dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo šalies vadovams, daliai politikų ir teisininkų suabejojus, ar siūlytas reguliavimas neleis piktnaudžiauti tokia medžiaga.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus prašo Seimo, kad šis imtųsi tirti, kaip Lietuvoje veikia kriminalinė žvalgyba. Tyrėjas kaltina buvusius savo vadovus, kad šie jam liepė klastoti dokumentus, kad jie galėtų neteisėtai sekti valstybės pareigūnus, Seimo narius. Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) pareigūnas Algimantas Martinkus atleistas iš užimamų pareigų panaikinus leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Leidimas panaikintas dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.

Seime svarstant Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuri leistų aukščiausiems valstybės vadovams susipažinti su detalesne kriminalinės žvalgybos informacija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad ši sistema prieštarautų demokratijos principams.  „Tai yra teisėsaugos institucijų darbas, teisėsauga, kovodama su korupcija ir visokiais kitokiais dalykais, ji turi teisę ir galimybę tai daryti.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai išaiškino narkotinių medžiagų platinimo bei telefoninių sukčių tinklą Marijampolės pataisos namuose. Dėl šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, Marijampolės pataisos namuose nustatyti laisvės bausmę atliekantys asmenys, kurie užsiima narkotinių medžiagų įgijimu ir platinimu tarp nuteistųjų. Įsigyti narkotinių medžiagų galėjo padėti laisvėje esantys bendrininkai.

Teismo prašoma Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio kyšininkavimo byloje išslaptinti kriminalinės žvalgybos pažymas. Pasak lrytas.lt, tokį prašymą Kelmės teismui pateikė kaltinamojo advokatas Mindaugas Bliuvas. „Yra tikimybė, kad taikant juos atlikta provokacija. Kyla klausimų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo – tai pagrindinis bylos akcentas. Man neteko matyti bylos užuomazgų, todėl prašome išslaptinti pažymas“, – teisme sakė advokatas.

Kalėjimų departamentui pavaldžių pataisos įstaigų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnai intensyviai vykdo nusikalstamų veikų prevenciją, analizuoja, kaip draudžiami daiktai patenka nuteistiesiems ir užkerta kelią neteisėtoms veikoms, rašoma pranešime spaudai. Jau pačioje 2020 metų sausio mėn.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė nepritarti buvusio ministro parlamentaro Juozo Oleko siūlymui, kad Karo policija vykdytų kriminalinę žvalgybą. Anot Krašto apsaugos ministerijos, nors nusikalstamumo prevencijos priemonės savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, būtina laikytis proporcingumo principo.

Valstybė, tikrindama piliečių skaitmeninį turinį taisyklių laikosi ne visada. Tai tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas, dar priduriantis, kad daug daugiau klausimų kelia kriminalinės žvalgybos vykdomi stebėjimai. Tad eilinių piliečių padėtis itin nepalanki. Galimybę turi kelios institucijos Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas Karolis Liutkevičius konferencijoje „LOGIN“ tikino, kad mūsų duomenis gali stebėti bent kelios institucijos.

Kriminalinės žvalgybos mastai išaugo - pernai toks informacijos rinkimas sankcionuotas 5150 asmenų atžvilgiu. Tai 15 proc. daugiau nei 2015 metais, rodo Generalinės prokuratūros BNS pateikti duomenys. Šis padidėjimas yra išskirtinis – 2012 – 2015 metais kriminalinės žvalgybos taikinyje atsidūrusių asmenų skaičius nuosekliai mažėjo. „2016 metais šio rodiklio padidėjimą sąlygojo efektyvesnė kriminalinė žvalgyba“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Savo pavardės atsiradimą generalinio prokuroro skyrimo peripetijose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sieja ir su komiteto atliekamu tyrimu dėl kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) atliks parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Tokį tyrimą atlikti komitetui pavedė 99 parlamentarai. TTK turės „atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“, nurodoma priimtame Seimo nutarime.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka nutarė svarstyti Darbo partijos siūlomą Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisą, kuria siūloma, kad tam tikrais atvejais kriminalinės žvalgybos informacija apie kandidatus užimti aukštus postus būtų paviešinta.

Paviešinti kriminalinės žvalgybos turimų duomenų apie „darbietį“ Vydą Gedvilą yra „praktiškai neįmanoma“, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius. „Praktiškai neįmanoma. Tai nėra numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatyme. Mes dabar aiškinamės“, - BNS ketvirtadienį sakė S.Urbanavičius. Prezidentei nusprendus neskirti V.Gedvilo švietimu ministru, Darbo partija paskelbė prašysianti, kad būtų paviešinta STT pažyma.

Kalbumu garsėjantis premjeras Žinių radijui sakė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) jam pateikta pažyma, kurioje nurodoma kriminalinės žvalgybos informacija, neturėtų tapti pretekstu neskirti „darbiečio“ V. Gedvilo ministru. Tačiau užsikalbėjęs A. Butkevičius pradėjo kalbėti pažymos žodžiais, bet laiku susizgribo. Tačiau premjerui išsprūdę žodžiai leidžia suprasti, kad kontražvalgybinikai teigia, jog Gedvilas „galimai“ darė kažką negero.

 Muitinės pareigūnams vis dažniau sulaikant nelegalius tabako gaminius, įvežtus iš Latvijos, būtent šia kryptimi bus telkiamos tiek kriminalinės žvalgybos, tiek muitinės mobiliųjų grupių pajėgos. Jeigu pernai vos 7 proc. iš sulaikytų nelegalių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis arba be banderolių, buvo įvežta iš šios kaimyninės valstybės, tai šiemet jau per pirmus mėnesius šis kiekis šoktelėjo net iki 85 proc. Analitikai tai sieja su pogrindinių tabako fabrikų veikla.

Per 11 šių metų mėnesių pradėti 117 ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtariamaisiais yra policijos darbuotojai. Beveik pusė šių tyrimų – dėl kyšininkavimo. Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko Donatas Malaškevičiaus teigimu, daugiausiai pareigūnams įtarimai pateikiami po to, kai dėl jų veiksmų atlikta kriminalinė žvalgyba. „Su kolegų įskundimu yra pavieniai atvejai, labai reti.

Generalinė prokuratūra leido asmenims, kurie yra sekami, skųstis visoms instancijoms – nuo institucijos, kur atliekama kriminalinė žvalgyba, vadovo iki teismo. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui, Generalinė prokuratūra peržiūrėjo ir atitinkamai pakoregavo poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimo nuostatas, suderino jas su naujojo įstatymo reikalavimais.