Minima ir generalinio komisaro Renato Požėlos pavardė. Policijos departamentas buvusio tyrėjo pasakojamas istorijas vadina pramanais, aiškina, kad pats Martinkus siejamas su organizuotu nusikalstamumu ir žada kreiptis į teismą dėl šmeižto.
Algimantas Martinkus, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas, į savo spaudos konferenciją atvyksta nusiteikęs iškloti, esą Lietuvoje kriminalinė žvalgyba vyksta klastojant dokumentus, o auštas pareigas užimantys Lietuvos pareigūnai, Seimo nariai gali būti sekami neteisėtai.
Martinkus savo istoriją pradeda nuo 2017-ųjų: kaltina savo buvusią vadovybę, kad ši jam tada neva davė nurodymus melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su „Kamuolinių“ nusikalstama grupuote ir tuo pagrindu pradėti jo aplinkos slaptą stebėjimą.
„Turėjau paklusti ir vasario mėnesį buvo surašyti 2 pranešimai, kurių pagrindu, surašant vieną pranešimą, buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, būtent Jono Pirožniko atžvilgiu“, – teigia A. Martinkus.
Tačiau tikrieji policijos žvalgybos taikiniai esą buvo kiti.
„Pradėti rinkti duomenys apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos ir politikos pareigūnus, tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą, kaip vėliau paaiškėjo, jo sūnus buvo įdarbintas gelbėtojų stotyje. Ten lankosi politikai, ministrai, sąlygos jiems ten būdavo sudarytos, motociklai dar kažkas tai“, – kalba A. Martinkus.
Pasak Martinkaus, pareigūnai rinko informaciją apie Požėlą, nes neva vyko nematoma kova dėl generalinio komisaro posto, tačiau policija, anot buvusio tyrėjo, domėjosi ir kitais Pirožniko aplinkos žmonėmis, stebėjo tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį, vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių.
Martinkus priduria, kad jo viršininkai taip pat vertė jį klastoti dokumentus. Vadovų nurodymus tada vykdęs buvęs tyrėjas aiškina, kad ilgainiui Policijos departamentas su juo susidorojo – atleido iš darbo.
„Galiausiai buvau sukompromituotas ir aš“, – sako A. Martinkus.
Tiek buvęs tyrėjas, tiek jo advokatas kreipėsi į Seimą, nori, kad parlamentarai inicijuotų laikinąją tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų visuas žvalgybos veikimo subtilybes ir keistų įstatymus, kad tokios istorijos nepasikartotų.
„Žmogaus teisės ginant, tiek teisė susipažinti su tuo, kad tavo požiūriu buvo renkama, tiek su kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtų skundimu yra nepakankamos, jų procedūra per paini“, – tvirtina advokatas Edgaras Dereškevičius.
„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai, manau, šiuo atveju neturėtumėm karšta galva pulti daryti išvadų. Pirmiausia mes turime įvertinti, ar šie kaltinimai yra pagrįsti, atleidžiamo pareigūno kaltinimai, ar tai yra šmeižtas“, – kalba Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Policijos departamentas Martinkaus ir jo advokato pasakojimus laiko pramanais. Tyrėjas buvo atleistas praėjusių metų liepą, kai jam buvo panaikintas leidimas dirbti su slapta informacija.
„Buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Algimanto Martinkaus, atleisto už šiurkščius kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimus, taip pat informacijos nutekinimą asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu, paskleistą informaciją, vertiname vienareikšmiškai, kaip neatitinkančią tikrovės. Vertiname kaip kerštą kriminalinės policijos buvusiems, esamiems vadovams. Sveiku proto tai yra nesuprantama“, – komentuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuro laikinasis viršininkas Saulius Briginas.
Pasak departamento, Martinkus siekia naudos teismo salėje.
„Šių metų sausio mėnesį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Algimanto skundą dėl jo atleidimo aplinkybių ir paliko galioti policijos departamento imuniteto valdybos, vidaus reikalų ministerijos bei kriminalinės policijos sprendimus“, – sako S. Briginas.
Policijos atstovai mano, kad buvusio tyrėjo veiksmus galima vertinti kaip šmeižtą bei melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką. Dėl to esą teisėsaugą vertins buvusio pareigūno teiginius. Tiesa, Seimo opozicija mano, kad laikinoji tyrimo komisija nepamaišytų.
„Logiškas siūlymas, kad tą parlamentinę kontrolę galėtų atlikti ir Seimas. Jeigu tie faktai išdėstyti pareiškime yra teisingi ir tiesa, tai kriminaline žvalgyba yra piktnaudžiaujama nekontroliuojamai, neturime šiandien jokios efektyvios kontrolės, kontrolės mechanizmo, kad būtų galiama užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Šitas įstatymas leidžia, nepradėjus jokio ikiteisminio tyrimo, tiesiog įlįsti į žmogaus privatų gyvenimą, sekti, sumontuoti stebėjimo įrangą namuose, automobilyje“, – kalba Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Pagal žvalgybos tyrimą, niekas neinformuoja, mes sakom, jeigu nepasitvirtina tyrimas, būtų galimybė informuoti pilietį prieš kurį vykdoma veikla“, – teigia Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Valdantieji mano, kad Seimas neturėtų tirti Martinkaus istorijos, tačiau pripažįsta, kad spragų įstatymuose yra.
„Aš nemanau, kad čia komisijos reikalas. Šiaip problema čia žinoma seniai. Ilgas sekimo laikas, slaptų priemonių taikymo būdai, surinktos informacijos saugojimas. Sunku patikrinti, kaip ji yra saugojama, keik laiko, nepaisant aprašų, kurie egzistuoja“, – teigia Seimo narys Raimundas Lopata.
Lietuvos kriminalinės policijos atstovai įsitikę, kad šiuo metų kriminalinė žvalgyba kontroliuojama pakankamai griežtai. Esą procese dalyvauja ne vienas pareigūnas, kurie privalo viena kitą griežtai stebėti ir vertinti, o visa veikla yra dokumentuojama.
