„Darbiečiai“, neneigiantys, kad siūloma pataisa „proginė“ ir atsiradusi dėl to, kad šalies vadovė atmetė Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo, kurį Darbo partija siūlė į švietimo ministrus, kandidatūrą, siūlo, kad valsybės vadovams pateikiama informacija būtų išslaptinta, jei to prašytų prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, ir jei su tuo sutiktų asmuo, apie kurį yra pažyma bei kriminalinės žvalgybos vadovas. Pataisą išslaptinti galėtų prašyti ir pats asmuo, apie kurį surinkta medžiaga.
„Žiūrint iš žmogaus teisių pozicijos mes turime sudaryti galimybes su ta pažyma susipažinti. (…) Jeigu žmogus, ta pažyma remiantis neskiriamas į vienas ar kitas pareigas, natūralu, kad bent galimybė tam žmogui susipažinti, koks yra pagrindas ir inicijuoti apskundimą, galbūt net ir paaiškinti kai kuriais atvejais susidariusią situaciją, turėtų būti“, – teigė projektą pristatęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Jis sakė neabejojantis, kad ir žmogaus teisių institucijos turėtų palaikyti tokią poziciją, kadangi „žmogus turi teisę gintis, jeigu jam yra metami kaltinimai“.
Pasak jo, informacija nebūtų viešinama, jei ją pateikusios institucijos vadovas matytų, kad tai pakenktų ikiteisminiams tyrimams arba „atskleistų tokią informaciją, kuri padarytų žalą visuomenės interesams“.
Pažymos turinį žino visa Lietuva?
Diskutuodami dėl siūlomos pataisos parlamentarai prisiminė ir vadinamuosius „juoduosius sąrašus“, dėl kurių po prezidento rinkimų krito net keli ministrai ir kiti aukštus postus užėmę asmenys. Tačiau jie pastebėjo, kad siūloma pataisa yra „proginė“ ir nesprendžia sisteminių problemų.
„Ar nevertėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų ikiteisminį tyrimą „Ulbinaitė Nr. 2“, – replikavo Valdas Vasiliauskas, priminęs, kad pažymoje apie V. Gedvilą, esančią informaciją „žino visa Lietuva“. Atkreipęs dėmesį, kad pataisa „proginė“ ir taip bandoma spręsti V. Gedvilo problemą, Darius Petrošius teigė, kad „nėra sprendžiama sisteminė žvalgybinės informacijos panaudojimo problema“.
Tačiau V. Gapšys atsikirto nežinantis, ar tai, „kas yra viešoje erdvėje, atitinka pažymos turinį“. Jis pridūrė, kad „interpretacijos yra negeras dalykas, todėl manau, kad viešumas šiuo atveju būtų tas instrumentas, kuris neleistų jos interpretuoti dvejopai, trejopai ar keturgubai“. „Kai kurios progos ima kartotis periodiškai. Dėl to negalėčiau pasakyti, kad tai (pataisa) yra vienam asmeniui. (…) Kartais labai svarbu ne tai, būsi ar nebūsi paskirtas, bet kad tavo reputacija, galėtum pasakyti „aš turiu tą pažymą, jūs patys, kiekvienas, kuris ją skaito, ir įvertinkit“, – sakė V. Gapšys.
„Gal ne kiekvienas bernvakaris turi būti pažymoje aprašytas“, – pridūrė „darbietis“.
P. Urbšys: tai neužkirs kelio piktnaudžiavimui
„Kam imituoti, kad ką nors galime pakeisti“, – suabejojo Povilas Urbšys. Anot jo, „esmė yra ne informacija, bet tai, kaip ta informacija naudojama. Šis įstatymo projektas neužkerta kelio valstybės vadovams, šiuo atveju prezidentei, piktnaudžiauti savo valdžios galiomis“.
Nors kai kurie parlamentarai replikavo, kad tokia įstatymo pataisa gali destabilizuoti spectarnybų darbą, kiti – kad priiminėti įstatymus atskiriems asmenims yra ydinga, Seimas po pateikimo pritarė „darbiečių“ siūlomai pataisai ir nusprendė ją svarstyti ypatingos skubos tvarka.