Tokį tyrimą atlikti komitetui pavedė 99 parlamentarai.
TTK turės „atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“, nurodoma priimtame Seimo nutarime.
„Mes turime ištirti, kaip šiandien įgyvendinamas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, ir pasiūlyti Seimui, toms institucijoms, kurios turi užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, kaip turėtų būti daroma, ar reikalingos kokios nors pataisos, ar reikia kokių nors pokyčių“, - žurnalistams sakė TTK pirmininkas Julius Sabatauskas.
Anot jo, pastaraisiais mėnesiais buvo nemažai tokių atvejų, kai paaiškėjo, kad skiriant asmenis į tam tikras pareigas naudojama kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija, kuri gali būti nepatikima.
„Kriminalinė žvalgyba daroma tada, kai įtariama, kad žmogus daro ar gali padaryti nusikaltimą. Jeigu nepasitvirtina, ta informacija turi būti sunaikinama. Tačiau daugeliu atvejų baudžiamasis procesas nebūdavo pradėtas, tai reiškia, kad ta informacija nepasitvirtino, bet po kelerių metų ji ištraukiama ir pateikiama kaip tikra įvairių pažymų pavidalu. Tokią informaciją gaunantys pareigūnai ja privalo tikėti. Deja, mes matome čia dideles įstatymo vykdymo spragas“, - teigė J.Sabatauskas.
Konkrečių atvejų nenurodo
Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.
Anot J.Sabatausko, dar vienas svarbus šio klausimo aspektas yra, ar dėl kriminalinės žvalgybos panaudojimo neatskleidžiami žurnalistų informacijos šaltiniai, ką įstatymas irgi saugo.
Politikas sakė, kad komitetas tirdamas Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymą turės nagrinėti ir konkrečius atvejus, tačiau kokius, komitetas vadovas tvirtino dar negalįs nurodyti.
„Be jokios abejonės, kiekvienam faktui, aplinkybei pagrįsti reikia tam tikrų atvejų bent iš praeities“, - sakė J.Sabatauskas.
Komitetui tyrimą pavesta atlikti iki 2016 metų sausio 31 dienos.
