komunalinės paslaugos

Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 15 centų (su PVM) daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (Kauno RATC) vidutiniškai 30 procentų padidinus mišrių atliekų priėmimo ir tvarkymo mokestį, nuo sausio 1-osios atitinkamai didės ir šios paslaugos kaina kauniečiams. Gyventojų mokama suma kils keliais eurais, praneša Kauno miesto savivaldybė. Antradienį tokiam sprendimui pritarta Kauno miesto tarybos posėdyje. Gruodžio 1-ąją visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime nutarta visiems Kauno regiono atliekų turėtojams 30 proc.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų kas mėnesį gauna ir apmoka sąskaitas, kurias siunčia daugiabučių namų administratoriai. Net jeigu tai yra ta pati įmonė, daugiabučiai – vienodi, o butai juose – labai panašūs, visai gali būti, kad sąskaitos gerokai skirsis. Pasirodo, kai kurie gyventojai kiekvieną mėnesį turi mokėti už paslaugas ar įrenginius, kurių net nežino esant.

Būtų savininkai ar nuomininkai kas mėnesį gauna sąskaitas už komunalines paslaugas – administravimą, techninę priežiūrą, valymą ir kt. Paprastai jų eilutės beveik nesikeičia, o mokėtinos sumos daugiau svyruoja tik priklausomai nuo sezono. Vis dėlto kartais daugiabučių administratoriai įsigudrina sugalvoti ir naujų eilučių. Atidesni vilniečiai kovo mėnesį gautose sąskaitose rado įspėjimą, kad nuo šiol papildomai turės mokėti už vėliavų kėlimą ir nuėmimą valstybinių švenčių dienomis.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Ugniagesiai, policija, savivaldybių transporto, komunalinės įmonės stebi augančius COVID-19 atvejus, bet kol kas neįžvelgia pavojaus, jog jų darbas gali sutrikti. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, šiuo metu departamente serga 105 darbuotojai, tarp jų ne tik ugniagesiai, bet ir valstybės tarnautojai ir užimantys kitas pareigas. 38 asmenys izoliuojasi. „Parengtis užtikrinama, dirbama keturių pamainų režimu.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie savo dabartinę finansinę padėtį vertina blogai, tačiau didžioji dalis vis dar vertino ją vidutiniškai ar gerai, o ateities perspektyvos pagerėjo. Nekilnojamasis turtas ir toliau yra populiariausia investicija, o daugiausia nerimo dėl ateities kelia komunalinių paslaugų kainos, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta gyventojų apklausa.

Karantino metu augo gyventojų skolos už komunalines paslaugas. Vieni prarado pajamas, o kiti, ypač vyresni žmonės, vengė lankytis parduotuvėse ir kaip įpratę negalėjo atlikti mokėjimų. Vandens, elektros ir šilumos tiekėjai tikina, kad su skolininkais stengiasi susitarti. Tačiau kraštutiniu atveju gali atjungti elektrą, vandenį ar šildymą.

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų. Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc.

Lietuvoje paskelbus karantiną, o Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui užsiminus apie galimybę šiuo laikotarpiu atidėti komunalinius mokesčius, dalis miesto gyventojų suprato, kad mokesčiai bus atidedami visiems. Todėl dabar miestiečiai stebisi, kodėl jų prašoma susimokėti už komunalines paslaugas. Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad lengvata taikoma tik senjorams bei finansinių nuostolių dėl karantino patyrusiems asmenims ir įmonėms.

Geriamasis vanduo didmiesčių gyventojams kainuoja daug mažiau nei regionuose gyvenantiems žmonės, kurie už vandenį kartais moka net tris kartus daugiau. Tačiau vieno didmiesčio gyventojai gali sunerimti – bėgant metams kainos kreivė kyla, o tai reiškia ir tuštesnę piniginę. Portalas tv3.lt lygina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų 1 kub. m vidutinę kainą (eur/kub. m be PVM) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kaune startuoja nauja sistema, leisianti miestiečiams vietoje kelių skirtingų savivaldybės įmonių sąskaitų gauti vieną bendrą. Netrukus kauniečius pasieks pirmos bendros Kauno miesto komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitos, kurias gyventojai galės apmokėti jiems patogiausiu būdu, rašoma pranešime. „Kauniečiai vietoj šūsnies sąskaitų gaus vieną voką, kuriame ras apjungtas 4 įmonių sąskaitas.

Prognozuoti ir nuspėti galima ne tik orus, bet ir ateinančio mėnesio išlaidas. Tiksliausios prognozės yra paremtos ilgalaikių stebėjimų rezultatais, tendencijų įžvalgomis ir tik šiek tiek – asmenine nuojauta.

Šiandien, kada gyvenimo tempas vis greitėja, įprasta ieškoti būdų, kaip palengvinti savo kasdienybę ir taip sutaupyti laiko savo pomėgiams. Siurbliai-robotai, elektroniniai priminimų kalendoriai ir daugelis kitų sprendimų mūsų gyvenime atsidūrė būtent dėl to, kad darbas taptų mielas ir nereikalaujantis daug pastangų. Ne išimtis ir komunalinių bei kitų paslaugų sąskaitų apmokėjimas, su kuriuo susiduriame kiekvieną mėnesį.

Kada paslaugų teikėjai pateikia sąskaitas? Iki kada geriausia atsiskaityti už komunalines ir kitas paslaugas? Kaip nepasimesti ir nepamiršti jų sumokėti? Keletas patarimų, kurie leis kasmėnesines sąskaitas apmokėti be jokio vargo. Kai gaunate ne vieną sąskaitą ir jų visų sulaukiate skirtingu metu, nesunku pridaryti klaidų, arba, tiesiog, pamiršti.

Ne paslaptis, jog mokesčių mokėjimas – kiekvieną mėnesį nuobodulį keliantis darbas, todėl galimybė vos vienu paspaudimu atsiskaityti už visas komunalines bei asmenines paslaugas skamba viliojančiai, tiesa? Palengvinti savo kasdienybę retas kuris atsisakytų, o mintis apie galimybę daugiau laiko skirti poilsiui dar labiau džiugina.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Nespėjus nutilti diskusijoms dėl elektroninių atsiskaitymo knygelių panaikinimo banke, šiandien gyventojus pasiekė nauja žinia, jog Vilniaus mieste gyventojai negalės atsiskaityti už Vilniaus šilumos tinklus naudodamiesi popierine atsiskaitymo knygele. Tai ypač aktualu jautriausiai visuomenės daliai – senjorams, kurių didžioji dalis apmoka popierines sąskaitas prekybos vietose ar mokesčius surenkančiuose skyriuose.

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, specialistai dalijasi aktualia atmintine. Į ką, pasikeitus atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarkai, dėmesį turi atkreipti kiekvienas gyventojas? Skaitiklių parodymai.

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies gyventojus, kurie e. banke už komunalines paslaugas atsiskaito per elektroninį Atsiskaitymo knygelės atitikmenį Iki šiol atsiskaitydami už komunalines paslaugas el.

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu. „Ilgėjant tamsiam paros metui, šviesą jungiame jau po pietų, nes už lango tvyro prieblanda. Rytais, norėdami sušilti, ilgiau pastovime po karšto vandens srove.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Šiandien mobiliuoju telefonu galime išsikviesti taksi, pažiūrėti savo mėgstamą televizijos laidą ar apsipirkti internetinėje parduotuvėje. Išmaniųjų technologijų revoliucija neišvengiamai pakeis ir tokią kasdienės rutinos dalį kaip mokėjimas už komunalines paslaugas. Vos prieš nepilną dešimtmetį daugelis iš mūsų turėjo storas spalvotas apskaitos knygeles, kuriose ranka surašydavome skaitiklių rodmenis, komunalines išlaidas ir už jas susimokėdavome banke ar pašte.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pardavus nekilnojamą turtą būtina informuoti komunalinių paslaugų teikėją ir nutraukti su juo sutartį, priešingu atveju ir toliau teks mokėti už jo komunalines paslaugas, tvirtina teisininkas Artūras Razgūnas. LRT radijo klausytoja Anelė baiminasi, kad jai gali tekti mokėti mokesčius už jau parduotą butą. „Pardaviau butą, bet mokesčiai ir toliau ateina mano vardu.

Žinių radijas Atliekų tvarkymo situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienose komunalinių paslaugų teikimas užtikrinamas beveik visiems gyventojams, kitose nemaža dalis gyventojų vis dar neturi galimybių šiukšlių išmesti legaliai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė sako, kad tai lemia savivaldybių organizuotumo stoka, nors vertinant bendrai pokyčiai yra teigiami. „Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja.

Elektros energiją mes esame pratę taupyti, nes stengiamės kiek įmanoma mažiau savo pinigų išleisti mokėdami už komunalines paslaugas. Tačiau nejaugi tai vienintelė priežastis, dėl kurios reikėtų keisti savo elektros energijos vartojimo įpročius? Spartūs grėsmingos klimato kaitos žingsniai turėtų kiekvienam vartotojui įskiepyti pagrindinius atsakingo energijos vartojimo principus. Vakare netikėtai kuriam laikui dingus elektrai, visi labai sunerimstame ir puolame ieškoti kitų šviesos šaltinių.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 procento, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 procentais. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.

Atsiskaityti už komunalines paslaugas Lietuvoje internetu jau galima nemokamai. Šią paslaugą savo klientams teikia pirmoji Lietuvoje licencijuota elektroninių pinigų sistema Mokėjimai.lt. "Žmonėms jau ir taip nemalonu mokėti mokesčius, o dar nemaloniau, kai ir už atsiskaitymą dar reikia papildomai mokėti. Mes sukūrėme būdą atsiskaityti už komunalines paslaugas nemokamai – visiems mūsų klientams", – sako elektroninių pinigų įstaigos "EVP International", administruojančios sistemą Mokėjimai.

Bendrovė „Viena sąskaita“ pranešė sukūrusi programėlę išmaniesiems „Apple“ telefonams, su kuria galima atnaujinti vandens, dujų ir elektros skaitiklių duomenis. Skelbiama, kad šį rodmenų įvedimo būdą naudojantys „iPhone“ savininkai iškart juos suveda į „Vienos sąskaitos“ sistemą. Programėlė skirta „Vienos sąskaitos“ klientams, kurie kiekvieną mėnesį, prieš apmokėdami sąskaitą internete užpildo savo skaitiklių (vandens, elektros, dujų) rodmenis.

Istorija, kurią papasakojo viena portalo Balsas.lt skaitytoja, paprasta ir banali, bet „tuštinanti kišenę“. Ir niekam nė motais, kad mokėsite už tai, kuo nesinaudojate. „Mirė tolima, vieniša giminaitė.

Uostamiesčio savivaldybės įmonei „Klaipėdos autobusų parkas“ gali tekti vežioti ne tik keleivius, bet ir šiukšles. Skaičiuojama, kad atliekų vežimą perdavus savivaldybės įmonei, atpigtų ir paslaugų įkainiai. Keleivius „Klaipėdos autobusų parkas“ uostamiestyje vežioja jau 56-erius metus. Įmonės autobusai rieda ir tarpmiestiniais bei tarptautiniais maršrutais. Keleivių vežimas visada buvo pagrindinė įmonės veikla, tačiau netrukus savivaldybės įmonė gali būti įpareigota vežti ir šiukšles.

Tarp miš­kų pa­si­kly­du­sia­me Daug­ši­ga­lių (Pak­ruo­jo se­niū­ni­ja) kai­me tė­ra pen­kios so­dy­bos. Dvie­jo­se iš­jung­ta elektra. Už sko­las. Už tą pa­tį be elekt­ros ne­se­niai li­ko so­dy­ba kai­my­ni­niuo­se Te­li­šio­niuo­se. Jo­se įsi­kū­rę rem­ti­ni, so­cia­liai ne­sa­va­ran­kiš­ki žmo­nės. Ne­su­sit­var­kan­tys nei su pi­ni­gais, nei bui­ty­je. Pas­lys­tan­tys „ant bam­ba­lio“. Vie­ni šių bė­džių gai­li­si.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Komunalinių paslaugų kompanijoms Alabamoje uždrausta nelegalius imigrantus aprūpinti dujomis, elektra ir vandeniu. Griežčiausias Jungtinėse Valstijose imigracijos įstatymas sėja paniką imigrantų bendruomenėse. Didžiosios komunalinių paslaugų kompanijos Alabamoje taip pat tapo griežčiausio Jungtinėse Amerikos Valstijose imigracijos įstatymo įkaitėmis – joms uždrausta teikti bet kokias paslaugas nelegaliems imigrantams.

Seimo valdyba nurodė kanceliarijai visuose parlamentarų viešbučio butuose įrengti vandens ir elektros apskaitos skaitiklius. Parlamento vadovybė teigia, kad tokiu būdu bus patvirtinti arba paneigti svarstymai, esą Seimo nariai, patys nemokėdami už komunalines paslaugas, švaisto ir elektrą, ir vandenį. Pasak Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, taip bus lengviau išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų konkretus Seimo narys išnaudoja vandens ir elektros.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Į Lietuvą atslinkusi pavasario šiluma leido lengviau atsikvėpti solidžių sąskaitų už šildymą gavėjams – ši būtina, bet finansiškai skausminga paslauga jau kuris laikas didmiesčių gyventojams išjungta, bet atšilę orai dar nereiškia, kad esame pasiruošę atsisakyti ir karšto vandens. Vietoje karšto – vos drungnas vanduo Neseniai į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi vilnietis skaitytojas, kurio teigimu, jis jau pora savaičių patiria nepatogumų dėl karšto vandens tiekimo.

Ketvirtadienį Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigia, jog gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Anot parlamentarės, greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos.

Lietuvos liaudies partijos (LLP) pareiškimas Lietuvos liaudies partija (LLP) savo rinkimų programoje įtvirtino ir remia tokį šilumos ir kitų komunalinių paslaugų ūkio tvarkymą, kuris atitiktų vartotojų interesus. Tai yra savivaldybių tarybų ir administracijų kompetencijoje. Mūsų partijos kandidatai inicijavo Ukmergės bendruomenės pasipriešinimą prieš nesąžiningus monopolinių šilumos tiekėjų veiksmus.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Galimybę mokėti pagal atliekų kiekį yra išsikovoję klaipėdiečiai. Seimui siūloma leisti žmonėms pasirinkti rinklaivos būdą, bet prieš tai jau stojama piestu.   Šiaulių rajono Žadžiūnų gyventoja Janina Zonienė piktinasi, kad už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Anot jos, pinigai turėtų byrėti ne už „galvas“, o už realius šiukšlių kiekius.

Praėjusi savaitė, kaip įprasta, socialiniam tinklapiui „Facebook“ buvo jaudinama. Viena vertus, jame užsiregistravo 500 milijonasis aktyvus vartotojas. Kita vertus, paaiškėjo, kad, vertinant pagal JAV vartotojų pasitikėjimo indeksą, „Facebook“ yra viena iš mažiausią pasitikėjimą turinčių kompanijų privačiajame sektoriuje.

Valdininkai, raginantys gyventojus pasirinkti šilumos ir karšto vandens tiekėjus, tvirtina, kad tai padės apsaugoti sąžiningus vartotojus nuo sukčių. O vartotojų atstovai įsitikinę, kad valdžia siūlo mokėti už paslaugas ir įrenginius, kurie visiškai nereikalingi, praneša LTV „Šiandien“. Likus dešimčiai dienų apsispręsti, ką rinktis karšto vandens tiekėju, aiškėja, kad atsisakyti esamų šilumos tiekėjų paslaugų ir karšto vandens paruošimu rūpintis patys ketina vos keliolika namų visoje Lietuvo...

„City Service“ 55 mln. litų vertės sandoris su kontroliuojančiu akcininku „Rubicon Group“ nėra patrauklus smulkiesiems akcininkams, nes šiukšlių išvežimo įmonė „Ecoservice“ perkama santykinai brangiai, teigia Investuotojų asociacija. „Neoficialiais duomenimis, „Ecoservice“ buvo „ant prekystalio" nuo 2008 metų pavasario, o pardavimo patarėju buvo pasamdytas „Swedbank”, kuris dabar organizuoja ir naujos City Service akcijų emisijos platinimą.