Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą.
Kodėl reikia taupyti?
Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga. Vis dažniau keliamas klausimas: ką mes galime padaryti?
Dabartinė civilizacija daugiausia vartoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, kitaip vadinamus iškastiniu kuru – naftos produktus, akmens anglis, gamtines dujas. Todėl svarbu juos ne tik keisti vietiniais ir atsinaujinančiais, bet ir taupyti kasdieniame gyvenime.
Jungtinės Tautos prognozuoja, kad netolimoje ateityje pasaulyje pritrūks maisto produktų. Jau dabar žemės produktų paklausa didesnė už pasiūlą. Vartojimas tampa didesnis nei gamybos tempai.
Elektros energijos taupymas
Elektros gamyba labiausiai teršia orą ir prisideda prie klimato atšilimo. Visų pirma apgalvokite savo kasdienius įpročius – ar jų nereikėtų šiek tiek pakeisti? Jei jau gavote nemažą sąskaitą už elektrą, pakalbėkime apie elektros taupymą. Juk jos neprisuko Karlsono propeleris.
Nieko keista, kad visame bute dega šviesos, įjungti kompiuteriai, orkaitėje valandą kepa višta, drabužiai sukasi skalbimo mašinoje, o virtuvėje visu galingumu plyšauja televizorius, bandydamas perrėkti burzgiantį seną šaldytuvą. Ar tikrai viso to jums reikia šiuo metu? Dabar pat apeikite namus ir išjunkite tai, kas nereikalinga.
Budėjimo režimas
Paprastas žingsnis, ką galite padaryti, – patikrinti, kiek prietaisų namie veikia budėjimo režimu. Ištisas dienas ir naktis televizoriuje dega raudona lempelė? Didžiojoje Britanijoje buvo apskaičiuota, kad 8 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos tenka įrangai, veikiančiai budėjimo režimu. Juk išjungti prietaisą ir įjungti jį iš naujo nelabai sunku.
Jei prietaiso lemputė dega, vadinasi, energija vis dar naudojama! Atsisakykite technikos budėjimo režimo. Nakčiai ar prieš išeidami iš namų iš elektros lizdų išjunkite televizorių, mobiliojo telefono įkroviklį, muzikinį centrą. Taip sutaupysite apie 40 proc. jų naudojamos elektros energijos.
Lemputės
Vėl perdegė lemputė! Kiek per metus jų nuperkame? Panašu, kad kaitrinės lempos baigia atgyventi savo amželį. Ar žinote, kad paprasta elektros lemputė – neefektyvus šviesos šaltinis. Tik apie 10 proc. suvartojamos elektros energijos paverčiama šviesa, o apie 90 proc. virsta šiluma.
Vienas paprasčiausių būdų taupyti – pirkti energiją taupančias lemputes. Nors jos kainuoja daugiau nei įprastos kaitrinės lemputės, dega gerokai ilgiau (kaitrinės – iki 2 tūkst. valandų, o energiją taupančios – iki 15 tūkst. valandų) ir sunaudoja maždaug penkis kartus mažiau energijos.
Ant lemputės etiketės būna nurodyta, kiek įprastų lempučių atitinka konkreti energiją taupanti lemputė. Kaitriąją 100 W lemputę pakeisdami taupiąja 20 W lempute, galite sutaupyti 290 litų per metus.
Bendro naudojimo patalpose: koridoriuose, laiptinėse, rūsiuose, naudokite mažesnio galingumo lemputes. Reguliariai valant dulkes nuo lempučių, apšvietimas pagerėja net iki 40 proc. Naudokite vietinį apšvietimą, užuot apšvietę visą patalpą. Be to, toršerai ar stalinės lempelės atrodo jaukiau ir stilingiau.
Įsirenkite dviejų tarifų skaitiklius. Tik nepamirškite svarbiausius buitinius darbus palikti nakčiai ir savaitgaliams, kitaip už elektrą mokėsite netgi daugiau nei iki tol.
Buitinė technika
Atnaujinkite buitinę techniką. Seni elektros ir buities prietaisai sunaudoja nuo 2 iki 5 kartų daugiau elektros nei nauji. Pirkdami naują prekę atidžiai perskaitykite etiketę. Pirkite mažiau vandens, elektros ir kitų išteklių naudojančias prekes.
Kalbant apie energijos klases, yra priimtas bendras prietaisų žymėjimas tam tikromis raidėmis. Dabar labiausiai paplitusi A klasės buitinė technika. A+ energijos klasei yra priskiriami patys ekonomiškiausi prietaisai. Kiekvieno šaldytuvo energijos taupymo klasė žymima raidėmis nuo A iki G.
Raidėmis nuo A iki C žymimi labai ekonomiški šaldytuvai, naudojantys per metus nuo 300 iki 600 kW energijos, raide D žymimi vidutinio ekonomiškumo šaldytuvai, E ir G – neekonomiški modeliai. A+ klasės skalbyklės sunaudoja iki 10 proc. mažiau energijos nei A klasės skalbyklės. A+ klasės šaldiklis sunaudoja iki 24 proc. mažiau energijos negu toks pat A klasės.
Valgio gaminimas
Pakalbėkime, kaip gaminate valgyti? Jei norėjo puodelio arbatos, tai kodėl pripylėte pilną arbatinį vandens, ir šis pūškuoja penkiolika minučių? Visada naudokite tinkamo dydžio puodus bei keptuves. Virkite tik tiek vandens, kiek jums reikia.
Virdami porą kiaušinių, neimkite didžiausio puodo, nes tokiu būdu yra švaistoma elektros energija vandeniui užvirti, o ir kiaušiniams nesmagu baladotis dideliame puode. Gamindami maistą greitpuodžiuose galite sutaupyti net 70 proc. elektros energijos.
Jei turite dujinę viryklę, atsisakykite elektrinio virdulio – jis yra tiesiog elektros ėdrūnas. Jei netikite, eikite ir pažiūrėkite, kaip sukasi skaitiklis. Išjungta elektrinė viryklę, likus kelioms minutėms iki maisto ruošimo pabaigos, išliks pakankamai karšta ir maistas baigs virti nenaudodamas elektros.
Vandens taupymas
Didžioji Žemės paviršių dengiančio vandens dalis tyvuliuoja sūriose jūrose ir vandenynuose. Gėlo vandens tėra tik 3 proc. Bet jis „užrakintas“ ledynuose ir poliarinėse ledo kepurėse. Dėl klimato kaitos kinta kritulių pasiskirstymas Žemėje.
Sukepusi žemė negali sugerti lietaus vandens, todėl didesnis kiekis vertingo gėlojo vandens nuteka į jūrą. Kitas vanduo taip giliai susikaupęs po žeme, kad jo negalima pasiekti.
Likusi gėlo vandens dalis sudaro mažiau nei pusę procento. Jis teka upėmis, formuoja ežerus ir kaupiasi požeminiuose sluoksniuose, iš kurių Lietuvoje išgaunamas geriamasis vanduo. Kaip ir visų Žemės išteklių, gėlo vandens atsargos yra ribotos, tad jas reikia taupyti.
Ne mažiau kaip 11 proc. Europos gyventojų kenčia nuo vandens stokos, o klimato kaitai spartėjant ši tendencija vis stiprėja. Turint omenyje, kad sausoje planetos dalyje vanduo prilygsta auksui, o mes jo turime iki valios, vis dėlto už jį mokame.
Kaip taupyti vandenį?
Sutvarkykite varvančius čiaupus. Pakeitus seną dviejų ventilių vandens maišytuvą į lengvai valdomą vienos svirties ar automatinį maišytuvą, galima sumažinti vandens suvartojimą vienu trečdaliu be jokio diskomforto.
Vienos svirties vandens maišytuvai duoda 12 l vandens per minutę, o dviejų ventilių maišytuvas – 18 l per minutę, bet tas skirtumas lieka nepanaudotas, o tiesiog nuteka į kanalizaciją. Užsukite čiaupą, kai valotės dantis. Jei plaunate indus plautuvėje, ją užkimškite. Arba plaukite dubenyje visus iš karto.
Naudokite indaplovę. Šiuolaikinės indaplovės sunaudoja tik apie ketvirtadalį vandens, kuris išleidžiamas plaunant indus rankomis. Pavyzdžiui, dvylikai žmonių skirtam indų komplektui išplauti kriauklėje reikia 60 l vandens, o indaplovė tam pačiam kiekiui indų sunaudos tik 15 l. Neperskalaukite indų prieš dėdami į indaplovę – pakanka nugramdyti maisto likučius, o visa kita leiskite išplauti prietaisui.
Įsigykite tinkamą skalbimo mašiną. Ji yra viena didžiausių vandens naudotojų buityje, ypač neekonomiški yra seni modeliai. Naujausios skalbyklės naudoja nuo 35 iki 50 proc. mažiau vandens vienam skalbimui palyginti su senesniais modeliais.
Skalbkite prikrovę ją pilną. Nors modernios skalbyklės energijos ir vandens naudojimą automatiškai sureguliuoja priklausomai nuo skalbinių įkrovos, vis dėlto ekonomiškiausias skalbimas bus tuomet, kai prietaisas bus prikrautas iki galo. Įjungus trumpąją skalbimo programą, prietaisas naudoja daugiau vandens kilogramui skalbinių nei skalbiant ilgąja programa.
Be to, pasirinkus trumpąją skalbimo programą, dažnai negalima pilnai prikrauti skalbyklės. Patikrinkite vandens kietumo lygį savo rajone ir atitinkamai sureguliuokite savo skalbyklę. Tai padės sutaupyti ne tik vandens, bet ir skalbimo priemonių.
Virdami maistą naudokite kiek galima mažiau skysčio. Paprastai žmonės pripila pilną puodą vandens. Iš tiesų norint išvirti daržoves ar bulves, gali pakakti ir ketvirtadalio litro vandens. Uždengus puodą dangčiu, maistas virs tiesiog garuose ir taip išlaikys geriausias savo savybes.
Naudokite vandenį kelis kartus. Nebūtina išpilti vandens, kuriame skalavote indus – panaudokite sodui laistyti, grindims ar automobiliui plauti. Nebūtina maudantis pripilti pilną vonią vandens. Prausdamiesi po dušu, sunaudosite kur kas mažiau vandens.
Šilumos taupymas
Šilumos energija brangsta. Naftos bei dujų atsargos Žemėje senka, tad šilumos taupymas yra neišvengiamas. Vėdindami patalpas, mes išmetame lauk šiltą orą.
Vienas 20 kv. m patalpos vėdinimui per šildymo sezoną sunaudojama mažiausiai 250 tūkst. kubinių metrų oro. Jo pašildymui eikvojama apie 2000 kW/val. šiluminės energijos. Nesunkiai galite paskaičiuoti, kiek sunaudojama jūsų butui, biurui. Nepaleiskime energijos vėjais.
Didžiuosiuose miestuose daugiabučiai namai šildomi neatsinaujinančiu iškastiniu kuru. Mums vertėtų investuoti į ekologiškai švarių, atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Tokie ištekliai yra vanduo, saulės energija, vėjas.
Skandinavijos šalyse didelė dalis namų yra apšildoma iš karštųjų versmių paimtu vandeniu. Tai yra puikus variantas, nes būstas apšildomas ekologiškai, švariai. Viena iš sąlygų norint taupyti šilumą – gera šiluminė izoliacija.
Pats efektyviausias šilumos taupymas – viso namo renovacija. Pro pastato sienas prarandama apie 35 proc., pro langus – 37 proc., pro stogą – 15 proc., pro rūsio perdangas – 13 proc. šilumos.
Kompleksiškai atnaujinus pastatą: įrengus automatizuotą šilumos punktą, įdėjus naujus langus, įstiklinus balkonus, suremontavus stogą, apšiltinus sienas, galima sutaupyti 40–60 proc. energijos. Šiek tiek sumažinti šilumos nuostolius galima ir individualiomis butų šeimininkų pastangomis.
Kitoje dalyje aptarsime kaip ekonomiškai įsigyti maisto produktus bei daiktus.
Inesa BANIONYTĖ
Taip pat skaitykite:
Vartojimo kultūra: į madą ateina taupumas (I dalis)
