Sausį žiemai tapus ne tokiai žvarbiai, panevėžiečiai už šildymą gavo maždaug 20 procentų mažesnes sąskaitas. Tačiau ne visi miesto gyventojai pasirūpino, kad jos būtų dar mažesnės.
„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Arvydas Kriaučiūnas primena, kad mokesčio už šilumą dydis susideda iš dviejų pagrindinių dalykų – šilumos suvartojimo, padauginto iš kainos. Kaina nesikeitė nuo praėjusių metų liepos, o štai suvartojimas, palyginti su gruodžiu, sumažėjo – dėl šiltesnių sausio orų.
Pajamos vis mažėja
Tiesa, kiekvienas miesto daugiabutis po Naujųjų suvartojo skirtingą šilumos kiekį, tad ir gautos sąskaitos buvo skirtingos. Kai kurie namai mokės apie pusantro lito už kvadratinį metrą, o kai kurie vos ne po aštuonis litus. Tai priklauso nuo to, ar renovuotas visas namas, ar tik šilumos punktas, ar pastatas apskritai niekada rimtesnio remonto nematęs.
Didelėmis sąskaitomis praėjusį mėnesį Panevėžyje skųstasi, šilumos tiekėjai to neneigia, tačiau, anot A. Kriaučiūno, nereikia užmiršti, jog dalis vartotojų už šildymą gavo kompensacijas. Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko pavaduotojo skaičiavimais, gaunantiesiems, pavyzdžiui, 700 litų pensiją už šildymą realiai reikia mokėti ne daugiau kaip 70 litų – kita dalis paprastai kompensuojama. Žinoma, egzistuoja ir tam tikros kompensavimo sąlygos, kurias reikia atitikti: valstybės remiamas plotas, šilumos kiekio normatyvai ir pan.
Sausį Panevėžio mieste iš maždaug 33 tūkstančių butų apie 7 tūkstančius naudojosi kompensacijomis, o kompensuojamoji suma siekė 800 tūkstančių litų. Prieš metus sausį kompensacijas gavo 5800 butų, jiems atseikėta 644 tūkstančiai litų.
A. Kriaučiūno teigimu, reikia įvertinti ir faktą, kad pernykštis sausis buvo gerokai šaltesnis, tad ir sąnaudos buvusios didesnės. Akivaizdu, jog per metus gyventojų pajamos labai sumažėjo.
Skolos bendrovei per metus taip pat išaugo. A. Kriaučiūno duomenimis, jos šiuo metu siekia 5,4 mln. litų (praėjusių metų vasarį buvo 4,4 mln. Lt). Tikimasi, kad dauguma skolininkų, kaip visada, per vasarą stengsis mokesčius sumokėti. Viena paguoda, tikina šilumos tiekėjai, jog nemokančiųjų už šildymą skolos jų kaimynams neužkraunamos – ieškoma būdų, kaip jas atgauti iš paties skolininko.
Taupo kaip išmano
Kadangi praėjusį mėnesį gautos didelės sąskaitos už šildymą daugelį gyventojų privertė griebtis už galvų, sausį išradingi panevėžiečiai išbandė įvairius taupymo būdus. Laimė, džiaugiasi energetikai, kad dauguma tų būdų buvo legalūs.
Pavyzdžiui, dalis daugiabučių gyventojų naktį sumažina karšto vandens temperatūrą, tačiau tai „Panevėžio energijos“ technikos direktoriaus Petro Diksos teigimu, kartais gali būti pavojinga – tokiomis sąlygomis gali paplisti legioneliozė.
Dalis miesto namų tiesiog sumažino šilumą. Tačiau toks taupymas, specialistų teigimu, ne visada duoda naudos: gyventi tampa gerokai šalčiau, o sutaupoma suma nėra tokia jau didelė. Bendrovės vadovaujančiojo inžinieriaus Andriaus Dubinsko aiškinimu, vėsumoje stovintis radiatorius atiduoda labai daug šilumos, o naudos beveik neduoda. „Tai panašu į bandymą žvake užvirinti arbatinį, – sako jis. – Žvakė sudegs, jai bus išleisti pinigai, o arbatinis taip ir neužvirs.“
O štai apie elementarius taupymo būdus, kraipo galvas specialistai, gyventojai kažkodėl nepamąsto. P. Diksa sako, jog per sausį atliktą daugiabučių patikrą prisižiūrėta, kaip tvarkomi kai kurie daugiabučiai: atviri ar apskritai išdaužti rūsių langai, o juk būtent rūsiuose dažniausiai būna magistraliniai šildymo vamzdžiai. Be to, kai kuriuose namuose pastebėtos atviros ar gerai neužsiveriančios laiptinių durys. Tačiau apie tai įspėjus namo administratorius, paprastai niekas nepasikeičia.
Per atstumą nereguliuoja
Neretai teigiama, kad gyventojai nežino, už ką moka. Pasak P. Diksos, ta informacija panevėžiečiams teikiama jau senokai, o dabar dar patikslintos kai kurios eilutės, nes to reikalauja teisės aktų pakeitimai. Jo teigimu, bėda ta, kad kuo daugiau informacijos suteiki, tuo gyventojams joje sunkiau susigaudyti.
„Kai kuri informacija ne specialistui sukelia daugiau klausimų nei naudos teikia – reikia ją suprasti“, – sakė technikos direktorius.
Beje, įmonė diegia apskaitos nuskaitymo sistemą – kas kiek laiko nuotoliniu būdu nuskaito šilumos punktų duomenis. Tokiu būdu gali stebėti suvartojimą, nustatyti įtartinus atvejus, gedimus sistemoje. Bendrovės vadovaujantysis inžinierius A. Dubinskas siūlė sistemos duomenimis naudotis ir sistemų prižiūrėtojams. Kartu tikino, kad šioje sistemoje Panevėžyje tėra duomenų nuskaitymas, tačiau nėra reguliavimo funkcijos, tai yra nė vienas namas mieste nereguliuojamas per atstumą.
Kai kurie gyventojai įsitikinę, kad jei gyvena plytiniame name, tuo labiau storomis sienomis, jie už šildymą turėtų mokėti mažiau – esą namas šiltesnis. Tačiau, pasak A. Dubinsko, jei gyvenama blokiniame name, dar nereiškia, kad jis yra šaltesnis. „Nereikia apsigauti, kad visi plytiniai namai yra geri“, – aiškino inžinierius. Jo teigimu, Klaipėdos, Ramygalos gatvėse yra tokių senų namų, kurių sienos storos, namai mūriniai, tačiau už šildymą moka daug. Taip yra dėl daugelio priežasčių: didelio diametro vamzdžių, be to, jų dalis suleista į lauko sienas, o butų aukštis beveik trys metrai, butų name mažai.
„Be radikalių permainų jie ir bus brangūs“, – sakė A. Dubinskas. – O blokinių didžiųjų Tulpių gatvės namų, kuriuose yra po 80–120 butų, sąnaudos šildymui yra sąlyginai mažesnės.“
Gyventojams paprasčiau
Žinoma, pastaruoju metu neretai gyventojai baksnoja ir į pačių šilumininkų aplaidumą prižiūrint požeminius tinklus, neretai šildančius miesto žolynus – ant jų ir žvarbiausią žiemą sniegas neužsilaiko.
„Panevėžio energijos“ technikos direktorius P. Diksa neslepia: nors bendrovė investuoja į trasas, niekada nebus pasiekta, kad bent dalis šilumos nebūtų išspinduliuojama į aplinką: trasų izoliavimas – labai brangus, tad labai išaugtų šilumos kaina, o investicijos greičiausiai neatsipirktų.
Gruodį įmonės patirti nuostoliai trasose sudarė 8,4 proc., o sausį – 11,4 proc. Bet tai neviršija leistino normatyvo. Pasak P. Diksos, Skandinavijos šalyse optimalus metinis nuostolių dydis yra 10 proc., pas mus – 16 proc. Realiai šiuos nuostolius galima sumažinti 4 procentais, tačiau, tikina energetikai, gyventojams daug paprasčiau investuoti, nes gyvenamieji namai gali sumažinti šilumos nuostolius net 50 procentų, ir investicijos ten mažesnės, o atsiperkamumas – greitesnis.
Daiva SAVICKIENĖ
