komentaras

Europos širdyje klesti piratavimas. Ir mūsų lyderiai dėl to nieko nedaro. Būtent to galima pasimokyti iš Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos negailestingo ir įžūlaus triuko, kai „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo nuleistas iš padangės. Tikslas – sulaikyti 26 metų opozicijos veikėją Ramaną Pratasevičių, buvusį šiame lėktuve.

Tai, ką padarė Lukašenka su opozicijos atstovu Ramanu Pratasevičiumi ir kaip tai padarė, nusispjaudamas į tarptautines taisykles, žmogaus teises, net neabejoju, jog bus įvertinta demokratinio pasaulio lyderių ir teisėsaugos.

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Kas keli metai Lietuvą sukrečia medikų savižudybės. Kiekviena tokia mirtis, nepriklausomai nuo to ar tai medikas, ar ne medikas yra didžiulė netektis, kurios galima būtų išvengti. Nepaisant to, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka labai aukštas. Savižudybė, ar tiksliau ėjimas iki jos, yra sudėtingas ir neretu atveju ilgas procesas. To proceso metu žmogus dažniausiai stengiasi apie savo sudėtingą situaciją siųsti ženklus aplinkiniams, tikėdamasis pagalbos ir paramos.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei? Ne, tokių dalykų jums girdėti neteko – nes pati mintis, kad Rusija galėtų surengti sėkmingą įtakos operaciją JAV kino pramonės širdyje, atrodo verta pajuokos.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per tris pirmus šių metų mėnesius jie iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,1 milijono eurų. Palyginimui, per visus praėjusius metus sukčių padaryta žala siekė 2,1 mln. eurų. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų nepamiršti, kad išvengtume sukčiavimo internete? Pandemija padarė didelę įtaką daugelio žmonių gyvenimui, daug veiklos paskatino perkelti į internetą. Sukčiai tuo piktnaudžiauja.

Šios savaitės ketvirtadienį išsenka paskutinis Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų profesinių sąjungų derybų dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties terminas. Medikai yra labai atviri: ministerija net nesistengia imituoti derybų, o palikti be socialinių garantijų, jie svarstys galimybę streikuoti.

Rusija išsiunčia iš šalies du mūsų diplomatus. Taip pat po vieną estų ir latvių, ir tris slovakų diplomatus. Maskvoje dirbantys Lietuvos diplomatai Rusiją turės palikti per savaitę. Kremlius apie jų išsiuntimą paskelbė iškart po to, kai paaiškėjo, jog Lietuva pakliuvo į Rusijos paskelbtą nedraugiškų šalių sąrašą. Maskva žada apsunkinti Rusijai nedraugiškų šalių ambasadų gyvenimą. Taigi Rusija pranešė išsiunčianti du Lietuvos diplomatus.

Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. Ką daro Vladimiras Putinas? Šis klausimas neduoda ramybės sprendimų priėmėjams Berlyne, Briuselyje, Londone, Vašingtone ir kitur.

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių dėmesio. Ne išimtis ir galimas pelno mokesčio pakeitimų klausimas, kuris trečiadienį bus svarstomas Mokesčių pertvarkos grupės susitikime. Plačioji visuomenė, remdamasi komunikacine prasme labai patrauklia idėja, jog pelno mokestis turėtų būti mokamas tik tada, kai jis paskirstomas, ganėtinai aktyviai pasisako už šį kelią, Lietuvoje vadinamą estiškuoju.

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti. Šio dešimtmečio grėsmės – daug didesnės, susijusios su elektronais, o ne atomu, smegenų pajėgumu, o ne šiurkščia jėga.

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.

Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.

Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai negu baimintasi, būstas neatpigo.

Sprendimas iškviesti Caroline Wilson į Kinijos užsienio reikalų ministeriją turėjo įbauginti. Britanijos ambasadorė gavo pylos už paskelbtą straipsnį, kuriuo buvo palaikoma žiniasklaidos laisvė.

Pamenate, kaip prieš keletą metų Putino ruporai aiškino, kad Lietuva yra tik dalis Lietuvos, kažkur apie Šiaulius ir Kauną, o Klaipėda – Rusijos dalis, Vilnius – padovanotas Baltarusijos. Girdint ministrės iniciatyvas dėl valstybės teritorijos skaldymo pagal tautinių mažumų kalbas, norom nenorom suklūsti, ar Putino svajonės kartais nepateko į liberalų ir jų įkaitais tapusių konservatorių darbotvarkę.

Antrojo karantino metu 4 iš 10 šalies gyventojai sako dar labiau ėmę vertinti atsakingo skolinimosi svarbą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Žmonės teigia supratę, jog svarbiau nei gauti reikiamą finansavimą yra įvertinimas, ar gautas lėšas pavyks nesudėtingai grąžinti.

Nuo šiandien didėja akcizo mokesčiai tabako produktams. Tiesa, neženkliai – populiariausiam produktui, kuris sukelia daugiausia problemų, - cigaretėms akcizas auga 5,6 proc. ir 20 vnt. pakelį pabrangins apie 0,13 - 0,15 euro vidutiniškai. Cigarilių akcizas auga 14,6 proc., o rūkomojo tabako bei neapdoroto tabako akcizas auga taip pat 14,6 proc. Tokie pokyčiai neatrodo panašūs, kai buvo padidinimas kaitinamajam tabakui 2020 metais, kai mokestis buvo didinamas 65 proc.

Dėl neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą iš Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų traukiasi istorikas konservatorius Valdas Rakutis.

Žalią koridorių stambioms investicijoms pažadėjo dar buvusi Vyriausybė. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija paskelbė investuotojus viliojančią schemą. Schema – puiki. Nes ji nušviečia ne tik lengvesnį ir tiesesnį kelią, kurį valdžia žada stambiems investuotojams. Schema atskleidžia ir esmines investicijų kelyje slypinčias kliūtis.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji metai buvo netikėtai gausūs viešų pirminių akcijų siūlymų (angl. IPO). Po trumpo rinkos štilio praėjusiųjų metų pradžioje jų pabaiga pasižymėjo sėkmingais apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ bei siuntų kompanijos „DoorDash“ startais biržoje, o jų akcijų kaina gerokai viršijo lūkesčius.

2020 metai buvo didelių kontrastų metai Lietuvoje: gimė mažiausiai kūdikių nuo Nepriklausomybės atgavimo, o mirė daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau sugrįžusių iš emigracijos lietuvių ir atvykusių gyventi užsieniečių skaičius buvo didžiausias per trisdešimt metų. Kai kuriuos iš šių pokyčių paaštrino pandemija, kitus lėmė jau ne trumpą laiką besitęsiančios tendencijos.

Bet kuri šalis, gyvenanti V. Putino Rusijos šešėlyje, turėtų užjausti Taivaną. Ši saloje įsikūrusi kinų respublika yra pavyzdinga, įstatymais besivadovaujanti demokratija, kasdien turinti kovoti dėl išlikimo šalia imperialistinės kaimynės, laikančios ją maištinga provincija, kuri tik apsimeta valstybe. Maždaug taip pat Kremlius vertina buvusias sovietinės imperijos pavergtąsias tautas.

Apie ką kalbėsime 2021-aisiais? Apie viską, tik ne 2020-uosius. Toks anekdotas sklando internete. Kai į griežtą karantiną panirome dar kartą, o vakcinos laukėme labiau nei Kalėdų Senelio, 2020-uosius kai kam norisi tiesiog pamiršti, o artėjančius metus planuoti daug geresnius ir šviesesnius. Tačiau pamiršti 2020 metų pamokas būtų klaida.

Pasirodęs Mariaus Dubnikovo komentaras apie neva stiprėjančią lietuvio taurelę yra sąmoningai klaidinantis visuomenę ir neteisingas. Galimybė užsipirkti sandėlius senuoju tarifu Svarbu paminėti keletą faktų apie šiuos metus. Visų pirma – negalima lyginti praėjusių metų lapkričio mėnesio su šių metų lapkričio mėnesiu.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius.  Mane supras visi, kuriems nors kartą gyvenime teko susidurti su žmonėmis, turinčiais priklausomybę nuo narkotikų. O jei tokios patirties nėra, tai naujoji neoliberali valdžia ruošiasi padaryti viską, kad narkotikai ateitų į jūsų šeimas.  Laisvės partija ir jai antrinančios valdančiosios partijos ruošiasi narkotikų dekriminalizavimui.

Samdomi darbuotojai atsargiau negu prieš metus vertino savo galimybes susirasti darbą, kuris užtikrintų ne mažesnes pajamas, jeigu netektų dabartinio, rodo spalio pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kita vertus, remiantis „Sodros“ duomenimis net ir lapkritį, jau prasidėjus antram karantinui, gauta daugiau pranešimų apie priimtus, o ne atleistus darbuotojus, o tai rodo, kad ne visiems susirasti darbo jo netekus buvo sudėtinga.

Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyviu autoriaus vertinimu, kokie yra svarbiausi šios programos akcentai? Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą.

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19.  Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Pandemija paskatino verslą skubinti inovacijas įvairiose veiklos srityse. Organizacijos ir jų darbuotojai palyginti lengvai įsisavino nuotoliniam darbui reikalingus įrankius, suaktyvino veiklą elektroniniuose kanaluose, skaitmenizavo kasdienes verslo operacijas. Pastarasis pusmetis verslui įrodė, kad debesų kompiuterija paremti sprendimai gali būti greitai pasitelkti ir išplėsti iki reikiamo lygio.

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai.

Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.

Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas. Jie jaučiasi nepakankamai įvertinti ir užgauti. Dabar, – jie pasakė vienas kitam, – kai Baltuosius rūmus užims demokratas, reikalai vėl pasitaisys. Taip buvo 2008 metais, kai pasibaigė nemylimo prezidento George'o W. Busho kadencija.

Pastarieji 4 metai akcizinių prekių rinkoje pasižymėjo ryžtingais, tačiau išankstinio planavimo stokojusiais sprendimais. Akcizai buvo didinami chaotiškai, be konstruktyvaus plano, daugiausiai koncentruojantis tik į vieną alkoholio grupę, siekiant vien biudžeto pajamų didinimo. Tai išbalansavo ne tik pačią rinką, tačiau ir aiškų matymą, koks akcizų paskirstymas skirtingoms prekių grupėms šiuo metu egzistuoja ir kiek jis vis dar padeda įgyvendinti ekonominius bei socialinius valstybės tikslus.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

1999 metų vasario 22 dieną Jungtinėse Valstijose anekdotai apie lenkus pagaliau tapo nepriimtini. Žiniasklaidos magnatas Tedas Turneris paskelbė gilų atsiprašymą už įžeidžiamus rasistinius pareiškimus, o anksčiau išreiškė apgailestavimą, kad Lenkijos vyriausybė kritikuojama kaip nevisavertė.

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rinkos smūgį atlaikė be didesnių problemų. Kyla klausimas, ar antroji pandemijos banga taip pat praeis be pasekmių.

Nauja diena, naujas ir COVID-19 rekordas. Per parą ketvirtadienį Lietuvoje užfiksuoti 424 infekcijos atvejai. Virusas plinta visoje šalyje. Gydytojai pasakoja, kad kasdien ligoninėse guldomų ligonių skaičius viršija išleidžiamų. Dėl to mažėja ne tik lovų, bet ir pacientus galinčių aptarnauti medikų. Plačiau apie vis labiau kaistančią situaciją ir ar užtenka dabartinių priemonių suvaldyti koronos plitimą kalbame su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. 424 atvejai per parą.

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet... neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu.

Rinkimai – ir vėl ketveri metai su tautos išrinkta valdžia. Ką aš norėčiau naujai valdžiai palinkėti? Būdama šeimos gydytoja labiausiai matau, kad mes, medikai, esame tapę beteisiais raštininkais, kurie negali pasirūpinti savo tobulėjimu ir pacientais, nes nuolat bando atlaikyti didžiulius psichologinius ir fizinius krūvius „kamšydami“ sistemines klaidas.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Kam rūpintis sritimi, kurios pavadinimą vos galite ištarti? Juo toliau esi nuo Kaukazo, juo didesnį nuobodulį ir painiavą kelia karas dėl Kalnų Karabacho. Kas teisus? Kas pradėjo? Kodėl tai svarbu? Atsakyti į pirmuosius du klausimus sunku.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Leistiną greitį viršijantys vairuotojai tebelieka opi eismo saugos problema Lietuvoje. Ir būtent dėl saugaus greičio nepaisymo daugiausia įvyksta eismo įvykių, kuriuose žūsta arba būna sužeisti žmonės. Lietuvos policija prieš greičio mėgėjus naudoja net kelių rūšių greičio kontrolės sistemas. Nuo 2003 metų mūsų šalies vairuotojai kelyje pradėjo pastebėti įrengtas stacionariąsias (taškines) greičio matavimo sistemas.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.