komentaras

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.  Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Gyvūnų gerovės klausimai pastarosiomis dienomis tapo, kone, labiausiai po koronaviruso aptarinėjama tema Lietuvoje. Iš žiaurios nelaisvės išlaisvinta šimtai naminių gyvūnų, aptarinėjami galimi teisės aktų pakeitimai, numatantys griežtesnes baudas pažeidėjams ar institucines, sistemines pertvarkas, kurios turėtų garantuoti gyvūnų gerovę ir stabdyti bet kokį žiaurų elgesį su gyvūnais, organizuoti mitingai ir piketai, raginantys politikus imtis realių priemonių kovoje prieš žiaurų elgesį su gyvūnai...

Nors ir šiandieną Lietuvoje egzistuoja žmonių gyvenimo lygio skirtumai, vieni gyvena geriau, kiti – prasčiau, retai kada pagalvojame, kokios gyvenimo sąlygos buvo praeityje. Pavyzdžiui, kaip prieš kelis šimtus metų gyveno paprasti žmonės – valstiečiai? Skaitytojui, bandančiam tai įsivaizduoti, greičiausiai atsiveria niaurus ir tamsus vaizdinys. Dėl to jis labai neklysta.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Rusijos propagandistai šiomis dienomis turėjo pagrindo džiūgauti. O kaipgi kitaip – Lietuvos valdančiojoje daugumoje jie rado mūzą, kuri už juos generuoja tiek antilietuviškų naujienų! Kalbu apie V. Tomaševskį ir Z. Jedinskį. Ir jų bendrininkais dėl pasyvumo tapusią valdančiąją koaliciją.  Pirmąją savaitę stebėjausi, kodėl valdančiosios koalicijos krikštatėvis R. Karbauskis ignoruoja įvykius Baltarusijoje. Jis pasisakė įvairiausiomis temomis, tik ne apie kaimynus.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje buvo daugiau parduota beveik visų alkoholio rūšių, išskyrus spirituoto vyno. Daugiausiai augo stipraus alkoholio pardavimai – net 42,6 proc. Dviženkliais skaičiai didėjo ir putojančio vyno – 22,5 proc., vyno iki 8,5% stiprumo – 16.2 proc., alaus – 16.1 proc. pardavimo augimas.  Per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15% stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc.

Psichologai rekomenduoja atostogų metu pamiršti visus darbinius reikalus, pakeisti aplinką ir visiškai atitrūkti nuo, kad ir labai mėgstamo, darbo. Atostogos žmogui skirtos atgauti jėgas ir pasiruošti naujam darbo sezonui. Atostogauja ne tik dirbantieji, jos priklauso ir moksleiviams, kurie vasaros metu ilsisi nuo įtemptų mokslo metų ir ruošiasi naujiems.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

Visur ir visada yra pasirinkimas. Užstoti skriaudžiamą ar praeiti pro šalį. Pulti ant kelių melsti malonės ar stovėti išdidžiai. Žaisti diplomatinius žaidimus ar pasakyti – tu ne prezidentas, mums ne pakeliui. Siekti užsidirbti kuo daugiau, ar pareikšti – tai pinigai, ant kurių laikosi kruvinas Baltarusijos režimas.  Atrodo, Lietuva ir vėl renkasi malonią dirbtinę šypseną. Siūlo derybas tarp Baltarusijos valdžios ir opozicijos.

Baltarusijoje jau penktą dieną iš eilės tęsiasi protestai, prezidento rinkimai sulaukė kritikos ir tarptautiniu mastu, kaip ir po jų sekę susirėmimai gatvėse, ne kartą paminėtos ir galimos sankcijos valstybei. Kokios sankcijos realiai gresia Baltarusijai? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su diplomatu, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, taip pat buvusiu nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijoje Petru Vaitiekūnu. Europos Sąjunga – gana didelis darinys.

Nors koronaviruso pandemija yra vienas didžiausių iki šiol žmonijai kilusių iššūkių, yra sričių, kurioms pasaulinis protrūkis turėjo teigiamą poveikį. Viena jų – elektroninė prekyba. Prognozuojama, kad pasaulio elektroninės prekybos rinka šiemet išaugs trečdaliu – nuo 1,8 trilijono JAV dolerių 2019 m. iki 2,4 trilijono šiais metais.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Ar futbolas ir šachmatai gali turėti ką nors bendro? Taip. Aktyvią ir labai ištikimą bendruomenę, pagarbą varžovui, savo sporto šakai gyvenimus pašventusius žmones. Už tai sulaukiančius paramos ir pagarbos. Deja, tai – idealas. Realybė gali būti visiškai kitokia. Ypač jei sporto funkcionieriai į sporto šaką pradeda žvelgti kaip į savo įtakos ar verslo įrankį.  Taip nutiko Lietuvos futbole.

Kaimyninėje Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas aršiai dorojosi su gatves užplūdusiais protestuotojais. Valdžiai skelbiant triuškinamą pergalę rinkimuose – žmonės gatvėse stojo į kovą su OMON‘ininkais. Bet Lukašenkos pajėgos guminėmis kulkomis, dujų granatomis ir net taranuodami minią per kelias valandas ją išvaikė. Plačiau apie Baltarusijos prezidento rinkimus ir situaciją pas mūsų kaimynus kalbamės su politologu Linu Kojala.

Laisvės partijos lyderė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė apie valdančiųjų planus įkurti valstybinį banką teigia, kad turime leisti veikti rinkai ir pritraukti naujų privačių bankų, o ne kurti valstybinius monstrus.  „Valstybės dalyvavimas bankų versle reikštų naujus įsipareigojimus valstybei ir naujus mokesčius mums. 1 ar 2 mlrd. € būtų reikalingi steigiant konkurencingą valstybinį banką. Palyginimui – mūsų patvirtintos 2020 m. biudžeto pajamos – 11.454 mlrd.

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai. Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki.

Valstiečiai šią savaitę pasiekė trečią antirekordą. Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 m. matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus valstiečių „švietimo“ triumfas.  Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.

Pastarąsias dvi savaites stebėjome beprecedentį procesą – užpylus Registrų centro serverius, „paskendo“ juose buvusios sistemos. Visa Lietuva skaudžiai pajuto e-sveikatos praradimą.  Visą savaitę laukiau, kada valdžios vyrai prabils apie Registrų centro vadovo, Sauliaus Urbanavičiaus atsakomybę. Tačiau tylėjo jo tiesioginis vadovas teisingumo ministras (RC pavaldus Teisingumo ministerijai), tylėjo ir e-sveikatos „sisteminis“ bosas A. Veryga.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla.

Pirmadienį vakare sutrikus Registrų centro aptarnaujamai e. sveikatos sistemai, Lietuvoje veikiančios daugiau nei 1300 vaistinių antrą dieną iš eilės susiduria su sudėtingais iššūkiais aptarnaujant pacientus. Įprastai kiekvieną dieną vaistinėse su e. receptais įsigyjama apie 50 tūkst. vnt. vaistų. Susiklosčius neeilinei situacijai, antrą dieną iš eilės gyventojų su e. receptais vaistinės aptarnauti negali, nes prisijungti prie e. sveikatos sistemos nėra galimybių.

Pandemija ir karantinas ne tik priminė svarbiausias asmeninių finansų pamokas, bet ir pakoregavo šių metų atostogų planus. Didžioji dalis gyventojų atostogas šiemet leis Lietuvoje ir ne paslaptis − taip ketina sutaupyti. Ko svarbu nepamiršti per šios vasaros „artimas“ atostogas, kad finansinė padėtis išliktų sveika, o ir mes patys būtume pailsėję? Iki šių metų lietuviai kasmet keliaudavo vis daugiau ir intensyviau.

Rugpjūčio pradžioje jau šeštą kartą Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. 1994 metų liepos mėnesį pirmą kartą išrinktas prezidentas Aleksandras Lukašenka jau šeštą kartą, pašalinęs visus pagrindinius oponentus, vėl, matyt, laimės „demokratinius“ rinkimus. Rinkimai vyks pagal jau du kartus pakeistą konstituciją. Tik laimėjęs pirmuosius rinkimus 1996 metų lapkričio mėnesį Lukašenka pakeitė konstituciją – išplėtė prezidento įgaliojimus ir įkūrė dviejų rūmų parlamentą.

Artėjant antrojo metų ketvirčio įmonių rezultatų skelbimui, ir JAV, ir Europoje prognozuojama, kad įmonių pelnai gali mažėti iki 50 proc. Nepaisant to, JAV ir Europos ekonomikose toliau stebimi atsigavimo ženklai, o tokios įmonės, kaip „Amazon“ ar „Tesla“ fiksuoja naujus akcijų kainų rekordus. Kinijos ekonomika vis labiau įsibėgėja, ir šalies akcijų biržas pastaruoju metu yra užplūdusi euforija. Geromis naujienomis pasidalino ir kelios Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos bendrovės.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Dažnai valstybei per ne vieną šimtmetį teko patirti savus sunkumus, praradimus ir šlovingas pergales, kitoms, deja, buvo lemta išnykti.  Mūsų valstybė, kuri taip pat yra visko mačiusi, buvo ant išnykimo ribos, tačiau susiklosčiusios geopolitinės sudėtingos situacijos leisdavo Lietuvai vėl prisikelti. Ir taip ne kartą. Prie įdomaus paradokso prisidėjo ir patys lietuviai, tiek prie caro, tiek tarybinių laikų, neleisdami, vykstant politinėms tarptautinėms peštynėms, tylėti.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija. Daug metų Rusija vengė imtis spręsti šią problemą.

Valdantieji pavasario sesijoje beveik įgyvendino savo svajonę. Beveik. Mums, opozicijai, sunkiai, bet pavyko apginti demokratijos principus ir apsaugoti žmonių teisę į privatumą. Pavyko grąžinti į darbą Seimą ir į šiukšliadėžę pasiųsti planus sekti kiekvieną iš jūsų.  Pavasario sesija prasidėjo kovo 10 dieną. Po savaitės premjeras paskelbia karantiną ir su Seimo pagalba perima šalies valdymą į Vyriausybės rankas.

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Apklausus praeivius gatvėje, ką veikia Seimas, tai dauguma pasakytų, kad leidžia įstatymus. Tokios pat nuomonės laikosi ir visuomenės veikėjai bei žurnalistai. Taigi apie įstatymų leidybą ir Seimo vietą valstybėje reikėtų daugiau kalbėti, nes per 30 metų jau pribrendome reformoms.  Biurokratizacija ir reglamentarizacija  Angliškos tradicijos šalyse įstatymų leidyba yra tik viena iš parlamento veiklų ir net ne svarbiausia.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą. Maždaug pusvalandžio trukmės kalboje šalies vadovas paleido keletą strėlių politikams, esą „atsakomybės kartelė jau nuleista iki dugno“. Visgi valdantieji čia neįžvelgė kritikos sau. Politologai Nausėdos pranešimą vertina dvejopai. Kaip vertinti pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą? Kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičium. Išgirdom pirmąjį prezidento Nausėdos metinį pranešimą.

Jau tirpsta paskutinės karantino dienos. Atveriamos kaimyninių valstybių sienos, atlaisvinami skrydžiai. Tačiau ar šis atlaisvinimas nesukels antrosios koronaviruso bangos nė neatėjus rudeniui? Kalbame su sveikatos apsaugos ministru Aurelijum Veryga. Tai tirpsta paskutinės karantino dienos, poryt jau to karantino nebeliks. Tai kaip jūs manot, ar jau tas laikas, ar nepliūptels nauja susirgimų banga? Iš tiesų, yra nerimo.

Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės. Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas.

Pasijusti „ne savo rogėse“ gali bet kokio amžiaus ir bet kokios profesijos darbuotojas. Nepatogumo, nejaukumo, nežinojimo, ką daryti ir ko imtis būsena gali užklupti tiek ką tik į įmonę įžengusį darbuotoją, tiek ilgus metus dirbantį ir kompanijai atsidavusį komandos narį. Vadovo užduotis tokį žmogų pastebėti ir, užuot vadovavusis moto „nenori nereikia“, „gera vieta ilgai tuščia nebūna“, įdėti darbo ir jam padėti.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Vasaros pradžią investuotojai pasitiko stebėdami augančią įtampą tarp JAV ir Kinijos bei ryškėjančius pandemijos padarinius verslui. Nepaisant to, viltys dėl kuriamos vakcinos nuo koronaviruso, karantino apribojimų švelninimas įvairiose šalyse ir ekonomikos skatinimo priemonės Europoje toliau skatino pozityvias nuotaikas rinkose. Kol kas investuotojai kur kas labiau linkę atsižvelgti į teigiamas naujienas ir pro ausis praleidžia neigiamas.