komentaras

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai buvo įvestas karantinas ir Vyriausybei teko imtis priemonių gaivinant verslą ir ekonomiką, „Invega“ tapo vienu iš svarbiausių pagalbos verslui teikėjų. Šios užduoties ėmėmės įsitikinę, kad daugelis Lietuvos verslų patiria didesnius sunkumus negu mes patys. Tikėjimas, kad galime padėti, skatino nuolat tobulinti savo veiklos procesus, ieškoti vis labiau verslininkų lūkesčius atitinkančių sprendimų. Manau, kad jau turime kuo pasidžiaugti.

Kai kam gali iškilti klausimai, kaip sekasi atremti koronavirusą Ukrainai, kaip šioje šalyje teikiama parama gyventojams ir kaip vertinamos lietuvių pastangos išbristi iš sunkmečio? Apie tai kalbamės su pirmuoju žmogumi Ukrainos karo pramonėje – „Ukroboronprom“ vadovu Aivaru Abromavičiumi.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda jis ir jo partija puikiai bendradarbiauja. Visgi nesutarimai dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, teisėjų skyrimų ir ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo tam prieštarauja. Kaip yra iš tiesų, klausiame paties Ramūno Karbauskio. Sveiki.

Lietuvai pamažu išsivaduojant iš koronaviruso gniaužtų, svarstoma, kaip pasikeis tautiečių gyvenimas ateityje bei kokių iššūkių dar galime tikėtis. Prezidentas Gitanas Nausėda interviu TV3 žinioms apžvelgė pandemijos ekonomines pasekmes ir būsimą politinį paveikslą po Seimo rinkimų.

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta.

Didžioji dalis verslo jau antras mėnesis Lietuvoje sustojęs. Ar valdžios skirta pagalba nepasieks įmonių per vėlai ir kokia Lietuvai gresia bedarbystė? Apie tai kalbėjome su Laisvosios rinkos instituto vadove ekonomiste Elena Leontjeva. Laba diena. Europos Komisija pareiškė, kad pagal jų skaičiavimus Lietuvos ekonomika smuks 7,9 proc. šiemet, o kitais metais augs – 7,4 proc.

Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą. Nuo paskutinio vertinimo Lietuvos 15-mečiai padarė didžiausią pažangą iš visų vertintų šalių moksleivių, tačiau išlieka žemiau EBPO vidurkio. Aplenkę tokias šalis kaip Rusija, Italija, Ispanija, mūsų moksleiviai užima 9 vietą iš 20-ties.

Gegužę dauguma Europos valstybių ėmė drąsiau švelninti apribojimus, įvestus siekiant pažaboti koronaviruso protrūkį, ir tai suteikia trumpalaikį palengvėjimą veikti negalėjusiam verslui.

Nekompetencija, nekantrumas ir neįgalumas buvo trys veiksniai, prisidėję prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Ir jie dabar būdingi Rusijai. Vladimiras Putinas turėtų susirūpinti. Devintojo dešimtmečio pabaigoje gana ilgai gyvenau sovietinėje imperijoje ir buvau jos griūties 1991-aisiais liudininkas. Jau dešimtmečius buvo aišku, kad planinės ekonomikos technologinių laimėjimų kaina yra priverstinis atsilikimas kitose srityse.

Vyriausybė pritarė beveik 1 mlrd. eurų vertės socialinių priemonių paketui, kuris turėtų padėti gyventojams ir darbdaviams greičiau atsitiesti po karantino. Ką išgelbės šios priemonės – šalies ekonomiką ir gyventojus ar valdančiuosius, kurie dalins pinigus prieš pat rinkimus? Kalbėjome su ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka. Laba diena. Kaip jūs vertinat Vyriausybės pažadėtas subsidijas ir 200 eurų išmokas darbo netekusiems žmonėms ir pensininkams.

Seimo rinkimų kampanija prasidėjo toliau tęsiantis karantinui. Kaip ir kodėl kinta visuomenės vertinimai bei nuotaikos? Ar Lietuvos ir kaimyninių valstybių vadovai gali pasigirti augančiu pasitikėjimu? Apie tai kalbamės su bendrovės „Baltijos tyrimai” vadove Rasa Ališauskiene.

Velykų laikotarpis buvo laikomas kone lemtingu Lietuvai kovoje su koronavirusu. Antradienį ministerija informavo, kad yra matomos pozityvios permainos – kalbama apie mažėjantį naujų COVID-19 infekcijos atvejų skaičių. Ką praėjusios kelios dienos iš tiesų lėmė, kokios naujausios žinios apie infekcijos ypatumus, atsparumą ir vaistus? Apie tai kalbėjome su gydytoju profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Kilus koronaviruso pandemijai pasaulyje, o Lietuvoje išaugus šio viruso susirgimų skaičiui, ministerijos atstovai ramino, kad Lietuva yra pasirengusi atremti visas iškilusias blogybes. Visgi, kiek vėliau išryškėjo, kad tyrimams atlikti trūksta ne tik reagentų, bet ir apsauginių priemonių medikams. Kokias komunikacines klaidas darė valdžios atstovai, įvertino Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis tapo milžinišku išbandymu valstybėms, verslui ir gyventojams. Ekonomiką apimantis sąstingis daugeliui reiškia piniginius iššūkius ir nerimą dėl ateities, kuris dažnai dar labiau padidėja dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų: paskolų, išperkamosios nuomos ar kitų.

Prieš 30 metų buvau keistas bėglys – mėginau ne pabėgti nuo sovietų tarnybų, o joms pasiduoti. Buvau ką tik atvykęs į Lietuvą, nepaisydamas sovietų vykdytos pasienio kontrolės, gavęs istorinę vizą Nr. 0001. Šis pokštas buvo iškrėstas ne vien dėl smagumo. Jis parodė, kad Kremliaus gniaužtai okupuotose Baltijos šalyse silpsta, galbūt negrįžtamai. Pasidžiaugiau savo 15 minučių šlovės. Tuomet sulaukiau atpildo.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Likti namuose turėtų būti paprasta, tačiau įgyvendinant tai praktikoje visgi kyla netikėtų problemų. Kaip dirbti, kaip tęsti mokslus, kaip nusipirkti maisto, ką daryti susirgus? Į daugelį tokių klausimų atsako skaitmeninės technologijos, be kurių gyvenimas karantino metu būtų žymiai sudėtingesnis. Skubus poreikis daugelį gyvenimo sričių perkelti į virtualią erdvę parodė, kad skirtingų įmonių ir organizacijų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis labai nevienodas.

Dėl paskelbto karantino Lietuvoje nemažai įmonių yra priverstos arba visai nevykdyti veiklos, arba mažinti jos mastą, tačiau augalininkyste besiverčiančių ūkių situacija yra priešinga – matydami šylančius orus ir sausėjančią žemę, ūkininkai jau pradėjo pavasarinius darbus. Žinoma, karantinas daro neigiamą įtaką ir šiam sektoriui, tačiau dėl tam tikrų veiksnių žemės ūkio nuostoliai bus mažesni negu visos ekonomikos.

Praėjusi savaitė, kaip ir daugumos biurų darbuotojų, taip ir LTPF vadovams buvo „telefoninė“. Sulig pirma karantino diena iškilo daug spręstinų klausimų, tiek objektyvių, kaip padėti pareigūnams, auginantiems vaikus, tiek subjektyvių. Gesinant keistus ir bereikalingus konfliktėlius su vadovais. Nors didžioji policijos įstaigų vadovų dalis tikrai dirba labai atsakingai ir supranta, kad dabar visi esame vienoje fronto linijoje, vis tik atsiranda vienas – kitas, keliantis nereikalingas įtampas.

Šiuo metu neapibrėžtumą jaučia visi. Vieni jį priima kaip iššūkį ir juda į priekį dar didesniu greičiu. Kiti laukia, stebi aplinką ir ruošiasi sprendimus priimti ateityje – kuomet situacija taps aiškesnė. Statistiniai duomenys rodo, kad per 90 proc. Lietuvos verslo – smulkusis. Analizuojant dabartinę aplinką galima prognozuoti, kad būtent ši kategorija dėl esamų aplinkybių nukentės labiausiai.

Sveikatos apsaugos ministras Veryga sako, kad ateinančią savaitę Vyriausybė greičiausiai svarstys pratęsti karantiną. Kiek jis gali tęstis ir ko vertos valdžios pastangos, kai trūksta testavimo priemonių, o patikrinimo prigrūstose patalpose laukia ir sveiki, ir užsikrėtę? Aiškinamės su Aurelijumi Veryga. Vyriausybė kitą savaitę žada pratęsti karantiną. Kaip jūs prognozuojate, iki kada jis galėtų būti pratęstas?  Sudėtinga prognozuoti.

Valstybės visame pasaulyje imasi plataus masto priemonių, siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui. Tuo metu vis daugiau gyventojų ima nerimauti dėl savo finansinės situacijos ir jos ateities perspektyvų. Neužtikrintumo laikotarpiu griežtos ir aiškios finansų valdymo taisyklės padeda išvengti panikos, ypač jei neturime sukaupę didesnio finansinio rezervo. Aptarkime svarbiausius ir veiksmingiausius finansų valdymo būdus.

Žiauriai sumuštos ir išprievartautos jurbarkiškės istorija dar praėjusių metų gegužės pabaigoje su siaubu prikaustė bene visos Lietuvos dėmesį. Tuomet nukentėjusios nepilnametės stojo ginti ne viena šalies garsenybė, o ne ką mažesnes kalbas sukėlė ir vykstantis tyrimas. Ketvirtadienio rytą paaiškėjo tokio žiauraus nusikaltimo kulminacija. Ir anaiptol ji galbūt nėra lengvai suprantama racionaliu protu.

Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio viruso padariniai Lietuvos ekonomikai bus maži: manėme, kad virusas tiesioginių nuostolių pridarys tik pramonės bendrovėms, perkančioms būtinus komponentus iš Kinijos. Tačiau padėtis ir įtakos ekonomikai vertinimas visiškai pasikeitė savaitės pradžioje ėmus sparčiai augti užsikrėtusių asmenų skaičiui Europoje.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc.

„Mažiau lakt reikia ir raitytis ir nieko nebus (šypsenėlė)“, – toks užrašas ties straipsniu apie Vilniuje išžagintą merginą atsirado vieno asmens „Facebook“ istorijoje. Tas žmogus, kaip viešina „Facebook“ vartotojai, yra jaunas policijos pareigūnas, kuris savo pareigą „ginti, saugoti, padėti“ išreiškė menkai apgalvotu poelgiu, kuris gali skaudžiai atsirūgti.

„Turtingame ir išsivysčiusiame pasaulyje mes išgyvename ne turto ir materialinės gerovės krizę, bet charakterio, dorybių, priemonių ir tikslų krizę. XXI a. politikoje iš esmės skirstoma nebe į kairiuosius ir dešiniuosius, bet į išpažįstančius impulsyvias kairiųjų ir dešiniųjų vertybes bei kompromisines paauglių arba suaugusiųjų kairiųjų ir dešiniųjų vertybes.

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, kaip ir juokelis, kad „kelininkus žiema vėl užklupo netikėtai“. Yra gerų ir ne tokių gerų žinių. Geroji žinia, kad šiemet tikros žiemos dar nebuvo, kaip ir signalų, kad ekonomika perkaito, bet tai nereiškia, kad orų ir ekonominio klimato permainos neįmanomos.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus Luku Savicku. Po susikimo buvo paskelbta, kad prezidentas dar neapsisprendė, bet sprendimą priims netrukus. Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis sakė, kad susitikimo metu buvo orientuojamasi, kokius prioritetus mato kandidatas į ministrus, taip pat buvo vertinta  jo patirtis ir gebėjimai įgyvendinti prioritetinius darbus.

Iranas nedingsta iš pirmųjų laikraščių puslapių: nužudytas generolas, atakuotos JAV ir NATO bazės Irake, o vėliau – numuštas civilinis lėktuvas. Įvykių tikrai netrūkta, o šalies žmonės plūsta į gatves pareikšti pagarbą ir patriotizmą ir pasipiktinti dėl numušto lėktuvo. Iranas, pasak Vilnius universiteto dėstytojos, Irano tyrinėtojos Ievos Koreivaitės, nevienalytė šalis, kurioje pilna visokių nuomonių, elgesio ir politinių srovių.

Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio. Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.

Prezidento Nausėdos pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos, plečiančios žvalgybos tarnybų galias, gali kirstis su žmogaus teisėmis ir prieštarauti žvalgybos esmei, sako teisininkai ir politikai. Ką apie tai mano Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis? Kalbamės „TV3 žinių“ studijoje.

Išgirdę žodį „dieta“, pirmiausia galvojame apie tai, kad ir vėl gali tekti gerokai mažiau valgyti. Tačiau finansų reikaluose, kaip ir mityboje − dieta pirmiausia turėtų reikšti ne drastiškus pokyčius, o mažus žingsnius geresnės elgsenos ir savijautos link. Nepamatuoti tikslai, kardinalios ir skausmingos priemonės retai padeda pasiekti tvarių pokyčių.

Praėjo profesinė advokatų diena. Sveikinu advokatus ir linkiu jiems ir jų klientams kantrybės, nes panašu, kad jos prireiks. Praėjo keletas mėnesių nuo to laiko, kai advokatai ėmė grasinti nebeteikti valstybės garantuojamų advokato paslaugų dėl valstybės sukaupto įsiskolinimo už paslaugas. Tuo metu atrodė, kad tiek Vyriausybė, tiek Teisingumo ministerija juos išgirdo, suprato, kad žmonėms reikalingą teisinę pagalbą vienaip ar kitaip reikia garantuoti.

Trečiadienį feisbuke nuvilnijo pasipiktinimo banga dėl kailių karaliene tituluojamos Nijolės Veličkienės įrašo, kuriame moteris trumpai paaiškino, kokia turi būti mergaitė bei kokie drabužiai gali padėti jai sukurti išskirtinį įspūdį apie save.  Siūlo audinės kailinius mergaitėms Prieš kelias dienas jame moteris pasidalijo mergaitės nuotrauka, kuri apsirengusi baltos spalvos audinės kailinukais.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį ryte atvykęs pas premjerą Saulių Skvernelį žurnalistams patvirtino, kad buvusi parlamentarė ir teisėja Neringa Venckienė šiuo metu yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje, bet negalėjo pasakyti, ar byla toliau bus vykdoma Kaune, kur dar dirba buvę jos kolegos. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl buvusi teisėja Lietuvai perduota dėl 4, o ne dėl 13 jai anksčiau inkriminuotų nusikaltimų.

Lukas Lekavičius sukūrė Kauno „Žalgirio“ stebuklą, kuriam nebuvo lemta išsipildyti. Filmo vertu scenarijumi pratęsimą išplėšę žalgiriečiai sužaidė siaubingas penkias minutes ir galiausiai 70:82 nusileido Eurolygos naujokams, Sankt-Peterburgo „Zenit“. „Žalgiris“ iki ketvirtojo kėlinio pabaigos likus 4,7 sek. atsilikinėjo 59:62 ir „Zenit“ turėjo kamuolį.

Visą gyvenimą teko sieti su Kaunu ir Kauno rajonu, o dabar ir būti Kauno regiono plėtros tarybos nariu, todėl matant įsisiūbuojančias diskusijas norisi išsigryninti argumentus, kurie sprendimai galėtų vesti link didesnės perspektyvos. Pradžiai truputį įdomiųjų skaičių. Kauno rajono plotas yra 1496 kvadratinių kilometrų, o miestas užima 158 kvadratinius kilometrus. Abu sudėjus kas yra lygu 1654 kvadratiniai kilometrai ir tai labai panašu Londono plotui, kuris sudaro 1572 kvadratinius kilometrus.

Nekilnojamojo turto kainų klausimas visada buvo aktualus visuomenei. Neseniai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbiama, jog nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje mažėja, tačiau ar tikrai? Apie neklinojamąjį turtą, jo kainas ir tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir „UnoHub" vadovaujantis partneris Mindaugas Kazlauskas. Visai neseniai mes išgirdome Registrų centro duomenis, kad pastaruoju metu Vilniuje nekilnojamasis turtas pinga.

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė.

Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Vis dėlto, jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir sudaryti 2,4 proc. Bendrą maisto kainų augimą paskatino neįprastai sparčiai brangstančios daržovės.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Skaudų nokautą Tailande vykusiame „Muat Thai Super Champ“ turnyre patyręs lietuvis Sigitas Gaižauskas tikina nelabai supratęs, kas nutiko. 34-erių metų lietuvio kova su tailandiečiu Parinya Mudeno truko vos kiek daugiau nei minutę. S. Gaižauskas praleido kelis varžovo smūgius į veidą, bei trumpam praradęs sąmonę krito ant žemės. Teisėjas iškart nutraukė dvikovą, o lietuviui prireikė šiek tiek laiko atsigauti. Po dvikovos S. Gaižauskas atsiprašinėjo savo gerbėjų: „Sveiki visi draugai.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Net ir didžiausi Ukrainos naujojo prezidento gerbėjai per daug nedžiūgavo dėl jo išmanymo nacionalinio saugumo srityje. Tačiau Volodymyro Zelenskio atsakas į Vladimiro Putino naujausią triuką rodo, kad nerimauti dėl jo menkos patirties nevertėjo. Rusijos lyderis, ko gera, mėgindamas išmėginti ukrainiečių ryžtą, pareiškė paspartinsiantis rusiškų pasų išdavimą Rytų Ukrainos separatistinių regionų gyventojams.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai siekia kuo greičiau pamiršti antradienio košmarą Stambule. Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai pirmose ketvirtfinalio serijos iki 3 pergalių rungtynėse neturėjo jokių šansų prieš Stambulo „Fenerbahče“, bei pralaimėjo susitikimą 43:76. Jau ketvirtadienį didžiausiame Turkijos mieste įvyks antroji šios poros akistata.

Khabibas Nurmagomedovas nejaučia didelio pykčio airiui Conorui McGregorui, kuris šią savaitę skandalingai išvadino ruso žmoną „rankšluosčiu“. Airis tada savo „Twitter“ paskyroje pasidalijo nuotraukomis iš Kh. Nurmagomedovo vestuvių bei išsityčiojo iš jo žmonos. „Tavo žmona yra rankšluostis“, – rašė C.McGregoras ir netrukus ištrynė įrašą. Netrukus sportininkas susilaukė pasmerkimo, kad tyčiojasi iš žmonių religijos ir tikėjimo, bet pats Kh.Nurmagomedovas situaciją vertina gana ramiai.