Tam, kad pagerintume savo finansinę elgseną, pirmiausia turėtume ją perprasti − kokie mūsų įpročiai ar intuityvaus pasirinkimo būdai turi įtakos asmeninių finansų valdymui.
Atidėliojimai ir inkarai galvose
Pažadas, kad sveikiau maitintis, sportuoti ir taupyti pradėsime nuo pirmadienio ar naujų metų, ne veltui yra tapęs įprastu juokeliu tarp draugų ir kolegų. Tai yra mėgstamiausias pokyčiams nesiryžtančių ar jų vengiančių posakis. Neretai atidėliojimas glaudžiai siejasi su savo ar kitų lūkesčių nepateisinimo baime. Jei mūsų finansinis tikslas, pavyzdžiui, yra sutaupyti konkrečią pinigų sumą, galime būti linkę atidėlioti taupymo pradžią iš anksto jausdami, kad tai padaryti nebus lengva, o galbūt ir visai neįmanoma.
Klaidingą finansinę elgseną lemia ir dar viena mūsų psichikos savybė – taip vadinamas inkaravimas (angl. anchoring). Paprasčiausias to pavyzdys yra mūsų įprotis su džiaugsmu ir laimėtojo emocija pirkti prekes su nuolaidomis. Tuo metu mums atrodo, kad įsigijome jas už mažesnę kainą ir taip sutaupėme, tačiau mūsų sąmonėje viso labo įtvirtintas inkaras – didesnė kaina kaip atskaitos taškas, nuo kurio pradedame vertinti ir priimti sprendimus.
Protingiau elgtis su pinigais mums kliudo ir vadinamasis patirtų ir neatsiperkančių sąnaudų šališkumas (angl. sunk-cost bias). Netinkančio rūbo laikymas spintoje, nes ji buvo brangus, priverstinis knygos skaitymas ar filmo žiūrėjimas iki pabaigos, nors nuobodu, verslo partnerystės ar strategijos laikymasis vien dėl to, kiek daug investuota, nors tai aiškiai nebeveikia – visa tai vadinama patirtų sąnaudų šališkumu. Tai nepagrįstas mūsų noras toliau investuoti į dalykus, nes už juos jau esame sumokėję arba juos gavę kitu mums pastangų, energijos ir laiko kainavusiu būdu.
Mus veikia ir dar vienas – status quo šališkumas arba pirmenybė esamai padėčiai. Esama padėtis laikoma atskaitos tašku, ir bet kokie pokyčiai, palyginus su pradine padėtimi, suvokiami kaip nuostoliai. Galite klausti, koks gi gali būti nuostolis pradėjus taupyti? Jokio, tačiau dažnai į taupymą rytojui žvelgiame kaip į kažkokių naudų ar malonumų atėmimą iš savęs šiandien.
Ką daryti, kad planas netaptų priešu?
Žinodami apie šiuos mūsų elgseną veikiančius intuityvaus mąstymo būdus, juos lengviau atpažinsime ir galėsime priimti sąmoningesnius finansinius sprendimus. Tad norėdami sutaupyti ir išvengti išlaidavimo, turėtume nusistatyti pamatuojamus tikslus. Tik neužkelkime kartelės per aukštai − veiksmingiau turėti mažesnius ir lengviau pasiekiamus tikslus, nei sunkiai realizuojamus ir todėl greitai galinčius tapti jūsų pačių susikurtais priešais.
Supratimas, kad taupydami rytojui nebaudžiame savęs šiandien, o pasirūpiname savo ateities „aš“, taip pat padės nevertinti taupymo kaip nuostolio ir sąmoningiau elgtis su gaunamomis pajamomis bei sukauptu finansiniu rezervu. Finansinę elgseną suvaldyti padės ir savo ateities įsivaizdavimas – kaip norime gyventi po tam tikro laiko, ką tuo metu norėsime veikti, ko turėsime būti pasiekę.
Naujiesiems metams numatyti finansiniai tikslai turi būti labai aiškūs, apibrėžti ir įgyvendinami. Tikslas tapti tiesiog turtingu ar turėti daug pinigų vargu, ar pakeis jūsų finansinę elgseną, o štai taupymas labai konkrečiam pirkiniui ar progai – gali. Pajusti taupymo malonumą padės ir periodinis kaupimas – kaskart gavę algą atsidėkite nustatytą sumą ir po kurio laiko auganti sutaupytų lėšų suma jus ims džiuginti.
Šiemet pasistenkite atidžiau planuoti. Ne tik tai, kad per metus ar keletą norėtumėte sutaupyti, pavyzdžiui, būsto pradiniam įnašui. Planuokite ir savo kasdienių pirkinių sąrašą, sezoninės aprangos ir avalynės įsigijimą, didesnes namų išlaidas.
Metų pradžia taip pat yra puikus metas planuoti vasaros atostogas ir jų finansus – taip bus lengviau per ilgesnį laiką sukaupti atostogoms reikalingų lėšų. Tada atėjus vasarai neteks patirti streso dėl per mažo atostogų biudžeto ir per didelių atostogų lūkesčių.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė
