SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 4 proc. mano, kad būstas pigs, 14 proc. nesitiki pokyčių, o likę 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 62 punktai.
Gruodį šis skirtumas buvo 42 punktai, o prieš metus – -21 punktas. Vos per vienus metus gyventojų lūkesčiai pasiekė žemiausią ir aukščiausią lygius nuo tada, kai tokia gyventojų apklausa buvo pradėta 2012 metų kovą.
Kovą labiausiai išaugo ne sostinės gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus regione 60 proc. apklaustų asmenų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės, tačiau Šiaulių ar Panevėžio regionuose tokią nuomonę kovą turėjo beveik 70 proc. respondentų. Kukliausiai iš didžiųjų penkių apskričių Lietuvos būsto kainų perspektyvą vertino Klaipėdos regiono gyventojai – ten 49 proc. apklaustųjų galvojo, kad būsto kaina per ateinančius metus didės.
Pažvelgus į atsakymus pagal amžių, į akis krenta tai, kad net 81 proc. apklaustų 18–29 metų asmenų prognozuoja, kad būstas brangs. Tokio amžiaus gyventojai brangstantį būstą dažniausiai vertina kaip neigiamą žinią dėl to, kad jų galimybės įpirkti būstą tampa prastesnės.
Gyventojų lūkesčiams didelę įtaką įprastai daro tai, kokios tendencijos tuo metu yra nekilnojamojo turto rinkoje ir kokios yra pačių gyventojų bei šalies ekonomikos perspektyvos.
Dėl pirmosios dalies klausimų nekyla – Statistikos departamentas neseniai skelbė, kad paskutinį 2020 metų ketvirtį vidutinė būsto kaina buvo net 9,4 proc. didesnė negu prieš metus. Pirmą šių metų ketvirtį būsto kaina taip pat didėja. Remiantis bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė buto kaina augo ir sausį, ir vasarį, nors karantinas buvo tęsiamas nepaisant tebesitęsiančio karantino.
Antras karantinas kol kas padarė didesnę neigiamą įtaką tik butų sandorių skaičiui tam tikruose didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kaune registruotų butų pardavimo sandorių skaičius per pirmus du šių metų mėnesius buvo 28 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Panevėžyje – 18 proc. mažesnis negu prieš metus. Tačiau kaip ir ankstesniais metais augo susidomėjimas individualiais gyvenamaisiais namais – jų Lietuvoje šiemet nupirkta beveik 5 proc. daugiau negu prieš metus.
Pastaraisiais mėnesiais didžiausias visuomenės dėmesys krypsta į Vilniaus pirminę būsto rinką, kurioje ir vasarį pasiektas dar vienas mėnesio naujų butų pardavimų rekordas. Dėl pirkėjų antplūdžio ir kol kas nespėjančio su juo augti naujo būsto pasiūlos susidaro ideali padėtis būsto kainai pirminėje rinkoje kilti dar sparčiau. Nuo to, kaip greitai nekilnojamojo turto vystymo bendrovės gebės pradėti naujus projektus, priklausys, kokiu tempu augs ne tik kainos, bet ir tai, ar artimiausiu metu nesumažės sandorių skaičius.
Mažėjantis pasirinkimas gali lemti laikinai sumažėsiančią paklausą pirminėje rinkoje. Dabartinė sparčiai augančios paklausa verčia šias bendroves sparčiau pirkti sklypus Vilniuje, tačiau dėl to auga ir sklypų kaina bei didėja būsimų nekilnojamojo turto projektų savikaina.
Nors šalyje tęsiasi karantinas ir vis dar nemažai žmonių negali grįžti į darbus, tačiau apklausos rodo, kad gyventojų finansinė padėtis nuo antro karantino pradžios lapkritį iš esmės nesikeičia. „Sodros“ duomenimis, dirbančių asmenų pajamos sausį buvo maždaug 7 proc. didesnės negu prieš metus. Be to, per du šių metų mėnesius, kaip ir pernai, daugiau lietuvių sugrįžo gyventi į Lietuvą, negu iš jos išvyko.
Gyventojų lėšos kredito įstaigose per metus padidėjo 3,1 mlrd. eurų, ir daugiau gyventojų, kurių pajamos nemažėjo, per pandemiją galėjo greičiau sukaupti pradinę įmoką būsto paskolai. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma rinkoje per metus sumažėjo. Viešojoje erdvėje galima matyti daugybę ekspertų komentarų apie didėjančias ir veikliausiai toliau didėsiančias būsto kainas. Galiausiai ir tarp gyventojų, ir tarp įmonių vyrauja spartesnio ekonomikos augimo antrą pusmetį lūkesčiai. Esant tokioms aplinkybėms, nebenuostabu, kodėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai taip pagerėjo.
Lietuvos gyventojų būsto kainų lūkesčių šuolis nėra išskirtinis. Švedijoje SEB grupės užsakymu atliekama tokia pat apklausa, kurios rezultatų dinamika nuo pandemijos yra labai panaši: kovo pradžioje Švedijoje taip pat 66 proc. apklaustųjų tikėjosi, kad būsto kaina per metus padidės. Galima priminti, kad pirmo karantino metu gyventojų lūkesčiai ir Švedijoje smarkiai krito, o tai rodo, kad ta nežinomybė, prasidėjus panikai, buvo būdinga ne tik mūsų šalyje, bet ir daugelyje kitų šalių. Galiausiai matome ir tai, kad būsto kaina visoje Europoje augo. Švedijoje butų kainos per metus padidėjo 6 proc., individualių namų – net 15 procentų.
Lietuvoje auga naujos pandemijos bangos ir ribojimų sugrąžinimo tikimybė. Kadangi dėl pirmų dviejų pandemijos bangų būsto kainų kryptis nepakito, nedidelė tikimybė, kad ji dramatiškai pakis antrą ketvirtį. Kaip ir minėta, daugiausiai dėmesio artimiausiu metu bus skiriama Vilniaus regionui – stebima, ar dėl didelės paklausos būsto kainų augimas pradės lenkti atlyginimų didėjimo spartą bei daryti neigiamą įtaką įperkamo būsto rodikliams.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
Tai yra autoriaus nuomonė, nebūtinai sutampanti su redakcijos
