Šiauliuose esanti gamybos įmonė jau šiandien priimtų žmonių, kuriems nereikia jokios kvalifikacijos ir kurių startinis atlyginimas viršytų 600–700 eurų. Kartoju – darbas nereikalauja jokios kvalifikacijos. O tiems, kam reiktų tik nebijoti dirbti su išmanesnėmis staklėmis, siūloma 1200 ir daugiau į rankas. Turėti patirties nereikia, apmoko vietoje. Tokių darbuotojų įmonė ieško... 3 mėnesius.
Kodėl taip yra? Juk užimtumo tarnyba praėjusią savaitę skelbė, kad nedarbas viršija 14 procentų! Ir jis nemažėja. Bet įmonės žmonių neranda. Tai kur šuo pakastas?
Sprendimuose.
Sukūrusiuose užburtą ratą, kuris tarsi kilpa pradėjo veržti Lietuvos ūkį. 200 eurų išmokos bedarbiams nesveiką šalutinį poveikį pripažino ir ministras L. Kukuraitis, kurio ministerija atsakinga už tai. Tačiau drąsos atšaukti ydingos tvarkos neskubama.
O ji, tarsi virusas, jau įsimetė į verslą. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos biudžetas negaus iki 2 milijardų eurų mokesčių. Kitais metais planuojamas 4 milijardų deficitas. Tokioje situacijoje kiekvienas sprendimas privalo būti gerai apgalvotas. Ir tapti skatinančiu, o ne stabdančiu progresą.
Atsigaunantis verslas, didindamas apsukas, mokėtų ir daugiau mokesčių, bet tam jis turi daugiau dirbti. O norint daugiau dirbti reikia daugiau darbuotojų. Kurie neskuba darbintis, nes valstybė jiems moka išmoką. Kam skubėti iki gruodžio, jeigu gauni ir taip? O jeigu dar „turi rankas“, tai ir vieną – kitą darbelį be jokių mokesčių gali padaryti kam nors.
O tuo metu biudžetas, iš kurio dosniai plaukia išmokos, įmokų gauna ne taip sparčiai.
Iškreipta situacija? Deja, taip. Ir pavojinga, nes tokie dalykai programuoja ilgalaikes pasekmes.
V. Čmilytė-Nielsen, Seimo narė. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.
