klimato atšilimas

Yra mažai vilties, jog kitą mėnesį vyksiančiose klimato kaitos derybose Durbane (Pietų Afrikos Respublika) bus pasiekti ženklesni susitarimai dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimo. „SpiegelOnline“ teigimu, tai reikš, jog globalinio atšilimo problema bus dar kartą ignoruojama didžiųjų pramoninių valstybių, o Europa greičiausiai liks vieninteliu klimato kaita susirūpinusiu regionu.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Arkties jūrinio ledo plotas susitraukė iki mažiausio dydžio nuo pat palydovinių stebėjimų pradžios, pranešė Brėmeno universiteto (Vokietija)  Aplinkosaugos instituto mokslininkai. Jų duomenimis dabar ledo dangos Arkties vandenyne plotas – 4,24 mln. kvadratinių kilometrų. Tai pats mažiausias Arkties jūrinio ledo plotas nuo pat 1972-aisiais pradėtų palydovinių stebėjimų.

Tirpstantys ledynai gali pakeisti Žemės gravitacinį lauką, nustatė mokslininkai, teigiantys, kad tai padės sužinoti, kada pradėjo tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledai. Žinant laiką, mokslininkams bus lengviau apskaičiuoti jūros lygio kilimą, kurį sukelia šių dviejų masyvių ledo dangų mažėjimas, rašo ourAmazingplanet.com. Visa, kas turi masę, turi ir gravitacinį lauką, traukiantį kitus objektus. Šio lauko stiprumas priklauso nuo kūno masės.

Arkties jūrinio ledo plotas šiuo metu yra susitraukęs iki beveik 2007 metais užfiksuoto rekordiškai mažo lygio, o kai kuriose vietose yra 50 proc. mažesnis už vidutinį, pranešė „Physorg.com". Rusijos valstybinė „Roshydromet" agentūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad šiuo metu ledas dengia maždaug 6,8 mln. kvadratinių kilometrų visų Rusijos Arkties jūrų plotą. Tai kur kas mažiau už daugiametį vidurkį, sakoma pranešime.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.

Kuršių nerijos miškininkai pastebi, kad šiltėjant klimatui Neringoje daugėja mažųjų skruzdžių, praneša LTV „Panorama“ . Tačiau gamtosaugininkai vietos gyventojams pataria tik pasitelkti kantrybę ir laukti, kol atšals. Kuršių nerijos gyventojams 3–4 milimetrų skruzdėlytės ramybės neduoda nuo pat pavasario, kai oras sušyla iki 10 laipsnių. „Jos daugiausiai laikosi prie namų daugiausia. Jos kaip parazitai, įkyrios, lenda į maistą, ramiai poilsiautojas nepasėdi.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Praeitoje dalyje papasakojome apie vartojimo kultūrą, kodėl nemokame taupyti ir depresiją, kylančią ir materializmo. Šioje dalyje aptarsime kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Kodėl reikia taupyti? Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga.

Šiandien visi norime išgelbėti pasaulį: jau pradinėse klasėse  vaikams pasakojama apie šiltnamio efektą, tačiau ar tikrai reikėtų aklai pasitikėti šia teorija? Ji teigia, jog dėl žmogaus veiklos – gamyklų, mašinų, automobilių ir pan. – CO2 kiekis aplinkoje smarkiai didėja, dėl to vyksta globalinis atšilimas.

Nors buvo tikėtasi, kad pasaulio ekonomikos sąstingis sulėtins klimato šiltėjimą spartinančių dujų išmetimą, viltys neišsipildė: pasiektas naujas jų emisijos rekordas, stumiantis pasaulį prie pavojingos klimato permainų ribos. Naujausiais Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vertinimais, pernai į Žemės atmosferą dėl pramoninės ir transporto taršos buvo išmestos 30,6 gigatonos (109 t) anglies dvideginio.

Spartėjantys klimato pokyčiai Arktyje bei tirpstantis Grelandijos ledas iki 2100 metų jūrų lygį gali pakelti 1,6 metro, teigiama tarptautinėje ataskaitoje. Toks vandens kilimas, pralenkiantis visus ligšiolinius mokslinius skaičiavimus, keltų grėsmę regione nuo Bangladešo iki Floridos, žemai esančioms saloms ir miestams, tokiems kaip Londonas ar Šanchajus, praneša „Reuters“. „Pastarieji šešeri metai (iki 2010-ųjų) Arktyje buvo patys šilčiausi.

Nors Antarktida neįprastai izoliuota ir šalta, žemynas nuolat sulaukia naujų nepageidaujamų atvykėlių. Sėklos, grybeliai ir vabzdžiai keliauja ten, kur žmonės, o šiuo atveju – turistai, juos gabena, rašo LiveScience.com. Visi šie atvykėliai sukuria galimybes invazinėms rūšims įsitvirtinti mažiausiai paliestame pasaulio žemyne ir jo salose. „Vis dar esame toje stadijoje, kai Antarktidoje yra mažiau nei 10 nečionykščių rūšių ir nė viena jų dar netapo invazine.

Pasaulinio vandenyno šiltėjimas gali paspartinti jame ištirpusio anglies dvideginio grąžinimą į atmosferą ir dar labiau sustiprinti vadinamąjį šiltnamio efektą, teigia Australijos mokslininkai. Pasaulio vandenynai sugeria maždaug 30 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų kiekio, taip stabdydami klimato atšilimo procesą.

Antarktidos žemynas per paskutiniuosius metus sužaliavo, nurodo stebėjimų duomenis surinkę mokslininkai. Antarktidoje nėra medžių ir tik dvi žydinčių augalų rūšys, augantys vakarinėje žemyno dalyje bei aplinkinėse salose, rašo „The Telegraph“. Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkų komanda nustatė, jog vienas iš žydinčiųjų augalų - antarktinė šluotsmilgė - per paskutinius penkis dešimtmečius išplėtė savo augimo sritis.

Į dėl klimato kaitos sušilusius vandenis palei Antarktidą pirmą kartą per 40 mln. metų traukia būriai karališkųjų krabų. Mokslininkai, po vandeniu filmavę prie ledlaužio pritvirtinta kamera, skelbia gavę vaizdus „ryškiai raudonų, iki 25 centimetrų ilgio karališkųjų krabų, traukiančių į buveines būtybių, kurios aštrių dantų ar žnyplių nematė 40 mln.

Per pastaruosius 20 metų ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpo sparčiau, rodo mokslinio tyrimo duomenys, kuriuose taip pat teigiama, kad dėl to gali smarkiai pakilti vandens lygis vandenynuose, pranešė BBC. Remdamiesi palydovo surinktais duomenimis ir klimato modeliais, mokslininkai paskaičiavo, kad poliariniuose regionuose ledo ištirpsta tiek, kad nuo jo jūrų lygis kasmet gali pakilti 1,3 milimetro.

Jei nebus imtasi skubių veiksmų, „jūrų atogrąžų miškais“ vadinami koraliniai rifai iki 2050 metų gali visiškai išnykti, perspėja mokslininkai. Dėl klimato atšilimo pakilusi jūrų vandens temperatūra, dėl užterštumo anglies dvideginiu didėjantis vandenynų rūgštingumas, laivyba, intensyvi žvejyba, pakrančių plėtra, žemės ūkio nuotekos – visa tai k elia grėsmę koraliniams rifams, nuo kurių priklauso šimtų milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis, teigiama ataskaitoje.

Ekologišką gyvenimo būdą praktikuojantys jau nebelaikomi keistuoliais, o pavyzdį demonstruojančiais žvaigždėmis. Žemės išlikimu rūpinasi ne tik eiliniai piliečiai, tačiau ir žvaigždės, patogumą iškeičiančios į rūpestį gamta. Pristatome jums aštuonias įžymybes, kurių gyvenimas neatsiejamas nuo ekologijos. Tomas Hanksas Aktorius buvo vienas pirmųjų vairuotojų, įsigijusių hibridinį automobilį – važiuojantį tiek degalų, tiek elektros pagalba.

Pasak JAV kosmoso agentūros (NASA) Godardo instituto, 2010-ieji ir 2005-ieji laikomi šilčiausiais metais nuo tikslaus orų stebėjimo pradžios. Temperatūrų skirtumas tais metais yra toks nežymus, kad neįmanoma pateikti patikimų skaičių. NASA pranešime teigiama, kad 2010 metais Žemės paviršiuje temperatūra buvo 0,74 laipsnio aukštesnė už vidutinę. Išvados pateiktos apibendrinus duomenis iš daugiau kaip tūkstančio meteorologijos stočių visame pasaulyje bei palydovų perduotą informaciją.

Su 2010-aisiais baigiasi ir pirmasis XXI a. bei tūkstantmečio dešimtmetis. Žurnalas „Time“, apžvelgdamas svarbiausius pasaulio visuomenę šiuo laikotarpiu formavusius dalykus, išskiria informacines technologijas, ypač internetą. Taip pat pastebima, kad politinėje erdvėje šalys ėmė labiau burtis į galios centrus, o į politikos darbotvarkes itin aukštai pakilo klimato kaita. Tuo metu kai kurie dalykai, kaip „Concord“ lėktuvai ar kodachromo juostos, šį dešimtmetį išnyko.

Baigiantis Meksikoje vykusiai klimato konferencijai, šalys susitarė mažinti anglies dvideginio išmetimus ir steigti 100 mlrd. vertės „žaliąjį fondą“. Baigiantis beveik dvi savaites Meksikos kurorte Konkune vykusiai klimato konferencijai, nutarta mažinti į atmosferą išmetamą anglies dvideginio išmetimus bei steigti vadinamąjį „žaliąją fondą“, iš kurio bus remiamos besivystančių šalių ekologinės iniciatyvos.

Pasaulinė Meteorologijos organizacija (WMO) pranešė, kad besibaigiantys 2010 metai yra tarp trijų šilčiausių metų visoje meteorologinių stebėjimų istorijoje. Kankune (Meksika) vykstančioje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje WMO vadovas Michelis Jarraud pareiškė, kad meteorologiniai duomenys patvirtina labai aiškią klimato šiltėjimo tendenciją, pranešė „Telegraph.co.

Per praėjusius 10 metų klimato šiltėjimo procesas sulėtėjo, konstatavo britų mokslininkai. D. Britanijos Meteorologijos tarnybos (Met Office) paskelbtoje ataskaitoje apie klimato pokyčius teigiama, kad temperatūrų didėjimo tempas pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį sulėtėjo, skelbia „Dailymail.co.uk“. Šis reiškinys britų mokslininkų siejamas su natūraliais orų svyravimais ir atmosferos teršimu pramonės išmetamais aerozoliais, teigiama pranešime.

Šylant klimatui baltieji lokiai praranda savo arealus ir, kaip teigia biologai, gyvūnai bus priversti judėti į pietus, ieškodami alternatyvių maisto šaltinių. Ten jie ims varžytis su pilkaisiais lokiais. Sukurti modeliai padeda palyginti šias dvi rūšis: būtent, kaip smarkiai gyvūnai gali įkąsti ir kokio tvirtumo yra jų kaukolės, praneša „Science Daily“. Atradimai stebinantys – lokiai kanda vienodai smarkiai, bet baltojo lokio kaukolės struktūra daug silpnesnė.

Rengdamiesi atremti vis stiprėjantį politikų ir žiniasklaidos spaudimą klimato kaitos klausimais, mokslininkai jungiasi į draugijas, kurios organizuotai sieks nušviesti tikrąsias dabartines klimato kaitos tendencijas. Tačiau nesutarimai dėl to, kas iš tiesų vyksta mūsų planetoje, greičiausiai ne išnyks, o tik dar paaštrės. Iniciatyvų mokslininkų tarpe yra net kelios.

Kosmoso turizmas gali daryti didžiulę įtaką Žemės klimatui. Kompiuterinės simuliacijos rodo, kad raketų išmetami suodžiai gali pakelti temperatūrą ašigaliuose. O dėl to ten gali smarkiai sumažėti sezoninė ledo danga, rašo „NewScientist.com“. Per artimiausius kelerius metus kosmoso turizmo kompanijos tikisi pradėti reguliariai skraidinti keleivius į kosmosą.

Naujas tyrimas parodė, jog lėktuvai prie visuotinio atšilimo prisideda labiau nei mašinos, o laivai yra labiau „klimatui draugiški“ nei anksčiau minėtos transporto priemonės, rašo „The Guardian“. Laikračio žurnalistas Duncanas Clarkas pristato tyrimo duomenis. Mes girdime daug apie oro kelionių poveikį aplinkai.

Per tris artimiausius šimtmečius dėl šylančio klimato didžiojoje pasaulio dalyje žmonėms gyventi gali tapti per karšta, rodo naujas tyrimas. Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto ir JAV Purdue universiteto mokslininkai nustatė, kad kylant temperatūrai kai kuriose vietose žmonės gali nebesugebėti prisitaikyti ir išgyventi, praneša naujienų agentūra AFP. „Kai temperatūra pakils maždaug 7 laipsniais Celsijaus, galimybė žmonėms gyventi kai kuriuose regionuose taps abejotina.

Net ir tuo atveju, jei Saulės aktyvumas iki XXI amžiaus pabaigos išliktų minimalus, temperatūra mūsų planetoje didėtų, teigia Potsdamo Poveikio klimatui tyrimų instituto mokslininkai. Jų tyrimo medžiaga bus pristatyta žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai nusprendė patikrinti, ar pasikeistų klimatas Žemėje, jei eilinė užsitęsusio minimalaus Saulės aktyvumo fazė prasidėtų 2010 m. ir truktų iki 2100 metų.

2000-2009 metai buvo šilčiausi nuo orų stebėjimo pradžios, rodo JAV mokslininkų pateikti duomenys. Remiantis Nacionalinio klimato duomenų centro ataskaita, oro temperatūra pasaulyje praėjusį dešimtmetį pakilo 0,54 laipsnio virš ilgamečio vidurkio. Šilčiausi metai buvo 2005-ieji, kai temperatūra buvo aukštesnė 0,62 laipsnio. 2009 metai buvo 0,54 laipsnio šiltesni už vidurkį ir tai yra penkti pagal šiltumą metai nuo stebėjimų pradžios.

Nauji tyrimai rodo, jog jei anglies dvideginio emisijos ir toliau didės, jūrose gali atsirasti pusantro karto didesnių omarų, tačiau jų populiacijos smarkiai sumažės. Žurnale „Geology“ publikuotame straipsnyje teigiama, jog jei anglies dvideginio emisijos pasieks ekstremalius lygius, pasaulinio vandenyno aplinkos pasikeitimai sukels 50% omarų dydžio pasikeitimą.

Dėl žmogaus veiklos vykstančio klimato šiltėjimo ir Ramiojo vandenyno atogrąžų platumose prasidėjusio „El Nino“ fenomeno egzistuoja labai didelė tikimybė, kad 2010 metai bus dar šiltesni, nei 2009-ieji, pranešė D. Britanijos Meteorologijos tarnyba. Naujausi stebėjimų duomenys liudija, kad 2009-ieji turėtų būti penktieji pagal šiltumą metai per visą meteorologinių matavimų istoriją nuo 1850 m., teigiama tarnybos pranešime.