Naujas tyrimas parodė, jog lėktuvai prie visuotinio atšilimo prisideda labiau nei mašinos, o laivai yra labiau „klimatui draugiški“ nei anksčiau minėtos transporto priemonės, rašo „The Guardian“. Laikračio žurnalistas Duncanas Clarkas pristato tyrimo duomenis.
Mes girdime daug apie oro kelionių poveikį aplinkai. Svarbu ne tik tai, jog lėktuvai naudoja daug degalų, tad išmeta ir daug anglies dvideginio, tačiau ir tai, jog skraidydami itin aukštai jie sukelia ir kitas problemas,pavyzdžiui kenkia ozono sluoksniui.
Tad, nors skrydžiai įkandami toli gražu ne visiems, vienas jūsų skrydis per vandenyną, kenkia aplinkai ne mažiau nei metai visur važiuojant mašina. Regis, mėgstantiems keliauti žaliesiems blogesnių naujienų ir nebegali būti. Tačiau, kaip visada – jų yra. Neseniai mokslininkai nustatė, jog įvairių tipų kelionių poveikio aplinkai vertinimas priklauso ne tik nuo objektyvių veiksnių ( pavyzdžiui variklio pajėgumo), bet ir nuo to, apie kokį poveikį galvojame: ilgalaikį ar trumpalaikį.
Anglies dvideginis, išmestas visų degalais varomų mašinų, gali ore išlikti šimtmečius, taip palaipsniui prisidėdamas prie atšilimo. Tačiau kiti poveikiai: lėktuvų paliekami degalų „takai“ bei troposferinis ozonas, kurį išskiria lėktuvai bei, pav. Chemijos pramonė, telkiasi pažemėje ir turi kur kas rimtesnius, tačiau trumpalaikius efektus.
Jei naudotume tokią dažną „planetos kepimo“ metaforą, galėtume pasaktyti: planetos šildymas anglies dvideginiu primena lėtą kepimą ant mažos ugnies, tuo tarpų degalų degimo takai bei troposferinis ozonas – kepimą įkaitintoje kiniškoje wok keptuvėje.
Tad, norėdami atsakyti į klausimą, kas labiau prisideda prie klimato pokyčių, turime apsibrėžti apie kokį laikotarpį kalbame. Kita vertus ( vėl naudojant „planetos kepinimo“ metaforą), perkaitusi kiniška keptuvė, tikėtina, gali sukelti didesnį gaisrą nei lėtai šylantis puodas.
„Environmental Science and Technology“ išspausdintas straipsnis pateikia įdomių iliustracijų šiam teiginiui. Jo autoriai teigia, jog jei susitelksime tik ties išmetamųjų dujų poveikių per ateinančius penkerius metus, lėktuvai neabejotinai aplinkai kenkia daug labiau nei mašinos. Skrisdami vieną sykį, jūs asmeniškai prisidedate prie klimato atšilimo 50 proc. labiau daugiau nei sėsdami už mašinos vairo.
Jei galvojame apie poveikį per kelis dešimtmečius, skaičiuojame visai kitaip – trumpalaikių reiškinių beveik neliko, tad lėktuvai atrodo gerokai „švaresniais“. Pasak autorių, jei galvojame apie laikotarpį, ilgesnį nei 20 metų, skrydis lėktuvu yra ekologiškesnis, nei važiavimas mašina ( tiesa, kalbant apie Vakarų Europą, kur naudojamos ekologiškesnės mašinos, skirtumas ne toks žymus).
Viena iš keleto nagrinėtų keliavimo formų – plaukimas laivu, įvardyta kaip pati „švariausia“ ir draugiškiausia klimatui. Be to, laikykitės, jei teisingai supratau pagrindinis „kaltinimas“ laivams – jų išmetamas sulfatinis aerozolis, kuris... šaldo klimatą.
Kad ir kaip bebūtų – akivaizdu, jog tiek „žaliesiems“ keliautojams, tiek politikams bei mokslininkams iškyla dilema – ar galima sumažinti vienos rūšies žalą klimatui sukeliančius faktorius nepadidinant kitų? Ar geriau skatinti skraidyti bei mažiau važinėti mašinos ir traukiniais, ar atvirkščiai?
Ar geriausia, kaip sako radikalūs gamtos mylėtojai, keliauti tik ten, kur galima nukeliauti pėsčiomis ir dviračių?
