Pasaulinio vandenyno šiltėjimas gali paspartinti jame ištirpusio anglies dvideginio grąžinimą į atmosferą ir dar labiau sustiprinti vadinamąjį šiltnamio efektą, teigia Australijos mokslininkai.
Pasaulio vandenynai sugeria maždaug 30 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų kiekio, taip stabdydami klimato atšilimo procesą. Duomenys apie klimatą, surinkti iš paskutiniuoju ledynmečiu datuojamų ledo gręžinių kernų, liudija, kad temperatūros kilimą ilgainiui ima keisti jos mažėjimas. Pasak mokslininkų, ankstesniais tyrimais nustatyta, kad paprastai toks procesas trunka nuo 400 iki 1300 metų. Tačiau naujausi australų tyrėjų rezultatai liudija, kad šis temperatūros svyravimų nuo didėjimo iki mažėjimo etapas yra žymiai trumpesnis, praneša „New Scientist".
Australijos Antarktidos tyrimų programos mokslininkas daktaras Tasas van Ommenas tvirtina, kad jis trunka ne daugiau nei 200 metų, o gal ir dar mažiau.
Naujasis tyrimas remiasi iš Vakarų Antarktidoje veikiančių tyrimų stočių „Siple" ir „Byrd" paimtų ledo kernų tyrimų rezultatais. Mokslininkai nustatė lede esančių anglies dvideginio burbuliukų amžių, o po to palygino rezultatus su turimais duomenimis apie to meto atmosferos temperatūrą. Kaip ir buvo galima tikėtis, didėjant oro temperatūrai anglies dvideginio koncentracija mažėjo, tačiau abiejuose tirtuose mėginiuose atsilikimas siekė vos 200 metų, tai yra, kur kas mažiau, nei buvo nustatyta ankstesniais tyrimais.
Anglies dvideginis didėjant atmosferos temperatūrai iš vandenynų išskiriamas dėl to, kad jūrinio ledo tirpimas padidina pasaulinio vandenyno vandens masių maišymosi greitį, o dėl to į paviršių iškyla daug CO2 sukaupę gelmių vandenys. Be to, pakanka pašildyti gazuoto gėrimo talpą, ir efektas taps akivaizdus.
Pasak T. van Ommeno, ankstesni ledo kernų tyrimai rėmėsi iš regionų, kuriuose sninga palyginti retai, paimtais mėginiais, todėl anglies dvideginis pamažu kaupdavosi lede. Būtent dėl to buvo sunku aiškiai nustatyti temperatūrų kaitos ciklo trukmę. Tiesa, ir naujasis tyrimas pasižymi nemaža paklaida, siekiančia apie 200 metų, o tai leidžia manyti, kad vėlinimo tarp atmosferos temperatūros didėjimo ir spartesnio CO2 išskyrimo iš vandenyno gali ir nebūti, sakoma pranešime.